Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
12 teiginiai19 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Mindaugui žuvus, Vaišvilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to grįžo ir apsigyveno Pinske. Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr.
Patikrinti teiginiai
Narimantas valdė Turovą ir Pinską kaip jam paskirtą sritį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vyriausias sūnus, Man-\nv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą\nir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir-\ndas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų\npasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.
Pinske minima viena iš vietų, kuriose Vytautas pastatė bažnyčias.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Trakuose,\nDarsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du\nbingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet. Brastoje (pirmos\nžmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko\nLitevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne,\nPinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var\nniuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje,\nKražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen\nvarniuose, Veliuonoje.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Įkurtąsias bažnyčias ir vyskupų katedras Vytautas gausiai\napdovanojo žemėmis, javais ir pinigais.\nBe bažnyčių Vytautas taip pat statė Lietuvoje ir vienuoly\nnų. Savo tėviškėn į Trakus parkvietė benediktinus, kuriems pa\nstatė vienuolyną ir bažnyčią, kad jie užsiimtų mokslu. Kaune ir\nAšmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus\npranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams;\njuos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane\nmunėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir\nNaugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias\nKaune, Gardine, Pinske, Drahočyne.
Jaunutis pabėgo kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.
Narimantas, Pinsko kunigaikštis, po Kęstučio 1345 m. puolimo ieškojo prieglobsčio pas totorių chaną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * .
Pinske atsirado jėzuitų kolegija, funduota kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
Apie liepos 20–22 d. totoriai pasirinko stovyklą prie Klecko, nes miestas stovėjo ant kelių į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie\nKlecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų\nsunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda-\nmas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių,\nNesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas\nišpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi-\nskirstę mažesniais būriais.\n\nLietuvos kariuomenės mobilizacija, vadai\nir pirmieji susidūrimai\n\nStaigus totorių įsiveržimas sutrukdė jų\nveiksmus patyrusių paliestų pavietų ba-\njorijai mobilizuotis, o jų mažesnių būrių\n\nVilnius Aleksandro valdymo laikais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ties Lojevu jie\npersikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa-\nspartinę žygio tempą pasileido tiesiai va-\nkarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.\nGaliausiai apie liepos 20-22 d. jie sustojo.\nVietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie\nKlecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų\nsunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda-\nmas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių,\nNesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas\nišpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi-\nskirstę mažesniais būriais.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 4 | 6 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 3 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 3 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 3 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |