Abiejų Tautų Respublika

PDF 97

1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peter- burgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos valstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisaky- mo) aktas. Nors LLV padalijimų aktus 1918 m. rugpjūčio 29 d. panai- kino Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija, buvusi valstybė nebeatsikūrė. Susikurs dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija.

PDF 70

L I E T U V O S I S T O R I J A 70 LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (pradė- jusiai kurti respublikinę santvarką antrojoje XVI a. pusėje) ir pralenkia Anglijos konstitucinę monarchiją, įsigalėjusią 1689 m. Tačiau tai, kad LLV santvarka remiasi tik 7 proc. visuomenės (tiek buvo bajorų), rodo luominį jos pobūdį – valdovas, nors ir renkamas bajorų „tautos“, suve- renią valdžią gauna iš Dievo. Taigi 1566–1795 m. Lietuvos „bajoriškoji demokratija“ – tai luominė monarchija, ją dera gretinti su XIII–XV a. Anglijos ir Prancūzijos santvarkomis. Deja, šioje santvarkoje būta dau- giau anarchijos nei tvarkos – amžininkai net sakydavo: „Valstybė netvar- ka remiasi.“ Mat LLV seimuose susiformavo liberum veto teisė ir kie- kvienas Seimo narys galėjo vetuoti jo sprendimus, paralyžiuoti veiklą. Nuo 1573 m. iki 1763 m. posėdžiavo 137 seimai ir 53 iš jų išsiskirstė, nepriėmę jokių sprendimų, nes kai kuriuos tokių seimų nutraukė pavie- niai atstovai.

PDF 64

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.

PDF 96

1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai liko tik etninės lietuvių ir vakarinės baltarusių žemės. Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdo- mame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną pa- dalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Au- gustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.

PDF 17

Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa- sauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro- poje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek- tūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos pa- dalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

PDF 64

Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Len-\nkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, \no Lenkijos Respublika. Galima su šypsena žiūrėti į tradicinės lenkų istori-\nnės minties nelogiškumą: jei unija – „šventa santuoka“, tai kur santuokos \npartneris?

PDF 17

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo- kiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a. vidu- ryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas.

PDF 68

Baroko epocha valstybės istorijos požiūriu – tai Lenkijos ir Lietuvos sąjunga, sukurta Liublino unijos. Oficialus jungtinės valstybės pava- dinimas – Abiejų Tautų Respublika (net ir lietuviai kartais ją pavadina Žečpospolita: plg. lenk. rzeczpospolita – respublika; mes Lenkijos ir Lietu- vos Valstybę sutrumpintai vadinsime LLV). Pavadinimas tarsi reiškė, kad tai – lygiateisė dviejų valstybių sąjunga. Iš tikrųjų šioje sąjungoje vyravo Lenkija. Aukščiausia (šalia valdovo) valdžios institucija – bendras Sei- mas, susidėjęs iš Senato ir Atstovų rūmų ir rinkęs karalių. Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

PDF 92

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsirei- kalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendro- se vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijo- se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.

PDF 64

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.

PDF 64

Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku. Be Lenkijos ir Lietuvos suartėjimo ir kariuomenių sąjungos nebūtų buvo Žalgirio pergalės, o sėkmingos Livonijos karo baig- ties XVI a. – būtent be Liublino unijos. Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Len- kijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.

PDF 92

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsirei- kalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendro- se vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijo- se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.

PDF 17

Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa- sauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro- poje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek- tūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos pa- dalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

PDF 98

Mūšio priešistorė\nŠvedijos karalius Jonas 111 buvo vedęs\nLenkijos-Lietuvos valdovo Žygimanto\nAugusto seserį Kotryną. Jų sūnus Zigman-\ntas Vaza III 1587 m. buvo išrinktas Abiejų\nTautų Respublikos valdovu.

PDF 370

Ir beveik jau būtų prasidėję didelės riau­ šės ir sumaištis, negalėdami jų jokiu kitu būdu išvengti ir atsižvelgdami į tai, kad mūsų tauta tokia netvarka neaptu­ rėtų kokios nors gėdos prieš pašalinius žmones ir mūsų mi­ rusiam valdovui nešlovė nekiltų, be to, atsižvelgdami į tai, kad ižde, ypač brangenybių, nuostolių nebūtų ir kokios nors netvarkos, ir riaušės neįvyktų, jeigu smurtu patektų į pože­ mius, norom nenorom buvome priversti prieiti šito medium [vidurio], ką dvarui atidavėme. Jeigu mus norėtumei užsi­ stoti prieš Jos Didenybę karalienę, prieš maloninguosius ta­ rybų ponus ir prieš Respubliką, jeigu jie nebūtų patenkinti dėl to dvarui priklausančio užmokesčio, tai dvaras leido da­ ryti tik tokia sąlyga, kad jiems rytoj būtina parodyti garan­ tijos kopiją. Apie tai norėjome Jūsų Malonybei pranešti.

PDF 16

Citatos tekstas nepasiekiamas.