Santrauka
Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha. Dusburgietis teigia, kad kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Dusburgietis teigia, kad 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Užkariavę nadruvius, Ordino broliai nukreipė ginklus prieš skalvius. |
| t-002 Petro iš Dusburgo kronikoje Skalva priskirta vienai iš 11 Prūsijos žemės dalių. |
| t-003 1253-1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad Skalva tarptautinėje plotmėje laikyta Lietuvos valdovo žeme. |
| t-004 Skalvos centras buvo Ragainė (dab. |
| t-005 Sembų fogtas Ditrichas su Ordino pajėgomis atplaukė į skalvių žemę abiejose Nemuno pusėse ir užpuolė Ragainės vietoje stovėjusią pilį. |
| t-006 Kai kurie tyrinėtojai teritoriją nuo Pamedės iki Skalvos prie Nemuno apibūdino kaip prūsų gyvenamą. |
| t-007 Pirmasis staigus smūgis buvo planuotas prieš Skalvių miestą ir pilį. |
Ryšiai
- Puolė Skalvą: Patrikas (kunigaikštis, XIV a.)
- Skalva priklausė Žemaitija