Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
5 teiginiai5 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vyskupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno.
Patikrinti teiginiai
1919 m. gegužės 24 d. gen. S. Žukauskas įsakė K. Ladygos vadovaujamai Ukmergės rinktinei žygiuoti Ukmergės–Daugpilio plentu ir užimti Uteną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1919 m. gegužės 24 d. vyriausiasis\nkariuomenės vadas gen. S. Žukauskas įsakė\nkarin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmergės\nrinktinei žygiuoti Ukmergės- Daugpilio\nplentu ir užimti Uteną.
Generaliniame Lietuvos teritorijos vadavimo nuo bolševikų plane Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės–Utenos–Zarasų kryptimi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Buvo sukurtas\ngeneralinis Lietuvos teritorijos nuo bolše-\nvikų pajėgų išvadavimo planas. Ukmergės\nrinktinė turėjo veržtis Ukmergės-Utenos-\nZarasų kryptimi, Panevėžio rinktinė -\nKėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi.\n\nAtskirojo Joniškėlio partizanų, kitaip\nvadinamojo mirties bataliono kariai\n\n## Puslapis 181\n\n| 1881 m.
Kojelavičiaus pasakojime Narimantas apgulė Uteną, nes ten buvo pasislėpęs svetimų žmonų viliotoju vadintas žmogus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Patyręs savo bei žmonos\nskriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tar\npu tas, kuris per aistrą buvo\nU ž D a u m a n to p ik ta -\npraradęs protą, nusikaltimą\nd a r y t ę\nN a rim a n ta s\nparėmė užsispyrimu: pamy-\nk e ršiįa karu\nnęs dorovę, jis arba nematė\npavojų, arba jų nepaisė. To\ndėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti\nkarą su broliu. Jis apgulė Uteną, kadangi ten buvo\npasislėpęs svetimų žmonų viliotojas, nesitikėdamas sėk\nmės atvirame kovos lauke, nes labiau buvo linkęs prie\npiktadarybių nei prie karo.
Daumantas kaip skirtinę valdą gavo Uteną.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Didžiojo kunigaikščio brolis Daumantas, gavęs \nkaip skirtinę valdą Uteną, buvo vedęs didžiosios kuni\ngaikštienės Narimantienės seserį.
Utenos pilį apgulus įpykusiam vyrui su kariauna, Daumantas liepė gynėjams priešintis, o pats naktį pabėgo į Pskovą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Vyras įpykęs išžygiavo su ka\nriauna ir apgulė Utenos pilį. Daumantas, matydamas ne\nišvengiamą pavojų, liepė pilies gynėjams stipriai prie\nšintis, o pats naktį, nusileidęs nuo mūro sienos, pabėgo \nanapus Dauguvos į Pskovą
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |