t-008vidutinis
1429 m. sausio 9–29 d. Lucko suvažiavime Vytautas ir Jogaila susitiko su Zigmantu I aptarti Vidurio ir Rytų Europos politikos problemų.
Įrodymai (3)
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavimas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytauto apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, kad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu valdovu.
