Santrauka

Kariuomene buvo koncentruojama Kijeve, kur Vytautas visą vasarą laikė atvykstantiems kryžeiviams paruoštus stalus. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos. Tiesa, totoriai dažnai nusiaubdavo Kijevo apylinkes, tačiau pačios Lietuvos niekas nepalietė.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Maskvos metropolitas Fotijas siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet dėl Vytauto ligos nieko nelaimėjo.
t-002 Vytautas rėmė Kijevo prekybą, nes miestas Dniepru jungėsi su Juodosios jūros kryptimi ir sausuma su Volynės bei Podolės miestais.
t-003 Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą bei Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos.
t-004 Po LDK krikšto buvo suformuota Kijevo katalikų vyskupija šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų.
t-005 Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui.
t-006 Gedimino ar Algirdo laikais Kijevas buvo Lietuvos politinėje įtakoje.
t-007 Graikų katalikų bažnyčios metropolitai buvo Kijevo metropolitai, bet nuolat rezidavo Vilniuje.
t-008 1399 m. birželį Kijeve buvo sutelkta didelė Vytauto kariuomenė.
t-009 Ignacas Danilavičius, buvęs Vilniaus universiteto profesorius, Kijeve vadovavo Teisės katedrai.
t-010 Eidintas, Bumblauskas, Kulakauskas ir Tamošaitis Lietuvos ekspansiją laiko veiksniu, Kijevo Rusios erdvę perskyrusiu į Kijevo ir Maskvos dalis.
t-011 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė sostinę iš totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į Vladimirą.
t-012 1411 metų pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo per Lietuvos rytų pakraščius iki Kijevo.
t-013 Maskvos metropolitas Fotijas siekė išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos, bet nieko nelaimėjęs išvyko.
t-014 Gediminas, užkariavimais pasiekęs žemes už Kijevo, įsakė pastatyti pilį Vilniuje ir perkėlė savo buveinę iš Trakų.
t-015 Kijevo kunigaikštystė buvo įjungta į Lietuvos valstybę drauge su Podole.
t-016 Po Mykolo mirties Lietuvos ponai Lietuvos valdovu siūlė Kijevo kunigaikštį Simaną.
t-017 1395 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro ir atidavė jį Skirgailai.
t-018 Vytautas rėmė Kijevo miestą, siekdamas atgaivinti prekybą rusiškuose kraštuose.
t-019 Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę perskėlė į Kijevo ir Maskvos dalis, kurių istorija kelis amžius klostėsi atskirai.
t-020 Žygimantas Augustas prie Lenkijos prijungė Kijevo vaivadiją ir kitas dideles Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijas.
t-021 1414–1416 metais Edygos vadovaujami totoriai smarkiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes.
t-022 Kijevo kunigaikštystė drauge su Podole buvo įjungta į Lietuvos valstybę.
t-023 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė sostinę iš nuolatinių totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į šiaurinės Rusios Vladimirą.
t-024 Po Brastos bažnytinės unijos Graikų katalikų bažnyčios metropolitai buvo Kijevo metropolitai, nuolat rezidavę Vilniuje.
t-025 Žygimantas Augustas prie Lenkijos prijungė Kijevo vaivadiją kartu su Palenke, Voluine ir Podole.
t-026 Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą bei Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos.
t-027 Kijevo kunigaikštystė drauge su Podole buvo įjungta į Lietuvos valstybę ir nuo Gedimino laikų priklausė didžiajam Lietuvos kunigaikščiui.
t-028 Po Lietuvos krikšto LDK buvo suformuota Kijevo katalikų vyskupija kartu su Vilniaus, Žemaičių ir Lucko vyskupijomis.
t-029 Kijeviečiams ginantis Gediminas mėnesį stovyklavo prie Kijevo.
t-030 1461 m. Lietuvos ponai kandidatu į Lietuvos valdovus siūlė Kijevo kunigaikštį Simaną.
t-031 1396 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro Algirdaičio, o Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką.
t-032 Skirgailai buvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštystė.
t-033 Gerokai prieš XIII amžių pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, vadintas Rytų apeigų tikėjimo lopšiu ir buvęs garsios monarchijos sostine.
t-034 1240 m. Kijevą nusiaubė mongolai, nuo to laiko politiškai svarbiausia rusėnų žeme tapo Vladimiro kunigaikštystė.
t-035 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė priklausė Lietuvai, o per Kijevą Vilnius palaikė prekybinius ryšius su Rytais.
t-036 Kijeviečiams ginantis Gediminas mėnesį stovyklavo prie Kijevo.
t-037 1396 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro Algirdaičio, o Žitomiro ir Ovručio valsčius pasiliko sau.
t-038 Apie 1325 m. Gedimino kariuomenė nužygiavo į totorių valdytą Kijevą ir atėmė jį iš Aukso ordos.
t-039 Cituojamame metraštyje teigiama, kad Lietuvos miestai buvo valdomi Kijevo, Černigovo, Smolensko ir Polocko kunigaikščių.
t-040 Kijevas buvo tarp Lietuvos politinėje įtakoje buvusių Rusios erdvės centrų.
t-041 1394 m. Vytautas panaikino Kijevo kunigaikštiją, o Kijevą gavo Skirgaila.
t-042 1395 m. Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro ir atidavė jį Skirgailai.
t-043 1394 m. Vytautas panaikino Kijevo kunigaikštiją, o Kijevą perdavė Skirgailai.
t-044 1300 m. visos Rusios metropolitas perkėlė savo sostinę iš totorių puolimų grėsmėje buvusio Kijevo į Vladimirą.
t-045 Vytautui vykstant iki Kijevo, pakeliui esančių kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą.
t-046 Gediminas, nugalėjęs rusų ir totorių kariuomenę, nuvijo totorius ir paėmė Kijevą į savo valdžią.
t-047 Per Kijevą Vilnius palaikė prekybinius ryšius su Rytais.
t-048 Po sąmokslininkų puolimo Švitrigaila paspruko į Polocką ir perėmė Kijevo bei kelias kitas sritis.
t-049 Kijevo luomai pasveikino Gediminą kaip Kijevo ir Rusios didįjį kunigaikštį ir prisiekė paklusti jo valdžiai.
t-050 Užkariavus Kijevą, Volynę ir didelę Seversko dalį, Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio valdžioje.
t-051 Vytautas iš Kijevo su kariuomene tyliai patraukė į Azovą ir prie Azovo persikėlė per Doną.
t-052 Ostrogiškis už keturiasdešimties mylių nuo Kijevo pavijo su grobiu grįžtantį priešą ir jį sumušė.
t-053 Algirdo sūnus Vladimiras gavo Kijevą kaip savo dalį.
t-054 Lietuvos metraštyje pasakojama, kad kunigaikštis Vladimiras atvyko iš Kijevo pas Vytautą, kuris tais pačiais metais jį iškėlė iš Kijevo.
t-055 Skirgaila po puotos susirgo Miloslavičiuose ir, grįžęs į Kijevą, septintą dieną mirė.
t-056 Vytauto vadovaujamos LDK ir sąjungininkų pajėgos 1399 m. liepos pabaigoje išžygiavo iš Kijevo.
t-057 Narbutas Perkūno stabo garsumą X a. siejo su Vladimiro pastatytais tokiais pat stabais Kijeve ir Naugarde.
t-058 Teodoras Narbutas Karkinito miestą tapatino su dabartiniu Kijevu prie Dnepro kairiosios vagos ar seno užutekio.
t-059 Teodoro Narbuto prielaidoje chionitai gyveno dešiniajame Dnepro krante, kur yra Kijevas, o kitapus Dnepro jų kaimynai buvo alanai.
t-060 Naruševičius, Narbuto perteikimu, Ptolemėjo chunų koloniją siejo su vieta, kur yra Kijevas, ir laikė juos graikų-skitų gentimi.
t-061 Teodoras Narbutas spėjo, kad Herodotas buvo nukeliavęs ne toliau kaip iki dabartinio Kijevo.
t-062 Teodoro Narbuto aprašyme Kijevo miesto istorija laikoma ypatinga, nes jo praeities žinios dar įžvelgiamos.
t-063 Teodoras Narbutas teigė, kad dabartinio Kijevo žemė pirmiausia tapo pastovia skitų gyvenamąja vieta prie Dnepro.
t-064 Padavime, kurį perteikia Narbutas, Kijus, Sčekas ir Choryvas laikomi Kijevo įkūrėjais arba atnaujintojais.
t-065 Kariuomene buvo koncentruojama Kijeve, kur Vytautas visą vasarą laikė atvykstantiems kryžeiviams paruoštus stalus.
t-066 Tiesa, totoriai dažnai nusiaubdavo Kijevo apylinkes, tačiau pačios Lietuvos niekas nepalietė.
t-067 Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai.
t-068 Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.
t-069 Kijeviečiams ginantis, „Gediminas stovyklavo prie Kijevo mėnesį“.

Ryšiai