Santrauka
Luckas šiame šaltinyje minimas kaip Vytauto politinių susitikimų, valdovų suvažiavimo ir kunigaikštiško titulo vieta. Šiame šaltinyje Luckas taip pat siejamas su karaimų apgyvendinimu ir Lucko suvažiavimu 1429 m. 1434 m. Jurša gynė Lucko pilį nuo lenkų. 1504 m. į Lucko pilį artinosi platburniai.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Lucke būrėsi Jogaila nepatenkinti ir nuo jo nukentėję kunigaikščiai bei bajorai. | c-002 | |
| t-003 1429 m. valdovų suvažiavimas rytų Europos politikos klausimams apsvarstyti buvo sušauktas Vytauto pilyje Lucke. | c-003 | |
| t-005 1429 m. Vytautas sukvietė Lucko suvažiavimą. | c-005 | |
| t-006 1392 m. Astrave duoti dokumentai rodo, kad Vytautas su Ona titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais. | c-006 | |
| t-007 Karaimai buvo apgyvendinti Lucke. | c-007 | |
| t-008 Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. | c-008 | |
| t-009 Vytautas Volinijoje užvaldė dvi svarbiausias pilis - Lucką ir Vladimirą. | c-009 | |
| t-010 1392 m. Astrave Vytautas ir Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais. | c-010 | |
| t-011 Per žygį paimti karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose. | c-011 | |
| t-012 Vakarinėje LDK dalyje tarp Vilniaus ir Lucko didikai dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai kūrė rezidencijas. | c-012 | |
| t-013 Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste. | c-013 | |
| t-014 1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion. | c-014 | |
| t-015 Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29. | c-015 | |
| t-016 Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. | c-016 | |
| t-017 Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi. | c-017 | |
| t-018 1392 m. Jogailos privilegija buvo nukreipta prieš Vytauto pretenzijas į Lucką. | c-018 | |
| t-019 Jogaila grąžino Vytautui Trakus ir Gardiną, taip pat pridėjo Lucką. | c-019 | |
| t-020 Vytauto karūnacijos klausimas buvo iškeltas 1429 m. Lucko suvažiavime. | c-020 | |
| t-021 Vytautas 1429 m. sausio 6 d. Lucke sušaukė popiežiaus paskirtą suvažiavimą pavojui aptarti. | c-021 | |
| t-022 Vytauto valdymo metu Luckas buvo vienas iš žymių miestų greta Trakų ir Gardino. | c-022 | |
| t-023 Vytautas Lucke keldavo puikias puotas, kai norėdavo parodyti savo galybę ir padaryti įspūdį. | c-023 | |
| t-024 Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. | c-024 | |
| t-025 Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis. | c-025 | |
| t-026 1432 m. Luckas iš Vladislovo Jogailos gavo Magdeburgo teisę. | c-026 | |
| t-027 Daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimą buvo nutarta sušaukti Lucke. | c-027 | |
| t-028 1388 m. Lucke Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams. | c-028 | |
| t-029 1388 m. Šv. Jono Krikštytojo dieną Lucke dalyvavo Lucko vaivada ir kiti liudytojai. | c-029 | |
| t-030 Žygimantas leido Vilniaus miestiečiams be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, taip pat Lucke. | c-030 | |
| t-031 1452 m. vasarį Švitrigaila mirė Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į Vilniaus katedrą. | c-031 | |
| t-032 Valentinas iš Pilzno buvo Vilniaus ir Lucko kanauninkas bei Pabaisko bažnyčios klebonas. | c-032 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lucke būrėsi Jogaila nepatenkinti ir nuo jo nukentėję kunigaikščiai bei bajorai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Apie jį Lucke ėmė burtis visi Jogaila nepatenkintieji ir nuo jo nukentėjusieji kunigaikščiai ir bajorai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1429 m. valdovų suvažiavimas rytų Europos politikos klausimams apsvarstyti buvo sušauktas Vytauto pilyje Lucke.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1429 m. turėjo įvykti valdovų suvažiavimas rytų Europos politikos klau- simams apsvarstyti. Jis buvo sušauktas Vytauto pily, Lucke.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Luckas įvardijamas kaip Vytauto sušaukto 1429 m. suvažiavimo vieta.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Susi tvenkęs skaudulys tarp abiejų valstybių turėjo pratrukti Vytauto vainikavimą vykdant (1429), kai Vytautas sukvietė Lucko suvažia vimą^8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata rodo, kad Luckas buvo įtrauktas į Vytauto ir Onos titulą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vy tauto ir jo žmonos Onos Astrave (Ostrowe) Jogailai ir Jadvygai duoti dokumentai (1392.VIII.5) rodo, kad jis su Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais2S.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Luckas minimas kaip viena iš karaimų apgyvendinimo vietų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Berods, to žygio metu paim tieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.
| teiginio_tipas | interpretacija |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa sodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas Volinijoje užvaldė dvi svarbiausias pilis - Lucką ir Vladimirą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas už valdė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1392 m. Astrave Vytautas ir Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vy tauto ir jo žmonos Onos Astrave (Ostrowe) Jogailai ir Jadvygai duoti dokumentai (1392.VIII.5) rodo, kad jis su Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais2S.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Per žygį paimti karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Berods, to žygio metu paim tieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vakarinėje LDK dalyje tarp Vilniaus ir Lucko didikai dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai kūrė rezidencijas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl re- prezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs
L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste. Kryžiuočių pavojus pašalintas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikš- tiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi- gmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš- čiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da- nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vysku- pijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi. Švitrigailos įkalbėtas Ordinas trimis kryptimis puolė Lenkiją, ją puolė ir Moldavija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1392 m. Jogailos privilegija buvo nukreipta prieš Vytauto pretenzijas į Lucką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Dar 1392 m. pavasarį niekas negalėjo įspėti tokio Jogailos pasikei timo politikoj, nes dar tų pačių metų bal. 16 d. išdavė Lvove pri vilegiją, kuri taip pat, kaip ir N. Korčino aktas, stojo skersai kelio Vytauto siekimams Lietuvoj, ypač buvo aiškiai atkreipta prieš jo pretenzijas į Lucką^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila grąžino Vytautui Trakus ir Gardiną, taip pat pridėjo Lucką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jogaila dovanojo Vytautui ir jo šalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai ką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar pridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto karūnacijos klausimas buvo iškeltas 1429 m. Lucko suvažiavime.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytauto karūnacijos klausimas, iškeltas 1429 m. Lucko su važiavime, buvo nebe naujas. Žinom, kad jau 1398 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas 1429 m. sausio 6 d. Lucke sušaukė popiežiaus paskirtą suvažiavimą pavojui aptarti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šis pavojus ir turėjo būt aptartas suvažia vime, kurį paskyrė popiežius, o Vytautas sušaukė 1429 m. sau sio mėn. 6 d. Lucke^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto valdymo metu Luckas buvo vienas iš žymių miestų greta Trakų ir Gardino.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jo valdymo metu buvo dar žymūs Trakai, Gardinas, Luckas. Steigdamas daugiur Lietuvoje bažnyčias jau tuo pačiu spietė apie jas žmones, nes tose vietose prasidėdavo judresnis apylin kės žmonių gyvenimas, palankus prekybai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas Lucke keldavo puikias puotas, kai norėdavo parodyti savo galybę ir padaryti įspūdį.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šiaip, kaip minėjom, labai paprastas ir neišlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigailėdavo jokių išlaidų, kad reikėdavo parodyti savo galybę, užimponuoti: siunčia brangių dovanų, kelia puikias puotas (Lucke). Toks yra Vytautas kaip politikas, valstybės vyras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pats tuo metu už ėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su ražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur mu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1432 m. Luckas iš Vladislovo Jogailos gavo Magdeburgo teisę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Luckas - Magdeburgo teisę gavo iš Vladislovo Jogailos …:… 1432 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimą buvo nutarta sušaukti Lucke.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1388 m. Lucke Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 210
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1388 m. Šv. Jono Krikštytojo dieną Lucke dalyvavo Lucko vaivada ir kiti liudytojai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimi mo 1388 metais. Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lie tuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas leido Vilniaus miestiečiams be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, taip pat Lucke.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa pročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras toje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū čio 19 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1452 m. vasarį Švitrigaila mirė Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į Vilniaus katedrą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni gaikščio Mykolo palaikai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Valentinas iš Pilzno buvo Vilniaus ir Lucko kanauninkas bei Pabaisko bažnyčios klebonas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai garbusis Valenti nas iš Pilzno, Vilniaus ir Lucko kanauninkas, Pabaisko baž nyčios, pastatytos šventos ir nedalomos Trejybės garbei ir, žinoma, švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir šventųjų Egidijaus, išpažinėjo, bei Jurgio, kankinio, at minimui, klebonas, pranešė, kad dėl šios bažnyčios gaisro yra prarasta privilegija jos fundacijai ir pastatymui,‘mes, --- • ---- 241
Puslapis 258
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Erectionis Suae, kujus Ecclesiae incendio esse perditum, Me mores Olim Eam ak illustrissimo Olim Principe Domino Si gismundo Magno Duce Litkvaniae Patruo Nostro desidera tissimo, in Memoriam Celekerrimi Triumpki, quem in Loco illo ex Prutkenis et Livonikus Retulerat edificatam, et kones- tis Reditikus dotatam.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pavadinimai šaltiniuose
- Luckas
- Lucko
- Lucko pilį
- Lucko vaškinyčios
Laikotarpis ir datos
- datos: 1470 m., 1506 m.
- tipas: miestas / pilis; miestas