grupe

Krivičiai

7 teiginiai10 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Artimiausieji rytų kaimynai dregovičiai (Beržūnės baseine) ir krivičiai (Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose), nors Kijevo Rusia 988 m. priėmė Bizantijos krikštą, gyveno dar gana žemame kultūros laipsnyje.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Zenono Ivinskio vertinimu, krivičiai Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose gyveno gana žemame kultūros laipsnyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Artimiausieji rytų kaimynai dregovičiai (Beržūnės\nbaseine) ir krivičiai (Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose), nors\nKijevo Rusia 988 m. priėmė Bizantijos krikštą, gyveno dar gana\nžemame kultūros laipsnyje. Tuo tarpu pagonys lietuviai, kaip\npatvirtina rašytieji šaltiniai (XIII-XIV amž.
t-002vidutinis

Narbutas spėja, kad krivičių pavadinimas galėjo sietis su kriviais ir bendrais religiniais papročiais su lietuvių gentimis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autori­ tetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anks­ čiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žy­ niui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religi­ nių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.
t-003vidutinis

Teodorui Narbutui krivičių pavadinimo kildinimas iš Krivio atrodė natūralus, nors jis nepripažino etimologinio kildinimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Etimologinio\nkildinimo nepripažįstu, tačiau krivičių pavadinimo kili­\nmas iš Krivio, regis, atrodo visai natūralus.\nTaigi aiškinama be dirbtinumo, jog Olegas nugalėjo\nsu krivičiais, o ne krivičių Smolenską, nes iš daugelio\ntos genties šakų lengvai galėjo atsirasti viena, kuri, kaip\nir Polocko, galėjo būti palankesnė rusams ir prisidėti\nprie Olego.\nBe to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro\nišsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas vaizdavo, kad Olegas, kviesdamas krivičius į žygį į pietus, turėjo gauti Krivio paskelbtą dievų leidimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šios \nkartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko \njų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti \nvisą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pa­\nkviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis \nj patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb­\ndavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda­\nvo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo \nsėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu \nar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kai­\nmo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo \nprovincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių.\nTiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti pa­\nlaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino \nkruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais \nginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus \nkariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios \niš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau \nginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkak­\nliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataug­\ndavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradi­\nmų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
t-005vidutinis

Norėdamas savo žygiui į Pietus pa kviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb davo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda vo savo vėzdo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šios \nkartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko \njų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti \nvisą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pa­\nkviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis \nj patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb­\ndavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda­\nvo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo \nsėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu \nar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kai­\nmo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo \nprovincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių.\nTiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti pa­\nlaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino \nkruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais \nginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus \nkariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios \niš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau \nginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkak­\nliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataug­\ndavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradi­\nmų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
t-006vidutinis

Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, lai kėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos iš laikė ilgiausiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, lai­\nkėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos iš­\nlaikė ilgiausiai.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Kariavo prieš:
Krivičiai gyveno:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas