Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
7 teiginiai10 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 10 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–11 iš 11 rodomų įrašų
Zenono Ivinskio vertinimu, krivičiai Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose gyveno gana žemame kultūros laipsnyje.
PDF 128
Artimiausieji rytų kaimynai dregovičiai (Beržūnės\nbaseine) ir krivičiai (Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose), nors\nKijevo Rusia 988 m. priėmė Bizantijos krikštą, gyveno dar gana\nžemame kultūros laipsnyje. Tuo tarpu pagonys lietuviai, kaip\npatvirtina rašytieji šaltiniai (XIII-XIV amž.
Narbutas spėja, kad krivičių pavadinimas galėjo sietis su kriviais ir bendrais religiniais papročiais su lietuvių gentimis.
PDF 429
Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autori tetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anks čiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žy niui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religi nių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.
Teodorui Narbutui krivičių pavadinimo kildinimas iš Krivio atrodė natūralus, nors jis nepripažino etimologinio kildinimo.
PDF 341
Etimologinio\nkildinimo nepripažįstu, tačiau krivičių pavadinimo kili\nmas iš Krivio, regis, atrodo visai natūralus.\nTaigi aiškinama be dirbtinumo, jog Olegas nugalėjo\nsu krivičiais, o ne krivičių Smolenską, nes iš daugelio\ntos genties šakų lengvai galėjo atsirasti viena, kuri, kaip\nir Polocko, galėjo būti palankesnė rusams ir prisidėti\nprie Olego.\nBe to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro\nišsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
Teodoras Narbutas vaizdavo, kad Olegas, kviesdamas krivičius į žygį į pietus, turėjo gauti Krivio paskelbtą dievų leidimą.
PDF 342
Šios \nkartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko \njų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti \nvisą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pa\nkviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis \nj patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb\ndavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda\nvo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo \nsėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu \nar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kai\nmo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo \nprovincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių.\nTiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti pa\nlaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino \nkruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais \nginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus \nkariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios \niš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau \nginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkak\nliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataug\ndavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradi\nmų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
Norėdamas savo žygiui į Pietus pa kviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb davo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda vo savo vėzdo.
PDF 342
Šios \nkartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko \njų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti \nvisą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pa\nkviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis \nj patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb\ndavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda\nvo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo \nsėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu \nar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kai\nmo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo \nprovincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių.\nTiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti pa\nlaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino \nkruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais \nginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus \nkariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios \niš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau \nginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkak\nliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataug\ndavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradi\nmų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, lai kėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos iš laikė ilgiausiai.
PDF 204
Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, lai\nkėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos iš\nlaikė ilgiausiai.
Pasak Teodoro Narbuto, krivičiai buvo slavų kilmės gentis, priėmusi krivių religiją ir pripažinusi kriviais vadintų žynių bei teisėjų valdžią.
PDF 179
Tenykščiai gyventojai krivičiai — \nslavų kilmės gentis, bet priėmusi krivių religiją, tai yra \npripažinusi žynių ir teisėjų, vadintų kriviais, valdžią. Jau \npats tikėjimas, artimas lietuvių, buvo parankus .siekiant \npalenkti žmones paklusti Lietuvos valdovui.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kaip mums rodo vietos tyrimai, Stenderis lat vių gramatikoje šiuo klausimu šiek tiek suklydo. 0 Betgi Livonijos kryžiuočiai patys kariavo su krivičiais; Livoni jos broliai lankydavosi Karaliaučiuje, kuriame Dusburgietis rašė kro niką; argi nebūtų apšvietę to, kuris taip uoliai tyrė visa, kas susiję su istorija? 420 ## Puslapis 420 Toliau būtų galima pasakyti: Dusburgiečio žinia apie krivį todėl darosi labai įtartina, kad, pasak jo, vyriausiojo žynio val džia apėmė ne tik Prūsiją, bet ir Lietuvą bei Latviją, nors tų kraštų istorijos šaltiniai to visiškai nežino7.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Etimologinio kildinimo nepripažįstu, tačiau krivičių pavadinimo kili mas iš Krivio, regis, atrodo visai natūralus. Taigi aiškinama be dirbtinumo, jog Olegas nugalėjo su krivičiais, o ne krivičių Smolenską, nes iš daugelio tos genties šakų lengvai galėjo atsirasti viena, kuri, kaip ir Polocko, galėjo būti palankesnė rusams ir prisidėti prie Olego. Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Šios kartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko jų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti visą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pa kviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb davo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda vo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo sėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu ar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kai mo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo provincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių. Tiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti pa laikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino kruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais ginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus kariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios iš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau ginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkak liai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataug davo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradi mų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
Susietas teiginys: t-006
Susieti teiginiai: t-006