Santrauka
Mindaugui žuvus, Vaišvilkas buvo Graikijoj, bet veikiai po to grįžo ir apsigyveno Pinske. Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Pinske minima viena iš vietų, kuriose Vytautas pastatė bažnyčias. |
| t-002 Narimantui buvo tekusios Pinsko ir Turovo kunigaikštijos, o 1348 m. jis žuvo Strėvos kautynėse su kryžiuočiais. |
| t-003 Narimantas valdė Turovą ir Pinską kaip jam paskirtą sritį. |
| t-004 Jaunutis pabėgo kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu. |
| t-005 Narimantas, Pinsko kunigaikštis, po Kęstučio 1345 m. puolimo ieškojo prieglobsčio pas totorių chaną. |
| t-006 Valdymo pabaigoje Pinskas buvo tarp vietų, kuriose dar liko atskiros kunigaikštystės. |
| t-007 Pinske atsirado jėzuitų kolegija, funduota kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos. |
| t-008 Apie liepos 20–22 d. totoriai pasirinko stovyklą prie Klecko, nes miestas stovėjo ant kelių į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką. |
| t-009 Pinskas minimas kaip vienas žymiausių baltarusių gyvenamos Polesės miestų. |
| t-010 Vaišvilkas su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, pasiėmė naugardukiečius ir grįžo į Lietuvą kunigaikščiauti. |
Ryšiai
- Buvo valdoma: Narimantas (Pinsko kunigaikštis)