Luckas šiame šaltinyje minimas kaip Vytauto politinių susitikimų, valdovų suvažiavimo ir kunigaikštiško titulo vieta. Šiame šaltinyje Luckas taip pat siejamas su karaimų apgyvendinimu ir Lucko suvažiavimu 1429 m. 1434 m. Jurša gynė Lucko pilį nuo lenkų. 1504 m. į Lucko pilį artinosi platburniai.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Kadangi ryškėjo Lenkijos, o ne Lie-\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n51\ntuvos hegemonija regione ir santykiai su Lenkija po Melno taikos tapo \nsvarbiausia politinė problema, pradėtas įgyvendinti Vytauto vainikavimo \nprojektas buvo aktualus ir tarptautiniu mastu, nes be Lietuvos nebuvo \ngalima išspręsti svarbesnių regiono klausimų. \nLietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi-\nmas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją \nįėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I \nir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytau-\nto apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, \nkad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu \nvaldovu.
156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.
156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.
Il KNYGA\natplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur\nkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas \natmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas \nbūtų sušauktas Lucke.
226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni gaikščio Mykolo palaikai.
226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni gaikščio Mykolo palaikai.
Šis teisingu\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū\nčio 19 d.
Šis teisingu\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū\nčio 19 d.
Po kietų kovų su\nLenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.\nRytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa\nsodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
Po kietų kovų su\nLenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.\nRytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa\nsodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas už valdė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas už valdė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
