Santrauka
Nadruva čia aprašoma kaip rytinė Prūsijos žemė tarp Sembos ir Šešupės-Vištyčio ruožo, šaltinio komentaruose siejama su Lietuvos valdovo valdomis, o 1274 m. kronikoje paversta Ordino puolimo taikiniu.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Užkariavę nadruvius, Ordino broliai nukreipė ginklus prieš skalvius, kuriuos buvo galima pasiekti laivais Nemunu. |
| t-002 Po karo su nadruviais broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, nes nadruviai gyveno toliau nuo Nemuno. |
| t-003 1274 m. Ordino magistras ir broliai nukreipė ginklus prieš nadruvius, o daug kilmingų Nadruvos vyrų priėmė krikštą. |
| t-004 Po Tirsko pasidavimo daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų su šeimynomis perėjo pas brolius ir buvo pakrikštyti. |
| t-005 Istoriografijoje formavosi nuomonė, kad Nadruva, Skalva ir Semba buvo Žemaitijos dalys arba lietuvių kalbos dialektų sritys. |
| t-006 Žynys įsikūrė Nadruvos teritorijoje, kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra tarp genčių. |
| t-007 Nadruvoje buvusi Romuva ir jos krivis šaltinyje laikomi ankstyva pagonybės virtimo institucine religija apraiška. |
| t-008 Magistras Konradas iš Tirbergo pasiuntė brolį Ditrichą su kariuomene į Nadruvą, kur Retavos valsčius buvo nusiaubtas plėšiant ir deginant. |
| t-009 1274 m. magistras ir broliai nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. |
| t-010 1253–1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikoma Lietuvos valdovo žeme. |
| t-011 Nadruva plytėjo į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio, Vištyčio ežero ir Geldapės upės. |
| t-012 1253-1259 m. komentare Nadruva tarptautinėje plotmėje laikoma Lietuvos valdovo žeme. |
| t-013 Petro Dusburgiečio kronikoje Nadruva minima kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių. |
| t-014 Nadruva Narbuto aprašyme yra devintoji prūsų provincija, šiaurėje galbūt per Pisos upę ribojusis su Sūduva. |
| t-015 Narbutas Nadruvą apibūdina kaip beveik ežerų neturėjusią, bet miškų turtingą prūsų provinciją. |
Ryšiai
- Buvo žygio kryptis: Algirdas (Lietuvos valdovas), Kęstutis (vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.)
- Turėjo priklausinį: Katavos valsčius, Retavos valsčius, Romuva