Luckas

PDF 169

Luckas - Magdeburgo teisę gavo iš Vladislovo Jogailos ...........:... 1432 m.

PDF 169

Luckas - Magdeburgo teisę gavo iš Vladislovo Jogailos ...........:... 1432 m.

PDF 242-243

226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy­ venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin­ damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil­ niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me­ tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni­ gaikščio Mykolo palaikai.

PDF 242-243

226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy­ venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin­ damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil­ niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me­ tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni­ gaikščio Mykolo palaikai.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 172-173

156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­ kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­ mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.

PDF 172-173

156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­ kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­ mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Il KNYGA\natplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­\nkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas \natmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas \nbūtų sušauktas Lucke.

PDF 304

Po kietų kovų su\nLenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.\nRytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa­\nsodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.

PDF 304

Po kietų kovų su\nLenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.\nRytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa­\nsodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.

PDF 309

1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas už­ valdė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.

PDF 309

1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas už­ valdė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.

PDF 257-258

Šiuo raštu skelbiame visiems, \nkam dabar ar ateityje reikės tai žinoti. Kai garbusis Valenti­\nnas iš Pilzno, Vilniaus ir Lucko kanauninkas, Pabaisko baž­\nnyčios, pastatytos šventos ir nedalomos Trejybės garbei ir, \nžinoma, švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų \nir šventųjų Egidijaus, išpažinėjo, bei Jurgio, kankinio, at­\nminimui, klebonas, pranešė, kad dėl šios bažnyčios gaisro \nyra prarasta privilegija jos fundacijai ir pastatymui,'mes,\n--- • ----\n241\n\n## Puslapis 258\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nErectionis Suae, kujus Ecclesiae incendio esse perditum, Me­\nmores Olim Eam ak illustrissimo Olim Principe Domino Si­\ngismundo Magno Duce Litkvaniae Patruo Nostro desidera­\ntissimo, in Memoriam Celekerrimi Triumpki, quem in Loco \nillo ex Prutkenis et Livonikus Retulerat edificatam, et kones- \ntis Reditikus dotatam.

PDF 257-258

Šiuo raštu skelbiame visiems, \nkam dabar ar ateityje reikės tai žinoti. Kai garbusis Valenti­\nnas iš Pilzno, Vilniaus ir Lucko kanauninkas, Pabaisko baž­\nnyčios, pastatytos šventos ir nedalomos Trejybės garbei ir, \nžinoma, švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų \nir šventųjų Egidijaus, išpažinėjo, bei Jurgio, kankinio, at­\nminimui, klebonas, pranešė, kad dėl šios bažnyčios gaisro \nyra prarasta privilegija jos fundacijai ir pastatymui,'mes,\n--- • ----\n241\n\n## Puslapis 258\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nErectionis Suae, kujus Ecclesiae incendio esse perditum, Me­\nmores Olim Eam ak illustrissimo Olim Principe Domino Si­\ngismundo Magno Duce Litkvaniae Patruo Nostro desidera­\ntissimo, in Memoriam Celekerrimi Triumpki, quem in Loco \nillo ex Prutkenis et Livonikus Retulerat edificatam, et kones- \ntis Reditikus dotatam.

PDF 51

Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.

PDF 50-51

Kadangi ryškėjo Lenkijos, o ne Lie-\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n51\ntuvos hegemonija regione ir santykiai su Lenkija po Melno taikos tapo \nsvarbiausia politinė problema, pradėtas įgyvendinti Vytauto vainikavimo \nprojektas buvo aktualus ir tarptautiniu mastu, nes be Lietuvos nebuvo \ngalima išspręsti svarbesnių regiono klausimų. \nLietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d.

PDF 51

Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su \nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo \nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi-\nmas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją \nįėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I \nir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytau-\nto apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, \nkad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu \nvaldovu.

PDF 379

Susi­ tvenkęs skaudulys tarp abiejų valstybių turėjo pratrukti Vytauto vainikavimą vykdant (1429), kai Vytautas sukvietė Lucko suvažia­ vimą^8.

PDF 379

Susi­ tvenkęs skaudulys tarp abiejų valstybių turėjo pratrukti Vytauto vainikavimą vykdant (1429), kai Vytautas sukvietė Lucko suvažia­ vimą^8.

PDF 209-210

Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar­\ndinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- \ntorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, \nbaigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me­\ntais.\n\n## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS \nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ \nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O \nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, \nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

PDF 210

## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS\nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ\nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O\nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS,\nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

PDF 54

Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vysku-\npijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, \nLucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a.

PDF 54

Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vysku-\npijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, \nLucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a.

PDF 172-173

156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­ kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­ mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.

PDF 39-40

Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai. Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl re- prezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską.

PDF 242-243

226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy­ venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin­ damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil­ niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me­ tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni­ gaikščio Mykolo palaikai.

PDF 242-243

226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy­ venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin­ damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil­ niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me­ tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni­ gaikščio Mykolo palaikai.

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.\nIš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.\nIš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.

PDF 215

Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimi­ mo 1388 metais. Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lie­ tuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių.

PDF 215

Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimi­ mo 1388 metais. Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lie­ tuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių.

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.\nIš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

PDF 210

## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS\nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ\nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O\nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS,\nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

PDF 210

## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS\nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ\nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O\nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS,\nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 215

O kad visi išvardyti dalykai am­ žinai savo galią turėtų, dėl to šį mano raštą su liudytojų pa­ rašu aniems įsakėme išduoti, mūsų antspaudu sustiprintą. Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimi­ mo 1388 metais.

PDF 215

O kad visi išvardyti dalykai am­ žinai savo galią turėtų, dėl to šį mano raštą su liudytojų pa­ rašu aniems įsakėme išduoti, mūsų antspaudu sustiprintą. Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimi­ mo 1388 metais.

PDF 83

Mstisla­ vas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuš­ tas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pin­ ską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, pa- L ie tu v ia i iš rusų a ti- siuntė atgal Zivinbudui Kū­ ma P in ską kovaitį ir jo karius apdova­ nojo puikiomis dovanomis.

PDF 90

Sugrįžęs po to į Lietuvą, baigė gyvenimą. Algi­ mantas irgi neilgai viešpatavo, nors ir ramiau nei Tre­ niota. Dingstį kitam karui su rusais jis buvo davęs dar tada, kai ginklu aptramdė Dovydo, Lucko kunigaikš­ čio, sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų; netrukus bai­ gęs savo dienas, jis kartu su valdžia perdavė Rimgau­ dui rūpesčius dėl gresiančio karo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Mažai vis dėlto ką pe­\nšė nugalėtieji bėgdami, nes skitų užnugaryje buvusios \nupės trukdė sprunkantiesiems ir juos skandino savo \nverpetuose. Šiame mūšyje žuvo Drucko kunigaikštis \nMichailas, Lucko valdovas Andrejus ir Pisimantas bei \nLiubartas, Treniotos broliai. Šit todėl Treniota, neno­\nrėdamas, kad po kunigaikščių mirties šiaurinėje Ru­\nsioje kas pasikeistų, pavedė baigti karą su skitais ir

PDF 417

Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiau­\nsiai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir\nsuktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmo­\ngui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos\npriešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kar­\ntą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi­\nsveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko.\nAtvykęs į Lenkiją, jis sukvie-\nIšsiskiisto Lucko su-\ntė Korčine seimą, norėdamas,\nvažiavimo dalyviai\nkad karalystės luomai nu­\nspręstų, kaip dera priešintis\nnesaikingiems Vytauto potroškiams.

PDF 433

Karo audra pamažėle artėjo prie\nLucko, nes niekas nedrįso su ginklu rankose užstoti Bo­\nleslovo. Lenkams beliko persikelti per Styrės upę, per\ntyvuliuojančias pelkes tekančią tarp aukštų krantų dum­\nbluota vaga. Luckas rodėsi ranka pasiekiamas, čia tu­\nrėjo baigtis karas, vis dėto, priešui neseniai sugriovus\ntiltus ir perkėlus į kitą krantą statybinę medžiagą, tinka­\nmą plaustams ir tiltams, lenkai nežinojo, kaip galės stoti\nį kovą ir kaip nusigaus į kitą krantą.

PDF 127

Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė su- siartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.

PDF 43-44

LDK buvo galinga kaip niekuomet – Vytauto galią jautė visas regionas, valdomas L I E T U V O S I S T O R I J A 44 imperiškai. Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste.

PDF 68

Prie Stirės įvyko Švitrigailos pajėgoms nesékmin- gas mūšis. Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi. Švitrigailos įkalbėtas Ordinas trimis kryptimis puolė Lenkiją, ją puolė ir Moldavija.

PDF 68

Prie Stirės įvyko Švitrigailos pajėgoms nesékmin- gas mūšis. Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi. Švitrigailos įkalbėtas Ordinas trimis kryptimis puolė Lenkiją, ją puolė ir Moldavija.

PDF 90

Sugrįžęs po to į Lietuvą, baigė gyvenimą. Algi­ mantas irgi neilgai viešpatavo, nors ir ramiau nei Tre­ niota. Dingstį kitam karui su rusais jis buvo davęs dar tada, kai ginklu aptramdė Dovydo, Lucko kunigaikš­ čio, sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų; netrukus bai­ gęs savo dienas, jis kartu su valdžia perdavė Rimgau­ dui rūpesčius dėl gresiančio karo.

PDF 198

Todėl, net nepabandęs laimės kovos lauke, kuo greičiausiai pabėgo į Severską. Gediminas, be kovos užėmęs Lucką ir artimiausias pilis, atsiėmęs Drohičiną ir Brestą, visą kraštą, ką tik iš priešo išplėštą, prijun­ gė prie Lietuvos valdų, palikdamas lietuvių įgulas ir vietininkus. Išsiuntęs kariuomenę į žiemos stovyklą, pats žiemą praleido Breste, gal norėdamas, kaip ki­ tiems sakėsi, laimėtų žemių reikalus geriau sutvarkyti, o gal ketindamas asmeniškai rengtis, kaip ir darė, nau­ jam karui.

PDF 434

Pastebėjęs, jog, paskatinti draugų pavyzdžio, drąsiai traukia į kovą kiti lenkų kariai, jog būrys po būrio keliasi per upę, jis, nenorėdamas atsidurti priešų apsuptyje ir patekti jiems į rankas, pasitraukė į miestą. Netrukus įsakė padegti mies- A tstu m ia B o leslo vą tą, kad nugalėtojai čia nesu- ii iš v e ja iš Lucko sirastų grobio ir kad ugnies žiedas atitolintų pralaimėji­ mą. Pats tuo tarpu, palikęs pilyje stiprią įgulą, vadovau­ jamą seniūno Juršos, su likusiais kariais paspruko į kitą upės pusę, vildamasis, jog lenkai, užsiėmę grobimu, ne­ besivys nugalėtųjų sunkiai praeinamais keliais.

PDF 44

1393 m. Luckas \nperėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikš-\ntiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Paskui išvyko į Lenkiją1 9 , palikęs gubernato­ riumi Vilniuje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje savo brolį Skirgailą2 0 . O didysis kunigaikštis Vytautas, būdamas Lucke, su­ tarė išleisti savo dukterį kunigaikštytę Sofiją2 1 už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevi- čiaus n . 30.

PDF 174

Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

PDF 172

Dar\n1392 m. pavasarį niekas negalėjo įspėti tokio Jogailos pasikei­\ntimo politikoj, nes dar tų pačių metų bal. 16 d. išdavė Lvove pri­\nvilegiją, kuri taip pat, kaip ir N. Korčino aktas, stojo skersai\nkelio Vytauto siekimams Lietuvoj, ypač buvo aiškiai atkreipta\nprieš jo pretenzijas į Lucką^1 ).

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Didžiajam kunigaikščiui Jogailai ir Skirgailai neįmanoma buvo kovoti prieš jį, kadangi jo pusėje tada buvo susitelku­ si didelė jėga. Ir didysis kunigaikštis Jogaila parsikvie­ tė jj iš Prūsų 1 0 , davė jam valdyti Lucką ir visą Voly­ nės 1 1 žemę 1 2 . 28.

PDF 128-129

Apie jį Lucke ėmė burtis visi Jogaila nepatenkintieji ir\nnuo jo nukentėjusieji kunigaikščiai ir bajorai.

PDF 284

Šiaip, kaip minėjom, labai paprastas ir neišlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigailėdavo jokių išlaidų, kad reikėdavo parodyti savo galybę, užimponuoti: siunčia brangių dovanų, kelia puikias puotas (Lucke). Toks yra Vytautas kaip politikas, valstybės vyras.

PDF 3

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 11

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 174

Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

PDF 48

Šiapus Jieseldos5 upės \nkunigaikštis Skirmantas visiškai sumušė Lucko ir Pins­\nko kunigaikštį bei visą rusų karo jėgą6 . Tiktai kuni­\ngaikštis Mstislavas su nedidele palyda spėjo pabėgti \nį Lucko miestą. O didysis kunigaikštis Skirmantas už­\nėmė Pinsko miestą7 ir Turovo miestą\".

PDF 83

Mstisla­ vas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuš­ tas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pin­ ską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, pa- L ie tu v ia i iš rusų a ti- siuntė atgal Zivinbudui Kū­ ma P in ską kovaitį ir jo karius apdova­ nojo puikiomis dovanomis.

PDF 127

Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė su- siartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.

PDF 43-44

LDK buvo galinga kaip niekuomet – Vytauto galią jautė visas regionas, valdomas L I E T U V O S I S T O R I J A 44 imperiškai. Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste.

PDF 39-40

Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai. Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl re- prezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską.

PDF 172-173

156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­ kus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­ mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo.

PDF 90

Sugrįžęs po to į Lietuvą, baigė gyvenimą. Algi­ mantas irgi neilgai viešpatavo, nors ir ramiau nei Tre­ niota. Dingstį kitam karui su rusais jis buvo davęs dar tada, kai ginklu aptramdė Dovydo, Lucko kunigaikš­ čio, sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų; netrukus bai­ gęs savo dienas, jis kartu su valdžia perdavė Rimgau­ dui rūpesčius dėl gresiančio karo.

PDF 315

Vy­ tauto ir jo žmonos Onos Astrave (Ostrowe) Jogailai ir Jadvygai duoti dokumentai (1392.VIII.5) rodo, kad jis su Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais2S.

PDF 315

Vy­ tauto ir jo žmonos Onos Astrave (Ostrowe) Jogailai ir Jadvygai duoti dokumentai (1392.VIII.5) rodo, kad jis su Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais2S.