Pinskas

Santrauka

Mindaugui žuvus, Vaišvilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to grįžo ir apsigyveno Pinske. Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Mindaugui žuvus, Vaišvilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to grįžo ir apsigyveno Pinske.		c-001
t-002 Valdymo pabaigoje Pinskas buvo tarp vietų, kuriose dar liko atskiros kunigaikštystės.		c-002
t-003 Pinske atsirado jėzuitų kolegija, funduota kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos.		c-003
t-004 KARALIUS MINDAUGAS IR JO PALIKIMAS 197 prie savo tėvo iš Atoso kalno vienuolyno buvo sugrįžęs į savąją pilį ant Nemuno kranto, bijodamas savo tėvo likimo, pabėgo į Pinską^212.		c-004
t-005 Narimantui, kuris 1348 m. žuvo Strėvos kautynėse su kryžiuočiais, buvo tekusios Pinsko ir Turovo kunigaikštijos, t.		c-005
t-006 Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­ niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje.		c-006
t-007 Bet užtat jis prijungė prie Lietuvos Mindaugo dar nepasiektą Pagirį -Turovo ir Pinsko kunigaikštystes.		c-007
t-008 Vyriausias sūnus, Manv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algirdas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.		c-008
t-009 Jaunutis pabėgo kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu.		c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Mindaugui žuvus, Vaišvilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to grįžo ir apsigyveno Pinske.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Mindaugui žuvus, Vaišvilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to grįžo ir apsigyveno Pinske.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Valdymo pabaigoje Pinskas buvo tarp vietų, kuriose dar liko atskiros kunigaikštystės.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Pinske atsirado jėzuitų kolegija, funduota kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: KARALIUS MINDAUGAS IR JO PALIKIMAS 197 prie savo tėvo iš Atoso kalno vienuolyno buvo sugrįžęs į savąją pilį ant Nemuno kranto, bijodamas savo tėvo likimo, pabėgo į Pinską^212.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

**

KARALIUS MINDAUGAS IR JO PALIKIMAS 197

prie savo tėvo iš Atoso kalno vienuolyno buvo sugrįžęs į savąją pilį ant Nemuno kranto, bijodamas savo tėvo likimo, pabėgo į Pinską^212. Treniota, kaip Ipatijaus kronika įsakmiai pažymėjo, paėmė «Lie­ tuvos ir Žemaičių žemėje» vyriausią valdžią^213.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Narimantui, kuris 1348 m. žuvo Strėvos kautynėse su kryžiuočiais, buvo tekusios Pinsko ir Turovo kunigaikštijos, t.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Narimantui, kuris 1348 m. žuvo Strėvos kautynėse su kryžiuočiais, buvo tekusios Pinsko ir Turovo kunigaikštijos, t. y. dabartinė Polesė (Pripetės plote).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­ niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­ niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen­ varniuose, Veliuonoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Bet užtat jis prijungė prie Lietuvos Mindaugo dar nepasiektą Pagirį -Turovo ir Pinsko kunigaikštystes.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet užtat jis prijungė prie Lietuvos Mindaugo dar nepasiektą Pagirį -Turovo ir Pinsko kunigaikštystes. Senasis jotvingų kraštas (t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vyriausias sūnus, Manv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algirdas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vyriausias sūnus, Man- v y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir- das — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Jaunutis pabėgo kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­ mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu­ je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­ dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai