Santrauka
Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha. Dusburgietis teigia, kad kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Dusburgietis teigia, kad 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr. | c-003 | |
| t-004 Dusburgietis teigia, kad skalvos centras buvo Ragainė (dab. | c-004 | |
| t-005 Dusburgietis teigia, kad apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais. | c-005 | |
| t-006 Dusburgietis teigia, kad apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei ankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva bei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai; vakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad skalvos centras buvo Ragainė (dab.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie įvykius prieš šį karą
Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno.
464 D.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Ragainės pilies užkariavimą
Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |