Santrauka

Birutė šiame korpuse minima kaip Kęstučio žmona, Vytauto motina ir žinomo Žemaičių bajoro Vydimanto duktė; kitame šaltinyje ji siejama su nužudymu Brastoje.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Birutė bus pagimdžiusi tris jaunesniuosius Kęstučio sūnus ir tris dukteris.
t-002 Birutė iš jų bus išmokęs skaityti ir rašyti.
t-003 Kęstutis, perkopęs 40 metų, vedė žinomo Žemaičių bajoro Vydimanto dukterį Birutę.
t-004 Birutės ir Kęstučio meilės istorija laikoma vienu iš Lietuvos metraščiuose užrašytų epinių pasakojimų siužetų.
t-005 Birutė neįgijo krikščioniško vardo, buvo palaidota kaip pagonė, o jos legenda išliko ir įsigalint krikščionybei.
t-006 Lietuvos metraščiuose Birutė vaizduojama kaip Palangos mergelė, žmonių garbinta kaip dievaitė.
t-007 Kunigaikštienės Birutės paskandinimo aplinkybės, kaip ir Kęstučio mirtis, šaltinyje vadinamos neaiškiomis.
t-008 Vaidilutė Birutė tapo Kęstučio žmona jam sugrįžus į Lietuvą.
t-009 Vytautas, sužinojęs apie Jogailos žygį į Trakus, su pamote Birute pasitraukė į Gardiną.
t-010 Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, Birutę vaizduoja kaip Žemaičių didiko dukterį ir Praurimės aukuro ugnies saugotoją prie Palangos.
t-011 Narbutas pasakoja, kad Kęstutis Birutę išsivežė prieš jos valią į Naujuosius Trakus ir ten vedė, nors ji buvo davusi skaistybės įžadą.
t-012 Narbutas rašo, kad Birutė, žuvus Kęstučiui ir valdant Vytautui, grįžo į Palangą ir 1416 metais ten mirė laikydamasi senojo tikėjimo.
t-013 Narbutas aiškina, kad Jogaila ir Vytautas iš pagarbos Birutei paliko jai Palangos aukuro apeigas, todėl jos Žemaitijoje išliko ilgiau.
t-014 Narbutas chronologiškai skaičiuoja, kad Birutė gimė apie 1331 metus, ištekėjo 1348 metais ir mirė 1416 metais.
t-015 Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pa garba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau žmona l3 .

Ryšiai