Santrauka

Vytautas belaisvį Narimantą pakorė už kojų ant guobos šakos ir pats pribaigė jį lanko šūviu. Narbutas pasakoja, kad Narimantas apie 1268 m. įsiveržė į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą Traidenį. Narimantas nenorėjo taip spręsti valstybės reikalų, kad broliai galėtų jam prikaišioti, jog sprendžia perdaug griežtai: dėl savo sprendimo jis nenorėjo vienas pats susilaukti visuo tinės neapykantos.

Narimanto herbas, Pagonia-Kalumny (1709)

Pagrindinis susijęs vaizdas

Narimanto herbas, Pagonia-Kalumny (1709)

SusijęsSimbolis

Unknown author Unknown author • 1709 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Tiesioginio portretinio ar analogiško atvaizdo dar neturime, todėl rodomas geriausias susijęs vaizdas.

Atidaryti vaizdo kortelę Eiti į galeriją (Narimantas (Pinsko kunigaikštis)) Atidaryti šaltinį

1 vaizd. / 0 tiesiog. / 1 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Vytautas belaisvį Narimantą pakorė už kojų ant guobos šakos ir pats pribaigė jį lanko šūviu.
t-002 Narbutas pasakoja, kad Narimantas apie 1268 m. įsiveržė į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą Traidenį.
t-003 Narimantas nenorėjo taip spręsti valstybės reikalų, kad broliai galėtų jam prikaišioti, jog sprendžia perdaug griežtai: dėl savo sprendimo jis nenorėjo vienas pats susilaukti visuo tinės neapykantos.
t-004 Lietuvos metraštyje Narimantas vadinamas didžiuoju kunigaikščiu ir pasakojama, kad jis vedė livoniečio Fledro dukterį.
t-005 Didysis kunigaikštis Narimantas pasiėmė sau žmoną minėto livoniečio Fledro dukterį, jo brolis Daumantas vedė antrąją to paties Fledro 2 1 dukterį.
t-006 Ir dėl šito tarp brolių — didžiojo kuni gaikščio Narimanto ir kunigaikščio Daumanto — kilo baisus pyktis ir nesantaika.
t-007 Lietuvos metraštyje Narimantas vadinamas didžiuoju kunigaikščiu ir pasakojama, kad jis vedė livoniečio Fledro dukterį, o jo brolis Daumantas - kitą Fledro dukterį.
t-008 Gyvendamas pas kunigaikštį Levą, Rimantas išmo ko rusiškai kalbėti, ir jam patiko krikščionių tikėji mas.

Ryšiai