1432 m. Luckas iš Vladislovo Jogailos gavo Magdeburgo teisę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 169
Luckas - Magdeburgo teisę gavo iš Vladislovo Jogailos ...........:... 1432 m.
Vieta
Luckas
49 teiginiai78 įrašai108 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Teiginiai ir įrodymai
Visi 49 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–49 iš 49 teiginių
t-002vidutinis
1452 m. vasarį Švitrigaila mirė Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vilniaus katedroje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 242-243
226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gyvenimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktindamas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vilniaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat metu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kunigaikščio Mykolo palaikai.
t-003vidutinis
Žygimantas leido Vilniaus miestiečiams be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, taip pat Lucke.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 233
Šis teisingumas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių papročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Brastoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d.
t-004vidutinis
Lucke buvo sušauktas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas, tariamai skirtas sąjungai prieš turkus sudaryti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172-173
156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš turkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių užmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).
Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš turkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke.
t-005vidutinis
Po kovų su Lenkija Gediminaitis Liubartas išsilaikė Volinijoje, Lucke.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pasodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
t-006vidutinis
Vytautas Volinijoje užvaldė dvi svarbiausias pilis - Lucką ir Vladimirą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 309
1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas užvaldė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
t-007vidutinis
Valentinas iš Pilzno buvo Vilniaus ir Lucko kanauninkas bei Pabaisko bažnyčios klebonas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 257-258
Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės tai žinoti. Kai garbusis Valentinas iš Pilzno, Vilniaus ir Lucko kanauninkas, Pabaisko bažnyčios, pastatytos šventos ir nedalomos Trejybės garbei ir, žinoma, švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir šventųjų Egidijaus, išpažinėjo, bei Jurgio, kankinio, atminimui, klebonas, pranešė, kad dėl šios bažnyčios gaisro yra prarasta privilegija jos fundacijai ir pastatymui,'mes, --- • ---- 241 ## Puslapis 258 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Erectionis Suae, kujus Ecclesiae incendio esse perditum, Memores Olim Eam ak illustrissimo Olim Principe Domino Sigismundo Magno Duce Litkvaniae Patruo Nostro desideratissimo, in Memoriam Celekerrimi Triumpki, quem in Loco illo ex Prutkenis et Livonikus Retulerat edificatam, et konestis Reditikus dotatam.
t-008vidutinis
1429 m. sausio 9–29 d. Lucko suvažiavime Vytautas ir Jogaila susitiko su Zigmantu I aptarti Vidurio ir Rytų Europos politikos problemų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 51
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50-51
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavimas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytauto apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, kad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu valdovu.
t-009vidutinis
1429 m. Vytautas sukvietė Lucko suvažiavimą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 379
Susitvenkęs skaudulys tarp abiejų valstybių turėjo pratrukti Vytauto vainikavimą vykdant (1429), kai Vytautas sukvietė Lucko suvažiavimą^8.
t-010vidutinis
1388 m. Lucke Aleksandras Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 209-210
Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kardinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 metais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 210
## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
t-011vidutinis
Po Lietuvos krikšto LDK buvo suformuota Lucko katalikų vyskupija greta Vilniaus, Žemaičių ir Kijevo vyskupijų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 54
Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a.
t-012vidutinis
Daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimą buvo nutarta sušaukti Lucke.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172-173
156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš turkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių užmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo.
t-013vidutinis
Vakarinėje LDK dalyje tarp Vilniaus ir Lucko didikai kūrė rezidencijas dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 39-40
Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai. Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl reprezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs
t-014vidutinis
1452 m. vasarį Švitrigaila mirė Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į Vilniaus katedrą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 242-243
226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gyvenimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktindamas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vilniaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat metu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kunigaikščio Mykolo palaikai.
t-015vidutinis
Per žygį paimti karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 322
Berods, to žygio metu paimtieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.
t-016vidutinis
Ivinskio teigimu, 1398 m. žygyje paimti karaimai veikiausiai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 322
Berods, to žygio metu paimtieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.
t-017vidutinis
1388 m. Šv. Jono Krikštytojo dieną Lucke dalyvavo Lucko vaivada ir kiti liudytojai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 215
Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimimo 1388 metais. Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lietuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių.
t-018vidutinis
To žygio metu paimti karaimai, manoma, buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 322
Berods, to žygio metu paimtieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.
t-019vidutinis
1388 m. Lucke Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 210
## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
t-020vidutinis
Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muito gabenti prekes Lietuvos žemėje, įskaitant Lucką.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 233
Šis teisingumas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių papročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Brastoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d.
t-021vidutinis
1388 m. Šv. Jono Krikštytojo dieną Lucke buvo išduotas antspaudu patvirtintas raštas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 215
O kad visi išvardyti dalykai amžinai savo galią turėtų, dėl to šį mano raštą su liudytojų parašu aniems įsakėme išduoti, mūsų antspaudu sustiprintą. Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimimo 1388 metais.
t-022vidutinis
Prie Jaseldos upės sumuštas Mstislavas prarado kariuomenę ir vos gyvas paspruko į Lucką.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 83
Mstislavas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuštas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pinską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, paL ie tu v ia i iš rusų a tisiuntė atgal Zivinbudui Kūma P in ską kovaitį ir jo karius apdovanojo puikiomis dovanomis.
t-023vidutinis
Mūšyje žuvo Drucko kunigaikštis Michailas, Lucko valdovas Andrejus ir Treniotos broliai Pisimantas bei Liubartas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 90
Sugrįžęs po to į Lietuvą, baigė gyvenimą. Algimantas irgi neilgai viešpatavo, nors ir ramiau nei Treniota. Dingstį kitam karui su rusais jis buvo davęs dar tada, kai ginklu aptramdė Dovydo, Lucko kunigaikščio, sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų; netrukus baigęs savo dienas, jis kartu su valdžia perdavė Rimgaudui rūpesčius dėl gresiančio karo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).
Mažai vis dėlto ką pešė nugalėtieji bėgdami, nes skitų užnugaryje buvusios upės trukdė sprunkantiesiems ir juos skandino savo verpetuose. Šiame mūšyje žuvo Drucko kunigaikštis Michailas, Lucko valdovas Andrejus ir Pisimantas bei Liubartas, Treniotos broliai. Šit todėl Treniota, nenorėdamas, kad po kunigaikščių mirties šiaurinėje Rusioje kas pasikeistų, pavedė baigti karą su skitais ir
t-024vidutinis
Po senato posėdžio karalius skubiai išvyko iš Lucko, net neatsisveikinęs su imperatoriumi.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 417
Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiausiai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir suktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmogui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos priešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kartą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsisveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko. Atvykęs į Lenkiją, jis sukvieIšsiskiisto Lucko sutė Korčine seimą, norėdamas, važiavimo dalyviai kad karalystės luomai nuspręstų, kaip dera priešintis nesaikingiems Vytauto potroškiams.
t-025vidutinis
Karo veiksmai artėjo prie Lucko, nes niekas nedrįso ginklu ginti Boleslovo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 433
Karo audra pamažėle artėjo prie Lucko, nes niekas nedrįso su ginklu rankose užstoti Boleslovo. Lenkams beliko persikelti per Styrės upę, per tyvuliuojančias pelkes tekančią tarp aukštų krantų dumbluota vaga. Luckas rodėsi ranka pasiekiamas, čia turėjo baigtis karas, vis dėto, priešui neseniai sugriovus tiltus ir perkėlus į kitą krantą statybinę medžiagą, tinkamą plaustams ir tiltams, lenkai nežinojo, kaip galės stoti į kovą ir kaip nusigaus į kitą krantą.
t-026vidutinis
Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 127
Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.
t-027vidutinis
Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe, ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 43-44
Citatos tekstas nepasiekiamas.
t-028vidutinis
Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Prie Stirės įvyko Švitrigailos pajėgoms nesékmingas mūšis. Jogaila apsiautė Lucką, apgula tęsėsi, tačiau jo pajėgos buvo atremtos — lietuviai sėkmingai gynėsi. Švitrigailos įkalbėtas Ordinas trimis kryptimis puolė Lenkiją, ją puolė ir Moldavija.
t-029vidutinis
Algimantas ginklu aptramdyto Dovydo, Lucko kunigaikščio, ginčo dėl Poleksijos sienų pasekmes kartu su valdžia perdavė Rimgautui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 90
Sugrįžęs po to į Lietuvą, baigė gyvenimą. Algimantas irgi neilgai viešpatavo, nors ir ramiau nei Treniota. Dingstį kitam karui su rusais jis buvo davęs dar tada, kai ginklu aptramdė Dovydo, Lucko kunigaikščio, sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų; netrukus baigęs savo dienas, jis kartu su valdžia perdavė Rimgaudui rūpesčius dėl gresiančio karo.
t-030vidutinis
Gediminas be kovos užėmė Lucką ir artimiausias pilis, o užimtame krašte paliko lietuvių įgulas bei vietininkus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 198
Todėl, net nepabandęs laimės kovos lauke, kuo greičiausiai pabėgo į Severską. Gediminas, be kovos užėmęs Lucką ir artimiausias pilis, atsiėmęs Drohičiną ir Brestą, visą kraštą, ką tik iš priešo išplėštą, prijungė prie Lietuvos valdų, palikdamas lietuvių įgulas ir vietininkus. Išsiuntęs kariuomenę į žiemos stovyklą, pats žiemą praleido Breste, gal norėdamas, kaip kitiems sakėsi, laimėtų žemių reikalus geriau sutvarkyti, o gal ketindamas asmeniškai rengtis, kaip ir darė, naujam karui.
t-031vidutinis
Pasitraukęs į Lucką, Boleslovas įsakė padegti miestą, kad nugalėtojai nerastų grobio ir ugnis atitolintų pralaimėjimą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 434
Pastebėjęs, jog, paskatinti draugų pavyzdžio, drąsiai traukia į kovą kiti lenkų kariai, jog būrys po būrio keliasi per upę, jis, nenorėdamas atsidurti priešų apsuptyje ir patekti jiems į rankas, pasitraukė į miestą. Netrukus įsakė padegti miesA tstu m ia B o leslo vą tą, kad nugalėtojai čia nesuii iš v e ja iš Lucko sirastų grobio ir kad ugnies žiedas atitolintų pralaimėjimą. Pats tuo tarpu, palikęs pilyje stiprią įgulą, vadovaujamą seniūno Juršos, su likusiais kariais paspruko į kitą upės pusę, vildamasis, jog lenkai, užsiėmę grobimu, nebesivys nugalėtųjų sunkiai praeinamais keliais.
t-032vidutinis
1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 44
1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikštiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.
t-039vidutinis
Pasak Viljamo Pochliobkino, Genujos pasiuntiniai 1429 m. Lucko suvažiavime Jogailai ir Vytautui demonstravo distiliuotą alkoholį kaip vaistą.
Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)
PDF 3
Citatos tekstas nepasiekiamas.
t-040vidutinis
Motiejus Stryjkowskis kronikoje rašė, kad po Lucko suvažiavimo Vytautas imperatoriui Zigmantui padovanojo aukso apkalais ir brangakmeniais puoštą tauro ragą, kurį, pasak kronikos, Gediminas buvo sumedžiojęs.
Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)
PDF 11
Citatos tekstas nepasiekiamas.
t-043vidutinis
Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ rašoma, kad prie Jaseldos upės sumuštas Mstislavas prarado kariuomenę ir vos gyvas paspruko į Lucką.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 83
Mstislavas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuštas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pinską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, paL ie tu v ia i iš rusų a tisiuntė atgal Zivinbudui Kūma P in ską kovaitį ir jo karius apdovanojo puikiomis dovanomis.
t-044vidutinis
A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ rašoma, kad, bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 127
Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.
t-045vidutinis
Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio „Lietuvos istorijoje“ teigiama, kad Lucko suvažiavime 1429 m. Lietuva buvo paskelbta suverenia valstybe ir tik atsitiktinumas sutrukdė jai pasidaryti karalyste.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 43-44
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad vakarinėje LDK dalyje tarp Vilniaus ir Lucko didikai kūrė rezidencijas dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 39-40
Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai. Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl reprezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs
Daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas turėjo būti sušauktas Lucke.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172-173
156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš turkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių užmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo.
t-048vidutinis
Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ teigiama, kad Algimantas, ginklu aptramdęs Lucko kunigaikščio Dovydo sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų, netrukus kartu su valdžia perdavė Rimgautui rūpesčius dėl gresiančio karo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 90
Sugrįžęs po to į Lietuvą, baigė gyvenimą. Algimantas irgi neilgai viešpatavo, nors ir ramiau nei Treniota. Dingstį kitam karui su rusais jis buvo davęs dar tada, kai ginklu aptramdė Dovydo, Lucko kunigaikščio, sukeltą ginčą dėl Poleksijos sienų; netrukus baigęs savo dienas, jis kartu su valdžia perdavė Rimgaudui rūpesčius dėl gresiančio karo.
t-051vidutinis
1392 m. Astravo dokumentu Vytautas, pažadėjęs ištikimybę Jogailai, įgijo teisę valdyti Trakų ir Lucko kunigaikštystes.
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
PDF 7
Panašaus pobūdžio buvo ir 1392 m. Astravo dokumentas, kuriuo Vytautas pažadėjo ištikimybę Jogailai, už tai gaudamas teises valdyti Trakų ir Lucko kunigaikštystes.
t-177656vidutinis
Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 134
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
t-177670vidutinis
Karalius užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 134
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
t-177674vidutinis
1392 m. Astravo dokumentai rodo, kad Vytautas ir Ona titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 315
Vytauto ir jo žmonos Onos Astrave (Ostrowe) Jogailai ir Jadvygai duoti dokumentai (1392.VIII.5) rodo, kad jis su Ona jau titulavosi Trakų ir Lucko kunigaikščiais2S.
t-177678vidutinis
Lucke būrėsi Jogaila nepatenkinti ir nuo jo nukentėję kunigaikščiai bei bajorai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 128-129
Apie jį Lucke ėmė burtis visi Jogaila nepatenkintieji ir nuo jo nukentėjusieji kunigaikščiai ir bajorai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 127
Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.
t-207591vidutinis
Luckas 1393 m. perėjo tiesiogiai Vytauto žinion.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 124
1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion
t-211096vidutinis
Vis dėlto aš ketinu tuo tiks lu surengti didelę šventę ir pasikviesti į Lucką impera torių ir kitus krikščionių valdovus.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 108
Vis dėlto aš ketinu tuo tikslu surengti didelę šventę ir pasikviesti į Lucką imperatorių ir kitus krikščionių valdovus.
t-211216vidutinis
Paskui nužygiavo prieš Lucko kunigaikštį Levą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 63
Paskui nužygiavo prieš Lucko kunigaikštį Levą
t-211470vidutinis
Kazimieras davė Švitrigailai iki gyvos galvos Lucką su visa Volynės žeme.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 132
Ir kunigaikštis Kazimieras sutiko jį maloniai, su didžia pagarba, ir davė jam ligi gyvos galvos Lucką su visa Volynės žeme