Santrauka
Abiejų Tautų Respublika buvo Liublino unijos sukurta Lenkijos ir Lietuvos jungtinė valstybė. Jos politinė sandara šaltinyje apibūdinama kaip teoriškai federacinė, realiai konfederacinė sąjunga, kurioje LDK išsaugojo dalį atskirų institucijų. XVIII a. pabaigoje valstybė buvo sunaikinta padalijimais, o 1797 m. Peterburgo konvencija panaikino jos valstybingumo likučius.
Pagrindinis susijęs vaizdas
Lietuvos didysis antspaudas, naudotas valdant Vladislovui IV Vazai, 1635–1648 m.
SusijęsAntspaudas
Licencija: Public domain
Tiesioginio portretinio ar analogiško atvaizdo dar neturime, todėl rodomas geriausias susijęs vaizdas.
Eiti į galeriją (Abiejų Tautų Respublika) Atidaryti šaltinį
23 vaizd. / 0 tiesiog. / 23 susij.
Pavadinimai šaltiniuose
- Abiejų Tautų Respublika
- Žečpospolita
- Lenkijos ir Lietuvos Valstybė
- LLV
- Lenkijos ir Lietuvos valstybė
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1569-1797 m.
- datos: 1569; 1791; 1793-01-23; 1795-10-24; 1797-01-26
- amziai: XVI; XVII; XVIII
- date_start: 1569
- date_end: 1797
Kas tai
Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė / politinė sąjunga.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: jungtinė valstybė / politinė sąjunga
- laikotarpis: 1569-1797 m.
- nariai: Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, kaip formuluojama šaltinyje.
- susiję žmonės:
- susiję įvykiai:
- susijusios vietos:
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1797 m. Peterburgo konvencija patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino jos valstybingumo likučius. |
| t-002 1566–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos bajoriškoji demokratija buvo luominė monarchija, paremta bajorų luomu. |
| t-003 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. |
| t-004 1793 m. Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą, kurį Gardino seimas buvo priverstas patvirtinti. |
| t-005 Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija. |
| t-006 Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika. |
| t-007 Abiejų Tautų Respublika XVII-XVIII a. siejama su duonos, tolerancijos, demokratijos, konstitucijos ir baroko fenomenais. |
| t-008 Oficialus Liublino unijos sukurtos jungtinės valstybės pavadinimas buvo Abiejų Tautų Respublika. |
| t-009 1791 m. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas grąžino valstybės dualizmo, arba federacijos, principą. |
| t-010 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. |
| t-011 1569 m. Liublino unija sukūrė Abiejų Tautų Respubliką, vadinamą originaliu valstybių junginiu ir kartais laikomą Europos Sąjungos pirmtaku. |
| t-012 Lenkijoje gyvuoja tradicija Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika. |
| t-013 1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, pavadintą Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. |
| t-014 Abiejų Tautų Respublika per Gdanską aprūpino Vakarus javais ir sukūrė religinės tolerancijos bei bajoriškosios demokratijos tradiciją. |
| t-015 Zigmantas III Vaza 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. |
| t-016 Žymesnieji buržuazinės istoriografijos atstovai, lai kydamiesi tokios didžiavalstybinės pažiūros, vadino Lietuvą valstybe, o uolų feodalinio imuniteto saugoji mą vaizdavo kaip valstybės ar net tautos reikalų gy nimą. |
| t-017 Ir beveik jau būtų prasidėję didelės riau šės ir sumaištis, negalėdami jų jokiu kitu būdu išvengti ir atsižvelgdami į tai, kad mūsų tauta tokia netvarka neaptu rėtų kokios nors gėdos prieš pašalinius žmones ir mūsų mi rusiam valdovui nešlovė nekiltų, be to. |
Ryšiai
- Turėjo valdovą: Zigmantas III