Santrauka

Voluinė šiame šaltinyje iškyla kaip Vytautui atitekusi ir su Lenkija ginčyta sritis, kaip Vladimiro vyskupijos vieta ir kaip viena tankiau apgyventų bei su Kijevo prekyba susietų žemių.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Užėmęs Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje, valdovas įsakė Vilnelės ir Vilijos santakoje pastatyti mūrinę pilį.
t-002 Žygimantas Augustas prie Lenkijos prijungė Voluinės, Kijevo ir Podolės vaivadijas bei Palenkę.
t-003 1248 m. Mindaugo opozicija į pagalbą pasitelkė Livonijos ordiną ir Voluinę.
t-004 Ginčijamoji Voluinė buvo valdoma Švitrigailos, o Podolė tuo metu buvo valdoma lenkų.
t-005 Voluinė labiausiai integravosi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenimą, o Vytautas ją ėmė laikyti tėvonijos dalimi.
t-006 Po krikšto ir karūnavimosi Mindaugas kariavo su Voluine dėl Danieliaus užgrobtų žemių.
t-007 Lietuvos kunigaikštis užėmė įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavo net už Kijevo.
t-008 Gedimino ar Algirdo laikais Voluinė buvo Lietuvos politinėje įtakoje.
t-009 1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje Mindaugas buvo paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių.
t-010 Kazimiero laikais tankiau gyventa tik tikrojoje Lietuvoje, Palenkėje, Voluinėje ir Podolės Braclavo srityje.
t-011 Viena Radvilų šeimos šaka turėjo centrus Biržuose ir Kėdainiuose, o kita - Nesvyžiuje ir Olykoje Voluinėje.
t-012 Kazimiero laikais Voluinė priklausė tankiau gyvenamoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sritims.
t-013 Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais.
t-014 Vytauto laikais LDK pilys statytos ir rusėniškose žemėse, tarp jų Voluinėje, Lucke.
t-015 Ginčijamą Voluinę valdė Švitrigaila, o Podolę valdė lenkai.
t-016 Viena Radvilų šeimos šaka turėjo centrus Biržuose ir Kėdainiuose, o kita - Nesvyžiuje ir Olykoje Voluinėje.
t-017 Po paskutinio karo Voluinėje Jogaila išlaisvino lietuvių didikus Rumbautą ir Goštautą ir pasiuntė juos Švitrigailai į Vilnių.
t-018 Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje.
t-019 Voluinė labiausiai integravosi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenimą, o Vytautas ją ėmė laikyti tėvonijos dalimi.
t-020 Vytauto laikais gotikinė pilis buvo statoma ir Voluinės Lucke.
t-021 Višnioveckiai telkė Bresto vaivadijos bajoriją, pasitelkdami šalininkus, tarnus ir rekrūtus iš savo dvarų Voluinėje.
t-022 Voluinė tapo šalutinių Gediminaičių šakų įsitvirtinimo erdve.
t-023 Apsirūpinus artilerija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siunčiami į Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis.
t-024 1447 m. privilegijoje Kazimieras įsipareigojo išlaikyti Lietuvą Vytauto laikų ribose, kad Podolė su Voluine liktų Lietuvai.
t-025 Jogaila išlaisvino paskutiniame kare Voluinėje į nelaisvę paimtus lietuvių didikus Rumbautą ir Goštautą.
t-026 1340 m. Vytenio ir Gedimino laikų plėtros kontekste prie Lietuvos buvo prijungta Voluinė.
t-027 Švitrigailos privilegijos nuoraše nurodyta, kad Ostapui Kropotkovui herbas duotas kartu su Podbužo dvaru Voluinėje.
t-028 Kuriantis valstybei, iš kaimynų lietuviams pavojingiausi buvo Voluinės kunigaikštystė ir kalavijuočių ordinas.
t-029 Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai.

Ryšiai