Patrikas

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš Gedimino giminės ten buvo paskutinis kunigaikštis\nJogailos pusbrolis Patrikas, prie Strėvos (1348) žuvusio Narimanto\nsūnus. Bet po Kulikovo pergalės (1380) Patrikas Didž.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1365 m. Kęstutis,\nAlgirdas, Patrikas ir Aleksandras įsiveržė į Ordino valdas, jas nuniokojo ir po sėkmingo\nžygio ugnyje dievams paaukojo (sacrificantes diis [...] in ignem proiciunt) vieną vokietį\nbelaisvį (SRP, 2, 349); 1378 m.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kęstutį, kuris ban­\ndė ne tik sumanumu, bet jėga bei ginklu atstatyti tvar­\nką irstančioje rikiuotėje, galingais kalavijo smūgiais\natremdamas kiekvieną narsų priešą, nubloškė nuo žir­\ngo Henrikas Ekersbergas, riteris paauksuotais šarvais,\nkuris smogė arkliui ietimi iš šono; netrukus apsuptas\nsubėgusiųjų, jis pateko į priešų rankas. Išvydo tėvui\ngresiantį pavojų jo sūnus Patrikas ir nelyginant įgel­\ntas (jis buvo tauraus būdo ir\nS ū n au s\nm eilė\ntė v u i\nlabai mylėjo tėvą) pavarė\nir karių m e ilė v a d u i\nžirgą link susigrūdusių prie­\nšų, norėdamas pagelbėti tė­\nvui; aklai kalaviju skindamasis kelią prie tėvo, jis\nsusilaukė bemaž tokio pat likimo: kryžiuotis Henri­\nkas Hochbergas ietimi nutrenkė jį nuo žirgo. Jis iš pas­\nkutiniųjų kovėsi kalaviju pėsčiomis, tačiau negalėjo\nįveikti galybės priešų; tuo metu keli lietuvių būriai,\nsmogę pleišto rikiuote, nuvijo priešą, išvadavo kuni­\n244\n\n## Puslapis 243\n\ngaikštį ir išsigabeno iš mūšio lauko, neiškrikdami iš\nrikiuotės.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Žemaičių ir Trakų kuni­\ngaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pa­\nsitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją\nir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį\nbuvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kuni­\ngaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip\nžmoną. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą,\nSigailą, arba Žygimantą, bei dukterį Danutę. Si kunigaikštie­\nnė, būdama gyva, garsėjo savo kilniaširdiškumu.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kęstutį, kuris ban­\ndė ne tik sumanumu, bet jėga bei ginklu atstatyti tvar­\nką irstančioje rikiuotėje, galingais kalavijo smūgiais\natremdamas kiekvieną narsų priešą, nubloškė nuo žir­\ngo Henrikas Ekersbergas, riteris paauksuotais šarvais,\nkuris smogė arkliui ietimi iš šono; netrukus apsuptas\nsubėgusiųjų, jis pateko į priešų rankas. Išvydo tėvui\ngresiantį pavojų jo sūnus Patrikas ir nelyginant įgel­\ntas (jis buvo tauraus būdo ir\nS ū n au s\nm eilė\ntė v u i\nlabai mylėjo tėvą) pavarė\nir karių m e ilė v a d u i\nžirgą link susigrūdusių prie­\nšų, norėdamas pagelbėti tė­\nvui; aklai kalaviju skindamasis kelią prie tėvo, jis\nsusilaukė bemaž tokio pat likimo: kryžiuotis Henri­\nkas Hochbergas ietimi nutrenkė jį nuo žirgo. Jis iš pas­\nkutiniųjų kovėsi kalaviju pėsčiomis, tačiau negalėjo\nįveikti galybės priešų; tuo metu keli lietuvių būriai,\nsmogę pleišto rikiuote, nuvijo priešą, išvadavo kuni­\n244\n\n## Puslapis 243\n\ngaikštį ir išsigabeno iš mūšio lauko, neiškrikdami iš\nrikiuotės.