Atsakydami į kryžiuočių bei kryžininkų Ariogalos, Paštuvos puolimą, 1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas, Patrikas iš Gardino ir Aleksandras Karijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės krante sunaikino kelias priešo pilaites (Kaustryčių ir kt.).
1360 m.\nkryžiuočiai toliau tvirtinosi pačiame Ne-\nmuno žemupyje, statė naują pilį Skalvos\nžemėje (netoli Tilžės), o kitą prie Nemuno\nžiočių — Ventės rage (Vindenburgą). Tais\nmetais maršalo vadovaujama Ordino ka-\nriuomenė, su talkininkais iš Vokietijos\natplaukusi laivais, puolė Veliuonos pilį,\npadarė jai daug žalos.
Atsakydami į kryžiuočių bei kryži- ninkų Ariogalos, Paštuvos puolimą, 1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas, Patrikas iš Gardino ir Aleksandras Ka- rijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės krante sunaikino kelias priešo pilaites (Kaustryčių ir kt.). Abi pusės ir toliau puldinėjo viena kitos žemes. Lietuvos ir kryžiuočių karas pasiekė aukščiausią es- kalacijos lygį.
Apie Ragainės pilies užkariavimą\n\n Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir\ntūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose\nNemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar\nyra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
Apie įvykius prieš šį karą\n\n Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius,\nįsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne\nkurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima\npasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno.\n\n\n\n\n\n 464 D.