Lietuvos istorijos žinių bazė

Abiejų Tautų Respublika

LaikotarpisXIVXVXVIXVIIXVIIIXXIXX1386–2000

Santrauka

Abiejų Tautų Respublika buvo Liublino unijos sukurta Lenkijos ir Lietuvos jungtinė valstybė. Jos politinė sandara šaltinyje apibūdinama kaip teoriškai federacinė, realiai konfederacinė sąjunga, kurioje LDK išsaugojo dalį atskirų institucijų. XVIII a. pabaigoje valstybė buvo sunaikinta padalijimais, o 1797 m. Peterburgo konvencija panaikino jos valstybingumo likučius.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Abiejų Tautų Respublika
  • Žečpospolita
  • Lenkijos ir Lietuvos Valstybė
  • LLV
  • Lenkijos ir Lietuvos valstybė

Laikotarpis ir datos

  • laikotarpis: 1569-1797 m.
  • datos: 1569; 1791; 1793-01-23; 1795-10-24; 1797-01-26
  • amziai: XVI; XVII; XVIII
  • date_start: 1569
  • date_end: 1797

Kas tai

Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė / politinė sąjunga.

Sudėtis ir vaidmuo

  • tipas: jungtinė valstybė / politinė sąjunga
  • laikotarpis: 1569-1797 m.
  • nariai: Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, kaip formuluojama šaltinyje.
  • susiję žmonės:
  • susiję įvykiai:
  • susijusios vietos:

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-021 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.c-001 c-004
t-022 Abiejų Tautų Respublika XVII-XVIII a. siejama su duonos, tolerancijos, demokratijos, konstitucijos ir baroko fenomenais.c-002
t-023 Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.c-003 c-007 c-008
t-024 1569 m. Liublino unija sukūrė Abiejų Tautų Respubliką, vadinamą originaliu valstybių junginiu ir kartais laikomą Europos Sąjungos pirmtaku.c-004
t-025 Lenkijoje gyvuoja tradicija Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.c-005
t-026 1791 m. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas grąžino valstybės dualizmo, arba federacijos, principą.c-006
t-027 1793 m. Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą, o Gardino seimas buvo priverstas patvirtinti padalijimo rezultatus.c-007
t-028 1797 m. Peterburgo konvencija patvirtino trečiąjį LLV padalijimą ir panaikino jos valstybingumo likučius.c-008
t-029 Jų sūnus Zigmantas Vaza III 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.c-009
t-030 Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a.c-010
t-031 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.c-011
t-032 Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.c-012
t-033 Oficialus jungtinės valstybės pavadinimas – Abiejų Tautų Respublika (net ir lietuviai kartais ją pavadina Žečpospolita: plg.c-013
t-034 L I E T U V O S I S T O R I J A 70 LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (pradėjusiai kurti respublikinę santvarką antrojoje XVI a.c-014
t-035 1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu.c-015

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais bai- gė formuotis krikščioniškoji Europa. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo- kiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a. vidu- ryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Abiejų Tautų Respublika XVII-XVIII a. siejama su duonos, tolerancijos, demokratijos, konstitucijos ir baroko fenomenais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo- kiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a. vidu- ryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa- sauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro- poje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek- tūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos pa- dalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Lenkijoje gyvuoja tradicija Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku. Be Lenkijos ir Lietuvos suartėjimo ir kariuomenių sąjungos nebūtų buvo Žalgirio pergalės, o sėkmingos Livonijos karo baig- ties XVI a. – būtent be Liublino unijos. Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Len- kijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: 1791 m. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas grąžino valstybės dualizmo, arba federacijos, principą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsirei- kalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendro- se vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijo- se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai liko tik etninės lietuvių ir vakarinės baltarusių žemės. Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdo- mame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną pa- dalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Au- gustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peter- burgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos valstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisaky- mo) aktas. Nors LLV padalijimų aktus 1918 m. rugpjūčio 29 d. panai- kino Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija, buvusi valstybė nebeatsikūrė. Susikurs dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Jų sūnus Zigmantas Vaza III 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mūšio priešistorė Švedijos karalius Jonas 111 buvo vedęs Lenkijos-Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto seserį Kotryną. Jų sūnus Zigman- tas Vaza III 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Len- kijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika. Galima su šypsena žiūrėti į tradicinės lenkų istori- nės minties nelogiškumą: jei unija – „šventa santuoka“, tai kur santuokos partneris?

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Oficialus jungtinės valstybės pavadinimas – Abiejų Tautų Respublika (net ir lietuviai kartais ją pavadina Žečpospolita: plg.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Baroko epocha valstybės istorijos požiūriu – tai Lenkijos ir Lietuvos sąjunga, sukurta Liublino unijos. Oficialus jungtinės valstybės pava- dinimas – Abiejų Tautų Respublika (net ir lietuviai kartais ją pavadina Žečpospolita: plg. lenk. rzeczpospolita – respublika; mes Lenkijos ir Lietu- vos Valstybę sutrumpintai vadinsime LLV). Pavadinimas tarsi reiškė, kad tai – lygiateisė dviejų valstybių sąjunga. Iš tikrųjų šioje sąjungoje vyravo Lenkija. Aukščiausia (šalia valdovo) valdžios institucija – bendras Sei- mas, susidėjęs iš Senato ir Atstovų rūmų ir rinkęs karalių. Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: L I E T U V O S I S T O R I J A 70 LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (pradėjusiai kurti respublikinę santvarką antrojoje XVI a.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 70 LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (pradė- jusiai kurti respublikinę santvarką antrojoje XVI a. pusėje) ir pralenkia Anglijos konstitucinę monarchiją, įsigalėjusią 1689 m. Tačiau tai, kad LLV santvarka remiasi tik 7 proc. visuomenės (tiek buvo bajorų), rodo luominį jos pobūdį – valdovas, nors ir renkamas bajorų „tautos“, suve- renią valdžią gauna iš Dievo. Taigi 1566–1795 m. Lietuvos „bajoriškoji demokratija“ – tai luominė monarchija, ją dera gretinti su XIII–XV a. Anglijos ir Prancūzijos santvarkomis. Deja, šioje santvarkoje būta dau- giau anarchijos nei tvarkos – amžininkai net sakydavo: „Valstybė netvar- ka remiasi.“ Mat LLV seimuose susiformavo liberum veto teisė ir kie- kvienas Seimo narys galėjo vetuoti jo sprendimus, paralyžiuoti veiklą. Nuo 1573 m. iki 1763 m. posėdžiavo 137 seimai ir 53 iš jų išsiskirstė, nepriėmę jokių sprendimų, nes kai kuriuos tokių seimų nutraukė pavie- niai atstovai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: 1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsirei- kalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendro- se vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijo- se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos