Tada pats Naugarduko susirinkimas Cemblaką paskyrė Kijevo metropolitu. Susirinkusieji stačiatikių vyskupai: Polocko, Smolensko, Lucko, Černigovo, Vladimiro, Cholmo ir Turovo išleido aplinkraštį, pažymėdami, kad nuo Konstantinopolio patriarcho nesiskiria, tik gina nuo Rusijos metropolitų savo teises. Taip Vytautas vėl atgaivino Kijeve atskirą Lietuvai stačiatikių metropoliją.
1580 m. spalio 10 d. laišku ragindamas savanoriškai pasiduoti Zavoločės miesto gyventojus, Batoras vardijo jau paimtas pilis ir miestus: Kosėnai [pilis prie Obolės upės netoli Polocko buvo paimta 1579 m. liepos 23], Krasnoje [pilis, buvusi j pietus nuo Polocko, paimta tų pačių metų liepos 31 d.], Sitna [į šiaurę nuo Polocko buvusi gynybinė pilis prie ežero ir Polotės upės, paimta tų pačių metų rugpjūčio 4 d.], Polockas [jo apgultis tęsėsi nuo 1579 m. rugpjūčio l l d . iki rugpjūčio 29 d.], Turovas [pilis prie Dauguvos upės priešais Polocką, paimta rugsėjo 4 d.], Sokolas [miestas ir pilis, buvę į vakarus nuo Polocko, paimtas rugsėjoll d.], Suša ir Nieščeradzė [miestai ir pilys, paimtos 1579 m. spalio 4 d.]. 1580 metais Stepono Batoro kariuomenė paėmė Vieližą [vadovavo Karūnos etmonas J. Zamiskis], Usviatus [vadovavo Lietuvos lauko etmonas, Trakų kaštelionas Kristupas Radvila], Velikije Luki [vadovavo karalius Steponas Batoras], Nevelį [paimtas dalyvaujant karaliui] ir Ozieryšče [vadovavo Trakų kaštelionas Kristupas Radvila].
Turovą nuo prijungimo prie LDK (tarp 1330 ir 1340 m.) ir iki Žygimanto Kęstutalčio valdė vietinės kilmės Turovo-Gorodoko kunigaikščiai Gorodeckiai; 1440—1452 m. valdė Švitrigaila, o po jo mirties Iki XVI a. vidurio — kunigaikščiai OstroglSklai.