Voluinė

Santrauka

Voluinė šiame šaltinyje iškyla kaip Vytautui atitekusi ir su Lenkija ginčyta sritis, kaip Vladimiro vyskupijos vieta ir kaip viena tankiau apgyventų bei su Kijevo prekyba susietų žemių.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-010 Višnioveckiai telkė respublikonų šalininkus, tarnus ir rekrūtus iš savo dvarų Lenkijoje, Voluinėje.		c-001
t-011 Kuriantis valstybei, iš kaimynų lietuviams pavojingiausi buvo Voluinės kunigaikštystė ir kalavijuočių ordinas.		c-002
t-012 Krikštijęsis ir susitaikinęs su ordinu, Mindaugas ryžosi atgauti Voluinės kunigaikščio Danieliaus užgrobtas žemes.		c-003
t-013 1447 m. privilegijoje Kazimieras įsipareigojo išlaikyti Lietuvą Vytauto laikų ribose, kad Podolė su Voluine liktų Lietuvai.		c-004
t-014 Ginčijamoji Voluinė buvo valdoma Švitrigailos, o Podolė tuo metu buvo valdoma lenkų.		c-005
t-015 Kazimiero laikais Voluinė priklausė tankiau gyvenamoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sritims.		c-006
t-016 Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai.		c-007
t-017 Radvilų šakos centrai buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos šakos centrai - Nesvyžius ir Olyka Voluinėje.		c-008
t-018 1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje Mindaugas buvo paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių.		c-009
t-019 Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminaičiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę.		c-010
t-020 Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.		c-011
t-021 Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.		c-012
t-022 Voluinė labiausiai integravosi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenimą, o Vytautas ją ėmė laikyti tėvonijos dalimi.		c-013
t-023 Voluinė tapo šalutinių Gediminaičių šakų įsitvirtinimo erdve.		c-014
t-024 Vytauto laikais LDK pilys statytos ir rusėniškose žemėse, tarp jų Voluinėje, Lucke.		c-015
t-025 Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje.		c-016
t-026 Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas).		c-017
t-027 Oginskis telkė respublikonų pajėgas Žemaitijoje, Višnioveckiai organizavo bajoriją LDK pietuose - Bresto vaivadijoje, pasitelkę ir savo šalininkus, tarnus bei rekrūtus iš savo dvarų Lenkijoje - Voluinėje.		c-018
t-028 Užėmęs Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir nusigavęs už Kijevo, valdovas įsakė pastatyti mūrinę pilį Vilnelės ir Vilijos santakoje.		c-019
t-030 1431 m. Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais.		c-021
t-031 Jogaila išlaisvino paskutiniame kare Voluinėje į nelaisvę paimtus lietuvių didikus Rumbautą ir Goštautą.		c-022
t-032 Apsirūpinus artilerija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siunčiami į Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis.		c-023

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Višnioveckiai telkė respublikonų šalininkus, tarnus ir rekrūtus iš savo dvarų Lenkijoje, Voluinėje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

LDK rytinių vaivadijų - Baltosios Rusios bajoriją telkė M. K. Katilas, mobilizacijos vieta jai buvo paskirta Vileikos miestelio apylinkės Ašmenos paviete. G. A. Oginskis

telkė respublikonų pajėgas Žemaitijoje, Viš- nioveckiai organizavo bajoriją LDK pietuo- se - Bresto vaivadijoje, pasitelkę ir savo šalininkus, tarnus bei rekrūtus iš savo dvarų Lenkijoje - Voluinėje. Visas respublikonų pajėgas ketinta sujungti prie Širvintų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kuriantis valstybei, iš kaimynų lietuviams pavojingiausi buvo Voluinės kunigaikštystė ir kalavijuočių ordinas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Kuriantis valstybei, iš kaimynų lietuviams pavojingiausi buvo Voluinės kunigaikštystė ir kalavijuočių ordinas. Sunku būtų buvę vienu metu kariauti su abiem priešais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Krikštijęsis ir susitaikinęs su ordinu, Mindaugas ryžosi atgauti Voluinės kunigaikščio Danieliaus užgrobtas žemes.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Krikštijęsis ir susitaikinęs su ordinu, Mindaugas ryžosi atgauti Voluinės kunigaikščio Danieliaus už- grobtas žemes. Dabar karui vadovavo jau nebe svetimi kuni- gaikščiai, bet Mindaugo sūnus Vaišvilkas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1447 m. privilegijoje Kazimieras įsipareigojo išlaikyti Lietuvą Vytauto laikų ribose, kad Podolė su Voluine liktų Lietuvai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1447 m. privilegija. Kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Len- kijos dar tebeėjo ginčas dėl Podolės ir Voluinės, tai lietuviai į šitą privilegiją įrašė punktą, kuriuo Kazimieras pasižadėjo iš- laikyti Lietuvą tose pačiose ribose, kokias ji turėjo Vytauto lai-

kais. Tai reiškė, kad Podolė su Voluine turi likti Lietuvai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Ginčijamoji Voluinė buvo valdoma Švitrigailos, o Podolė tuo metu buvo valdoma lenkų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Visą tą laiką ginčijamoji Voluinė buvo valdoma Švitrigailos, o Podolė buvo valdoma Lenkų. Švitrigaila mirdamas (1452 m.) testamentu Voluinę paliko Lietuvai, tačiau lenkai ne tik neketino atiduoti Lietuvai Podolės, bet dar ruošėsi ginklu užgrobti ir Vo- luinę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kazimiero laikais Voluinė priklausė tankiau gyvenamoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sritims.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podo- lės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O rytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apy- linkes, buvo beveik negyvenamos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažė- jusi, nes didžiuliai Palenkės, Vo- luinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas žemes jiems grąžintų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Radvilų šakos centrai buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos šakos centrai - Nesvyžius ir Olyka Voluinėje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Radvilų šeimos buvo dvi šakos. Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje). Vėlesniųjų biržiečių Radvilų tėvas buvo Mikalojus Rudasis, o nesvy- žiečių — Mikalojus Juodasis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje Mindaugas buvo paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje (sudarytoje taip pat ir dėl plėšiamųjų žygių į Lenkiją) būsimasis Lietuvos valstybės kūrėjas Mindaugas paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių. Taigi matyti, kad 1219 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminaičiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai- čiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma- tija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai- kais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui- nė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Voluinė labiausiai integravosi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenimą, o Vytautas ją ėmė laikyti tėvonijos dalimi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Labiausiai integruota į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gy- venimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė

L I E T U V O S I S T O R I J A 46 laikyti tėvonijos dalimi. Vėliau Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedimi- naičių šakų įsitvirtinimo erdve – čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę San- guškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostroho buvo nepa- prastai reikšmingą vaidmenį suvaidinę riurikaitiškos, taigi „ukrainietiš- kos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Voluinė tapo šalutinių Gediminaičių šakų įsitvirtinimo erdve.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vėliau Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedimi- naičių šakų įsitvirtinimo erdve – čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę San- guškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostroho buvo nepa- prastai reikšmingą vaidmenį suvaidinę riurikaitiškos, taigi „ukrainietiš- kos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai. Daugybė senovės imperijų žlugo palikdamos apie save tautų kalėjimų atminimą, o tos, kurios nežlugo, virto tautų lydymosi katilais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Vytauto laikais LDK pilys statytos ir rusėniškose žemėse, tarp jų Voluinėje, Lucke.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško- se LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons- tantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė- je. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje (Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro- pos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo- je, tai yra europinės reikšmės riba.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Oginskis telkė respublikonų pajėgas Žemaitijoje, Višnioveckiai organizavo bajoriją LDK pietuose - Bresto vaivadijoje, pasitelkę ir savo šalininkus, tarnus bei rekrūtus iš savo dvarų Lenkijoje - Voluinėje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Oginskis

telkė respublikonų pajėgas Žemaitijoje, Viš- nioveckiai organizavo bajoriją LDK pietuo- se - Bresto vaivadijoje, pasitelkę ir savo šalininkus, tarnus bei rekrūtus iš savo dvarų Lenkijoje - Voluinėje. Visas respublikonų pajėgas ketinta sujungti prie Širvintų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Užėmęs Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir nusigavęs už Kijevo, valdovas įsakė pastatyti mūrinę pilį Vilnelės ir Vilijos santakoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

• • - 19

Puslapis 36

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš­ tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­ gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­ šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: 1431 m. Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netrukus Voluinėje bei Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kry­ žiuočių ordinu. Volumes gyventojai, jausdami karaliui anti­ patiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaip­ tol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ga­ nėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam pa­ tarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Jogaila išlaisvino paskutiniame kare Voluinėje į nelaisvę paimtus lietuvių didikus Rumbautą ir Goštautą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nu­ raminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai pa­ imtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13. Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, tu­ rėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žy­ gimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Nau­ garduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliau­ čiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Apsirūpinus artilerija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siunčiami į Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Apsirūpinus ar­ tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu­ vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide­ les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy­ giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma­ gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry­ gos arkivyskupą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai