Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
24 teiginiai22 įrašai25 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Abiejų Tautų Respublika (ATR, lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, lot. Res Publica Utriusque Nationis), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Abiejų Tautų Respublika – 1569 m. Liublino unijos sukurta jungtinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Tai buvo originalus dviejų valstybių junginys, kurio oficialus pavadinimas pabrėžė jų sąjungą, nors politiniame gyvenime vyravo Lenkija. Aukščiausia valdžios institucija šalia valdovo buvo bendras Seimas, sudarytas iš Senato ir Atstovų rūmų bei rinkęs karalių; Lietuvai jame teko trečdalis vietų. XVII–XVIII a. ši valstybė siejama su duonos, tolerancijos, demokratijos, konstitucijos ir baroko fenomenais, todėl jos reikšmė vertinama ne tik regiono, bet ir Europos istorijos kontekste. Išskirtinė detalė – 1790 m. kovo 19 d. Respublika sudarė sąjungos sutartį su Prūsijos Karalyste, o 1795 m. jos trečiasis ir paskutinis padalijimas paliko didelį įspūdį Lietuvos pranciškonams.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
16 th century date QS:P,+1550-00-00T00:00:00Z/7 · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| SudėtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| StruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Tikslai |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Zigmantas III Vaza 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio priešistorė Švedijos karalius Jonas 111 buvo vedęs Lenkijos-Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto seserį Kotryną. Jų sūnus Zigmantas Vaza III 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.
1797 m. Peterburgo konvencija patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino jos valstybingumo likučius.
1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos valstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Nors LLV padalijimų aktus 1918 m. rugpjūčio 29 d. panaikino Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija, buvusi valstybė nebeatsikūrė. Susikurs dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija.
1566–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos bajoriškoji demokratija buvo luominė monarchija, paremta bajorų luomu.
L I E T U V O S I S T O R I J A 70 LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (pradėjusiai kurti respublikinę santvarką antrojoje XVI a. pusėje) ir pralenkia Anglijos konstitucinę monarchiją, įsigalėjusią 1689 m. Tačiau tai, kad LLV santvarka remiasi tik 7 proc. visuomenės (tiek buvo bajorų), rodo luominį jos pobūdį – valdovas, nors ir renkamas bajorų „tautos“, suverenią valdžią gauna iš Dievo. Taigi 1566–1795 m. Lietuvos „bajoriškoji demokratija“ – tai luominė monarchija, ją dera gretinti su XIII–XV a. Anglijos ir Prancūzijos santvarkomis. Deja, šioje santvarkoje būta daugiau anarchijos nei tvarkos – amžininkai net sakydavo: „Valstybė netvarka remiasi.“ Mat LLV seimuose susiformavo liberum veto teisė ir kiekvienas Seimo narys galėjo vetuoti jo sprendimus, paralyžiuoti veiklą. Nuo 1573 m. iki 1763 m. posėdžiavo 137 seimai ir 53 iš jų išsiskirstė, nepriėmę jokių sprendimų, nes kai kuriuos tokių seimų nutraukė pavieniai atstovai.
1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.
ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino unija, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo originalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.
1793 m. Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą, kurį Gardino seimas buvo priverstas patvirtinti.
1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai liko tik etninės lietuvių ir vakarinės baltarusių žemės. Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdomame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną padalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Augustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.
Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.
Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikšmingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pasauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Europoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architektūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.
Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.
Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika. Galima su šypsena žiūrėti į tradicinės lenkų istorinės minties nelogiškumą: jei unija – „šventa santuoka“, tai kur santuokos partneris?
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 13 | 11 |
| 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos | — | 3 | 3 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 3 | 3 |
| Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija
Jano Mateikos paveikslas „Abiejų Tautų Respublikos galybė zenite. Auksinė laisvė. 1573 m. elekcija“.Tiesioginis · Paveikslas
Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jungtinės valstybės herbasTiesioginis · Simbolis
Abiejų Tautų Respublikos herbas su Lenkijos ereliu ir Lietuvos Vyčiu.Tiesioginis · Simbolis
1788 m. ATR trijų grašių moneta su Stanislovo Augusto Poniatovskio portretu ir Erelio bei Vyčio skyduTiesioginis · Moneta
Abiejų Tautų Respublikos herbas su Batorų giminės simboliu, naudotas Stepono Batoro valdymo metu.Tiesioginis · Vaizdas