Skalva

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo\nmetu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje\nplotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie įvykius prieš šį karą\n\n Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius,\nįsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne\nkurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima\npasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno.\n\n\n\n\n\n 464 D.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės pilies užkariavimą\n\n Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir\ntūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose\nNemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar\nyra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją,\npietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina\nkaip prūsų gyvenamą3.\n Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei\nankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva\nbei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai;\nvakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto vis­\nkas baigėsi visai kitaip, nei buvo norėta. Pirmąjį stai­\ngų smūgį ketino nukreipti į Skalvių miestą ir pilį. Ir\ntikrai per pirmąjį antpuolį lengvai pavyko išžudyti\ntuos, kurie, nieko nežinodami, pakliuvo puolantiesiems\npo ranka, žuvo ten ir Liudvikas Oksė, kilmingiausias\nordino žmogus, vis dėlto nepavyko greitai užbaigti ko­\nvos, nes smarkiai į priekį veržęsi kariai buvo atstumti\nnuo vartų.