Santrauka
Kariuomene buvo koncentruojama Kijeve, kur Vytautas visą vasarą laikė atvykstantiems kryžeiviams paruoštus stalus. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos. Tiesa, totoriai dažnai nusiaubdavo Kijevo apylinkes, tačiau pačios Lietuvos niekas nepalietė.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Kijevo kunigaikštystė drauge su Podole buvo įjungta į Lietuvos valstybę. | c-001 | |
| t-002 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė savo sostinę iš totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į Vladimirą. | c-002 | |
| t-003 1396 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro Algirdaičio, o Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką. | c-003 | |
| t-004 1399 m. birželį Kijeve buvo sutelkta didelė Vytauto kariuomenė. | c-004 | |
| t-005 Kijevo kunigaikštis Vladimiras atsisakė klausyti Vytauto ir nepadėjo malšinti Teodoro Karijotaičio sukilimo. | c-005 | |
| t-006 1395 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro ir atidavė jį Skirgailai. | c-006 | |
| t-007 Po Žalgirio mūšio Kijeve kalinti vokiečių belaisviai skleidė žinias apie Vytauto pergalę. | c-007 | |
| t-008 Vytautui vykstant iki Kijevo, pakeliui esančių kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą. | c-008 | |
| t-009 1414-1416 m. Edygos vedami totoriai smarkiai apgriovė Kijevą ir nuniokojo jo apylinkes. | c-009 | |
| t-010 Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą vietoj Trakų kunigaikštijos. | c-010 | |
| t-011 Vytauto laikais panaikinus Kijevo kunigaikštiją, jos kunigaikščių dvarai pateko į tiesioginę Vytauto valdžią. | c-011 | |
| t-012 Vytautas rėmė Kijevo prekybą, nes miestas Dniepru jungėsi su Juodosios jūros kryptimi ir sausuma su Volynės bei Podolės miestais. | c-012 | |
| t-013 Kijevas buvo tarp Lietuvos politinėje įtakoje buvusių Rusios erdvės centrų. | c-013 | |
| t-014 Kijevas galėjo būti prijungtas 1322 m., valdant Gediminui, tačiau labiau linkstama manyti, kad Kijevą prijungė Algirdas po pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 m. ar 1363 m. | c-014 | |
| t-015 1394 m. Vytautas panaikino Kijevo kunigaikštiją, o Kijevą gavo Skirgaila. | c-015 | |
| t-016 Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę perskėlė į Kijevo ir Maskvos dalis, kurių istorija kelis amžius klostėsi atskirai. | c-016 | |
| t-017 Po LDK krikšto buvo suformuota Kijevo katalikų vyskupija šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų. | c-017 | |
| t-018 Žygimantas Augustas prie Lenkijos prijungė Kijevo vaivadiją ir kitas dideles Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijas. | c-018 | |
| t-019 Graikų katalikų bažnyčios metropolitai buvo Kijevo metropolitai, bet nuolat rezidavo Vilniuje. | c-019 | |
| t-023 Kijevo kunigaikštystė buvo įjungta į Lietuvos valstybę drauge su Podole. | c-023 | |
| t-024 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė sostinę iš totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į Vladimirą. | c-024 | |
| t-025 Skirgailai buvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštystė. | c-025 | |
| t-026 1396 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro Algirdaičio, o Žitomiro ir Ovručio valsčius pasiliko sau. | c-026 | |
| t-027 Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. | c-027 | |
| t-028 1240 m. Kijevą nusiaubė mongolai, nuo to laiko politiškai svarbiausia rusėnų žeme tapo Vladimiro kunigaikštystė. | c-028 | |
| t-029 Kijeviečiams ginantis, Gediminas mėnesį stovyklavo prie Kijevo. | c-029 | |
| t-030 Gediminas, nugalėjęs rusų ir totorių kariuomenę, nuvijo totorius ir paėmė Kijevą į savo valdžią. | c-030 | |
| t-031 Kijevo atėmimas iš tiesioginės Aukso ordos valdžios buvo reikšmingas Lietuvai, jos tarptautinei situacijai. | c-031 | |
| t-032 Lietuvos ponai kandidatu iškėlė Kijevo kunigaikštį Simaną, Algirdo palikuonį. | c-032 | |
| t-033 Po unijos Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai, todėl Lietuvos valstybės teritorija labai sumažėjo. | c-033 | |
| t-034 1589 m. Borisas Godunovas siekė, kad Kijevo metropolitas Ragoza priklausytų naujajam Maskvos patriarchui. | c-034 | |
| t-035 Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė. | c-035 | |
| t-039 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė priklausė Lietuvai, o per Kijevą Vilnius palaikė prekybinius ryšius su Rytais. | c-039 | |
| t-040 Maskvos metropolitas Fotijas siekė išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos, bet nieko nelaimėjęs išvyko. | c-040 | |
| t-041 Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui. | c-041 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kijevo kunigaikštystė drauge su Podole buvo įjungta į Lietuvos valstybę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Podolėje Karijotaičiai ėmė įvesti tvarką, statyti pilis (Kamieniecą, Smotryčą, Bakotą ir kt.), užvesti ūkinį gyvenimą. Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino brolis Teodoras. Galutinai senosios Rusios sostinę atėmęs iš totorių įtakos, ten Algirdas pasodino savo sūnų Vladimirą († 1398).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė savo sostinę iš totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į Vladimirą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ir Algirdas, ir Maskvos kunigaikštis tuo pačiu laiku dėjo stiprių pastangų atnaujinti arba išlaikyti savo valstybės ribose arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo gyventojams. Maskvos kunigaikščių ateičiai buvo gana reikšminga, kad visos Rusios metropolitas savo sostinę iš Kijevo, esančio nuolatinių totorių puolimų pavojuose, 1300 m. perkėlė į šiaurinės Rusios Vladimirą. Akstiną tam davė naujas didelis Kijevo apiplėšimas (1299).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1396 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro Algirdaičio, o Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kaip bėglys, prie jo pri sijungė ir trečias Gedimino anūkas, buvęs Podolės kunigaikštis Teodoras Karijotaitis. Beveik tuo pat laiku (1396) Vytautas iš Vladimiro Algirdaičio atėmė Kijevą, sau pasilaikydamas Žitomiro ir Ovručio plačius valsčius (« volosti »). Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1399 m. birželį Kijeve buvo sutelkta didelė Vytauto kariuomenė.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pats Vytautas, Krokuvoje praleidęs 1399 pavasarį^28 , vykdė plačius pasiruošimus. Kijeve jau birželio mėn. prie gausių stalų buvo susirinkusi didelė kariuomenė^29. Šalia paties Vytauto būrių iš tikrosios Lietuvos ir rusiškųjų žemių, dalyvavo būrelis lenkų riterių ir su 1600 raitelių Ragainės komtūras Markvardas Salzba chas^30.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevo kunigaikštis Vladimiras atsisakė klausyti Vytauto ir nepadėjo malšinti Teodoro Karijotaičio sukilimo.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo pačiu laiku atsisakė Vytauto klausyti ir Kijevo kuni gaikštis, Algirdo sūnus, Vladimiras, nesutikdamas padėti jam malšinti sukilusio Podolijos kunigaikščio Karijoto sūnaus Feo-
— 47 —doro. Šį kartą susirėmimų buvo išvengta: viskas pasibaigė Vytauto pagrasinimu. Tik 1394 metais jis puolė Vladimiro že mes ir paėmė Ovručą ir Žitomirą. Nusigandęs Vladimiras at važiavo Vytautui nusilenkti. Laikinai Vytautas paliko ii Ki jeve. Tik kitų metų vasarą, Jogailai tarpininkaujant, Vladimi ras atsisakė nuo Kijevo: už tai jam buvo duotas Kopylius (ne toli Nemuno ištakos), o Kijevą vėliau pavedė valdyti Jogailos broliui Skirgailai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1395 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro ir atidavė jį Skirgailai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kada iš Vladimiro Kijevas buvo atimtas, Vytautas išlaikė savo žodį ir jį atidavė Skirgailai (1395). Bet pastarajam čia ne ilgai teko viešpatauti; tais pačiais metais jis pabaigė savo gy venimo dienas — buvo nunuodytas. I jo vietą Kijeve Vytautas pasodino savo vietininką, Alšėnų kun.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Žalgirio mūšio Kijeve kalinti vokiečių belaisviai skleidė žinias apie Vytauto pergalę.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Panašiai buvo ir rusiškuose Lietuvos valstybės kraštuose, kur apie Vytauto pergalę skleidė žinias iš Žalgirio mūšio sugrį žusieji rusų kareiviai ir vokiečių belaisviai, kalinami tų kraštų pilyse, kaip Vitebske, Kijeve ir kitur. Tos žinios kėlė Vytauto garbę, aukštino jį vietinių gyventojų akyse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautui vykstant iki Kijevo, pakeliui esančių kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa klusnumą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1414-1416 m. Edygos vedami totoriai smarkiai apgriovė Kijevą ir nuniokojo jo apylinkes.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar kiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes. Baž nyčių unijos šalininkas Cemblakas turėjo bėgti iš savo sostinės
131Kijeve ir apleisti tikinčiuosius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą vietoj Trakų kunigaikštijos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai pa imti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos. Po metų, kai vėl kilo tarp jų nesusipratimai, juos sutaikino Jadvyga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto laikais panaikinus Kijevo kunigaikštiją, jos kunigaikščių dvarai pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
— 237įvyko panaikinant tokias didžiąsias kunigaikštijas, kaip Poloc ko, Vitebsko, Smolensko, Novgorodo-Sieversko, Kijevo, Voly nijos ir Podolijos. Visi šių kunigaikščių, daugiausia jau minėtų tėvynainių, dvarai su visa dirbama ir nedirbama žeme, žmonė mis, gyvuliais ir padargais pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas rėmė Kijevo prekybą, nes miestas Dniepru jungėsi su Juodosios jūros kryptimi ir sausuma su Volynės bei Podolės miestais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene cijos pirkliai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevas buvo tarp Lietuvos politinėje įtakoje buvusių Rusios erdvės centrų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevas galėjo būti prijungtas 1322 m., valdant Gediminui, tačiau labiau linkstama manyti, kad Kijevą prijungė Algirdas po pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 m. ar 1363 m.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kijevas galėjo būti prijungtas 1322 m., valdant Gediminui, tačiau labiau linkstama manyti, kad Kijevą prijungė Algirdas po pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 m. ar 1363 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1394 m. Vytautas panaikino Kijevo kunigaikštiją, o Kijevą gavo Skirgaila.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikš- tiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę perskėlė į Kijevo ir Maskvos dalis, kurių istorija kelis amžius klostėsi atskirai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
„Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografi- nis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo sava- rankiškais keliais. Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po LDK krikšto buvo suformuota Kijevo katalikų vyskupija šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vysku- pijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas prie Lenkijos prijungė Kijevo vaivadiją ir kitas dideles Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Graikų katalikų bažnyčios metropolitai buvo Kijevo metropolitai, bet nuolat rezidavo Vilniuje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau Graikų katalikų bažnyčios metropolitai vėlgi buvo Kijevo metropo- litai, tik jau nuolat reziduojantys Vilniuje. Taigi tiek stačiatikiai, tiek graikai katalikai LDK vaidino svarbesnį vaidmenį nei Lenkijoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevo kunigaikštystė buvo įjungta į Lietuvos valstybę drauge su Podole.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino brolis Teodoras. Galutinai senosios Rusios sostinę atėmęs iš totorių įtakos, ten Algirdas pasodino savo sūnų Vladimirą († 1398).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė sostinę iš totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į Vladimirą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Maskvos kunigaikščių ateičiai buvo gana reikšminga, kad visos Rusios metropolitas savo sostinę iš Kijevo, esančio nuolatinių totorių puolimų pavojuose, 1300 m. perkėlė į šiaurinės Rusios Vladimirą. Akstiną tam davė naujas didelis Kijevo apiplėšimas (1299).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgailai buvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštystė.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš tikro, Skirgailai bebuvo palik tas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija. Žadėdamas nesiskirti nuo Lenkijos ir jai teikti pagalbą prieš jos priešus, Vytautas betarpiškai gavo didelę valstybės dalį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1396 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro Algirdaičio, o Žitomiro ir Ovručio valsčius pasiliko sau.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Beveik tuo pat laiku (1396) Vytautas iš Vladimiro Algirdaičio atėmė Kijevą, sau pasilaikydamas Žitomiro ir Ovručio plačius valsčius (« volosti »). Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. Lietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1240 m. Kijevą nusiaubė mongolai, nuo to laiko politiškai svarbiausia rusėnų žeme tapo Vladimiro kunigaikštystė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1240 m. Kijevą nusiaubė mongolai, nuo to laiko politiškai svar- biausia rusėnų žeme tapo Vladimiro kunigaikštystė. Įsigalėjus mongolų įtakai beveik visos senrusių Ze- mės mokėjo jiems duoklę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijeviečiams ginantis, Gediminas mėnesį stovyklavo prie Kijevo.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kijeviečiams gi- nantis, „Gediminas stovyklavo prie Kijevo mėnesį“. Po to išgirdę,
nugalėjęs rusų ir totorių kariuomenę, nu-
vijo totorius ir Kijevą paėmė į savo valdžią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas, nugalėjęs rusų ir totorių kariuomenę, nuvijo totorius ir paėmė Kijevą į savo valdžią.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po to išgirdę,
nugalėjęs rusų ir totorių kariuomenę, nu-
vijo totorius ir Kijevą paėmė į savo valdžią. Gedimino valdžią tuo metu pripa-
žino ir Kijevo priemiesčiai Vyšgorodas
įvykių į vakarus nuo Lietuvos analizė rodo, kad Lietuvai palankiausia situacija buvo 1325-1326 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevo atėmimas iš tiesioginės Aukso ordos valdžios buvo reikšmingas Lietuvai, jos tarptautinei situacijai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kijevo atėmimas iš tiesioginės Aukso ordos valdžios buvo reikšmingas Lietuvai, jos tarptautinei situacijai. Kijevas tebebuvo
XIV a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos ponai kandidatu iškėlė Kijevo kunigaikštį Simaną, Algirdo palikuonį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
), kada Lietuvos ponai iškėlė kandidatu Algirdo palikuonį, Kijevo kunigaikštį Simaną (Olelkos, arba Aleksandro, sūnų). Lietuviai, siūlydami Simaną (1461 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po unijos Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai, todėl Lietuvos valstybės teritorija labai sumažėjo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažė- jusi, nes didžiuliai Palenkės, Vo- luinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas žemes jiems grąžintų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1589 m. Borisas Godunovas siekė, kad Kijevo metropolitas Ragoza priklausytų naujajam Maskvos patriarchui.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kaip tik tuo metu (1589 m.) Maskvos caras Borisas Godu- novas buvo įkūręs naują pravoslavų patriarchatą Maskvoje. Jis rūpinosi, kad šiam naujajam patriarchui priklausytų Kijevo metropolitas, kuriuo tuomet buvo Ragoza.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė. Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais vių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevo kunigaikštystė ir Podolė priklausė Lietuvai, o per Kijevą Vilnius palaikė prekybinius ryšius su Rytais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau sė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juo dosios jūros buvo svarbiausias Lie tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe namos į Kijevą; pastarajam tarpinin kaujant Vilnius, kaip valstybės sos tinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais. Lietuvių Tavano pilyje, sto vinčioje prie Dniepro, Vytautas įstei gė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maskvos metropolitas Fotijas siekė išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos, bet nieko nelaimėjęs išvyko.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto pri imtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Mask vą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiun tė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atve ju.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui. Veltui Šach Achmedas, Perekopo ordos chanas, ir atkaklus Mendli Girėjaus priešas, savo pajėgomis rėmė lietuvius, - Aleksandro veiksmams stigo ryžto ir, nors buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (1501 metais), jis vis dėlto negebėjo pa naudoti savo galios ir susidoroti su savo priešais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |