Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
16 teiginiai20 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Birutė bus pagimdžiusi tris jaunesniuosius Kęstučio sūnus ir tris dukteris. Birutė iš jų bus išmokęs skaityti ir rašyti. Kęstutis, perkopęs 40 metų, vedė žinomo Žemaičių bajoro Vydimanto dukterį Birutę.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Kęstutis, perkopęs 40 metų, vedė žinomo Žemaičių bajoro Vydimanto dukterį Birutę.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jo tėvas Kęstutis, nuolatinis\nŽemaičių krašto gynėjas, turėdamas per 40 metų vedė žinomo\nŽemaičių bajoro Vydimanto dukterį Birutę. Anuo laiku, tiesa,\nbuvo paprotys vesti svetimų kraštų kunigaikštytes, mat, galin\ngiems valdovams buvę nepatogu susirišti giminystės ryšiais su\nsavo pavaldiniais.
Birutė neįgijo krikščioniško vardo, buvo palaidota kaip pagonė, o jos legenda išliko ir įsigalint krikščionybei.
Visų pirma atsirado \nherojinių dainų, bet jų žinoma labai nedaug. Šiandien pripažįstama, kad \nepinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš-\nčiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į \nMaskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi \ndar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai-\ndota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, \no Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios). Visi minėti \npasakojimai užrašyti XV–XVI a.
Birutė bus pagimdžiusi tris jaunesniuosius Kęstučio sūnus ir tris dukteris.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kęstutis, matyt, buvo buvęs du kartu vedęs. Pirmoji Kęstučio žmona mums nežinoma, ir turėjo būti trijų vyresniųjų Kęstučio sūnų motina. Birutė bus pagimdžiusi tris jaunesniuosius sūnus ir tris dukteris^1 ).
Birutė iš jų bus išmokęs skaityti ir rašyti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet iš ki tos pusės, Vytautui teko gyventi ne vien pagoniško tikėjimo pa sauliožiūros rate. Kaip Trakuose, taip ir dėdės Algirdo šeimoj Vilniuj tekdavo jam susidurti ir su krikščionybės idėjomis, nes čia dažnai atvykdavo iš Vakarų ir Rytų Europos įvairūs pasiuntiniai, riteriai, vienuoliai, kurie lankydavos ne tik naujo tikėjimo skelbimo reikalais, bet ir apsigyvendavo kunigaikščių dvaruose raštininkais, patarėjais. Vienas Vytauto mokytojas buvo kryžiuotis, nes tėvo dvare vokiečių belaisvių nestigdavo; todėl jis iš jų bus išmokęs skaityti ir rašyti. Vadinas, Vytautas augo ir pagoniško ir krikščioniško tikėjimų įtakoje. Jo pirmoji žmona Marija, Rusijos kunigaikštytė, berods, buvo stačiatikė. Antroji jo žmona Ona pradžioj taip pat buvusi stačiatikė, tik paskui pasidarė labai uoli katalikė. Istorikai nurodo, kad Vy tautas turėjo tris žmonas^1 ). Trečios žmonos vardas buvęs Ju lijona.
Birutės ir Kęstučio meilės istorija laikoma vienu iš Lietuvos metraščiuose užrašytų epinių pasakojimų siužetų.
Visų pirma atsirado \nherojinių dainų, bet jų žinoma labai nedaug. Šiandien pripažįstama, kad \nepinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš-\nčiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į \nMaskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi \ndar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai-\ndota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, \no Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios). Visi minėti \npasakojimai užrašyti XV–XVI a.
Lietuvos metraščiuose Birutė vaizduojama kaip Palangos mergelė, žmonių garbinta kaip dievaitė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas apie Palangos mergelę, vardu Birutė,\nkuri žmonių buvo garbinama kaip dievaitė (Lietuvos metraštis. Bychovco kronika, p.\n72). Pagonybės laikų tradicija apie šventąją Birutę išliko iki XIX a. (Jucevičius L. A.,\nRaštai, p. 441—442).
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
Galerija