Užkariavę nadruvius, Ordino broliai nukreipė ginklus prieš skalvius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 152
Apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno. 464 D.
Petro iš Dusburgo kronikoje Skalva priskirta vienai iš 11 Prūsijos žemės dalių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 8
Kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei ankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva bei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai; vakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.
1253-1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad Skalva tarptautinėje plotmėje laikyta Lietuvos valdovo žeme.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.
Skalvos centras buvo Ragainė (dab.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 60
Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.
Sembų fogtas Ditrichas su Ordino pajėgomis atplaukė į skalvių žemę abiejose Nemuno pusėse ir užpuolė Ragainės vietoje stovėjusią pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 154
Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
Kai kurie tyrinėtojai teritoriją nuo Pamedės iki Skalvos prie Nemuno apibūdino kaip prūsų gyvenamą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 8
Kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei ankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva bei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai; vakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.
Pirmasis staigus smūgis buvo planuotas prieš Skalvių miestą ir pilį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 167
Vis dėlto viskas baigėsi visai kitaip, nei buvo norėta. Pirmąjį staigų smūgį ketino nukreipti į Skalvių miestą ir pilį. Ir tikrai per pirmąjį antpuolį lengvai pavyko išžudyti tuos, kurie, nieko nežinodami, pakliuvo puolantiesiems po ranka, žuvo ten ir Liudvikas Oksė, kilmingiausias ordino žmogus, vis dėlto nepavyko greitai užbaigti kovos, nes smarkiai į priekį veržęsi kariai buvo atstumti nuo vartų.
Broliai po Nadruvos užkariavimo nukreipė ginklus prieš skalvius.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė kairiajame Nemuno krante.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 60
Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.