Nadruva

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tai- gi valstybė iš viršaus lyg ir turėjo bandyti paspartinti pagonybės virtimo institucine religija procesą. Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie įvykius prieš šį karą\n\n Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius,\nįsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne\nkurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima\npasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno.\n\n\n\n\n\n 464 D.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie įvykius prieš šį karą\n\n Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius,\nįsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne\nkurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima\npasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno.\n\n\n\n\n\n 464 D.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui. 176 (171).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui. 176 (171).