Maskvos metropolitas Fotijas siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet dėl Vytauto ligos nieko nelaimėjo. Vytautas rėmė Kijevo prekybą, nes miestas Dniepru jungėsi su Juodosios jūros kryptimi ir sausuma su Volynės bei Podolės miestais. Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą bei Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos.
Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai pa\nimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų\nkunigaikštijos. Po metų, kai vėl kilo tarp jų nesusipratimai,\njuos sutaikino Jadvyga.
Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai pa\nimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų\nkunigaikštijos. Po metų, kai vėl kilo tarp jų nesusipratimai,\njuos sutaikino Jadvyga.
O kol ji atims iš Vladimiro, jam buvo atiduoti keli miestai Volyni joj. Kada iš Vladimiro Kijevas buvo atimtas, Vytautas išlaikė savo žodį ir jį atidavė Skirgailai (1395). Bet pastarajam čia ne ilgai teko viešpatauti; tais pačiais metais jis pabaigė savo gy venimo dienas — buvo nunuodytas.
Kada iš Vladimiro Kijevas buvo atimtas, Vytautas išlaikė\nsavo žodį ir jį atidavė Skirgailai (1395). Bet pastarajam čia ne\nilgai teko viešpatauti; tais pačiais metais jis pabaigė savo gy\nvenimo dienas — buvo nunuodytas. I jo vietą Kijeve Vytautas\npasodino savo vietininką, Alšėnų kun.
Ordino trukdė dar\ntaikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai,\nvedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar\nkiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes.
Ordino trukdė dar\ntaikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai,\nvedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar\nkiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes.
Kijevo patekimas į feodalinės Lietuvos priklausomybę tam tikru mastu galėjo turėti neigiamos įtakos Kryžiuočių valstybei, jos ekonomikai61, o feodalinė Lietuvos valstybė atimtose iš Aukso ordos slaviškose žemėse surado naujų rezervų kovai prieš agresiją iš Vakarų. 1326 m. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė įsiveržė į Brandenburgo valdas, pasiekė Frankfurtą prie Oderio (III, 361).
Apie 1325 m. Gedimino kariuomenė \nnužygiavo į totorių valdžioje buvusį Kijevą ir atėmė jį iš Aukso ordos. Kijevas ir tuo metu \nbuvo stambus tarptautinės prekybos centras, per kurį Rytų prekės keliavo ir Kryžiuočių \nordinui bei į Vakarų Europą.
Ir kada Vytautas,\nnorėdamas dar labiau sustiprinti rusiškuose kraštuose savo per\ngalės įspūdį ir daugiau laimėti jų pasitikėjimo, 1411 metų pava\nsarį kartu su Jogaila lankė Lietuvos Rytų pakraščius, tai jų ke\nlionė buvo panaši triumfui. Vykstant Vytautui pro Polocką,\nVitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo,\njam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa\nklusnumą.
Po to išgirdę,\n\nnugalėjęs rusų ir totorių kariuomenę, nu-\n\nvijo totorius ir Kijevą paėmė į savo valdžią.\nGedimino valdžią tuo metu pripa-\n\nžino ir Kijevo priemiesčiai Vyšgorodas\n\nįvykių į vakarus nuo Lietuvos analizė rodo,\nkad Lietuvai palankiausia situacija buvo\n1325-1326 m.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
