Andrius Algirdaitis buvo Jogailos įbrolis, Kęstučiui palankus Polocko kunigaikštis. Andrius Algirdaitis buvo Polocko kunigaikštis, Algirdo sūnus iš antrosios santuokos su Vitebsko kunigaikštyte Julijona. Andrius Algirdaitis buvo Dmitrijaus Doniškio bendražygis ir prisidėjo prie 1380 m. rugsėjo 8 d. pergalės Kulikovo lauke.
Tačiau miestiečių išvytas, nu vykęs pas magistrą sulaukė para mos, su pastaruoju 1381 metais iš laikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikė ti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sos tas, privertė Livonijos magistrą nu traukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al girdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū numi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvo tas. Andrius žuvo prie Vorsklos 1399 metais.
Dėl to sudarė slaptą, be \nKęstučio žinios, sutartį su Livoni\njos magistru, kad anas padėtų jam \nvykdyti tuos kėslus. Tuo metu, kai \nAndrius, nuolatinis Dmitrijaus Do\nniškio bendražygis, karo rūpesčiais \ndalinęsis, kovojęs su juo dar kartu \nprieš totorius, kur Kulikovo lauke \n(1380 metų rugsėjo 8-ą) prie perga\nlės daugiausia prisidėjęs, dalyvavo \nmūšiuose, - Skirgaila užsibuvo Po-\n34\n\n## Puslapis 51\n\nI KNYGA\nGaliausiai Kęstutis, perpratęs slaptas Jogailos užmačias, pa\nsiryžo užbėgti jam už akių ir žinodamas, jog šis visas savo \nginkluotąsias pajėgas yra išsiuntęs iš Vilniaus į Polocką, kad \nten vėl įkurdintų polockiečių išvytą Skirgailą, staiga 1381 metų \nrugpjūčio viduryje su stipriu žemaičių raitelių pulku apsupo \nVilnių.
Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.
Dėl to sudarė slaptą, be \nKęstučio žinios, sutartį su Livoni\njos magistru, kad anas padėtų jam \nvykdyti tuos kėslus. Tuo metu, kai \nAndrius, nuolatinis Dmitrijaus Do\nniškio bendražygis, karo rūpesčiais \ndalinęsis, kovojęs su juo dar kartu \nprieš totorius, kur Kulikovo lauke \n(1380 metų rugsėjo 8-ą) prie perga\nlės daugiausia prisidėjęs, dalyvavo \nmūšiuose, - Skirgaila užsibuvo Po-\n34\n\n## Puslapis 51\n\nI KNYGA\nGaliausiai Kęstutis, perpratęs slaptas Jogailos užmačias, pa\nsiryžo užbėgti jam už akių ir žinodamas, jog šis visas savo \nginkluotąsias pajėgas yra išsiuntęs iš Vilniaus į Polocką, kad \nten vėl įkurdintų polockiečių išvytą Skirgailą, staiga 1381 metų \nrugpjūčio viduryje su stipriu žemaičių raitelių pulku apsupo \nVilnių.
Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini cam"], tai yra kovo 26-ą. 30 Tasai Andrius, Jogailai pavaldaus Polocko kunigaikštis, Algirdo sū nus, gimęs iš antros jo santuokos su Julijona, Vitebsko kunigaikštyte, ta čiau nebuvo palankus Jogailai, vei kiau linkęs į Kęstučio pusę; tad Jo gaila nusprendė jį išvyti iš jo dalinės valdos. Dėl to sudarė slaptą, be Kęstučio žinios, sutartį su Livoni jos magistru, kad anas padėtų jam vykdyti tuos kėslus.
4 4 Iki 1377 m. Imtinai Polockas buvo valdomas ne Kęstučio sūnaus, o Algirdo sūnaus Andriaus, kuris po tėvo mirties 1378 m. Iš Polocko persikėlė | Pskovą, Didįjį Naugardą Ir Maskvą, stengda masis suorganizuoti nedraugiškų Lietuvai valstybių koaliciją ir su jos pagalba užimti Lietuvos sostą.