Santrauka

Nadruva čia aprašoma kaip rytinė Prūsijos žemė tarp Sembos ir Šešupės-Vištyčio ruožo, šaltinio komentaruose siejama su Lietuvos valdovo valdomis, o 1274 m. kronikoje paversta Ordino puolimo taikiniu.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Užkariavę nadruvius, Ordino broliai nukreipė ginklus prieš skalvius, kuriuos buvo galima pasiekti laivais Nemunu.
t-002 Po karo su nadruviais broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, nes nadruviai gyveno toliau nuo Nemuno.
t-003 1274 m. Ordino magistras ir broliai nukreipė ginklus prieš nadruvius, o daug kilmingų Nadruvos vyrų priėmė krikštą.
t-004 Po Tirsko pasidavimo daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų su šeimynomis perėjo pas brolius ir buvo pakrikštyti.
t-005 Istoriografijoje formavosi nuomonė, kad Nadruva, Skalva ir Semba buvo Žemaitijos dalys arba lietuvių kalbos dialektų sritys.
t-006 Žynys įsikūrė Nadruvos teritorijoje, kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra tarp genčių.
t-007 Nadruvoje buvusi Romuva ir jos krivis šaltinyje laikomi ankstyva pagonybės virtimo institucine religija apraiška.
t-008 Magistras Konradas iš Tirbergo pasiuntė brolį Ditrichą su kariuomene į Nadruvą, kur Retavos valsčius buvo nusiaubtas plėšiant ir deginant.
t-009 1274 m. magistras ir broliai nukreipė savo ginklus prieš nadruvius.
t-010 1253–1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikoma Lietuvos valdovo žeme.
t-011 Nadruva plytėjo į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio, Vištyčio ežero ir Geldapės upės.
t-012 1253-1259 m. komentare Nadruva tarptautinėje plotmėje laikoma Lietuvos valdovo žeme.
t-013 Petro Dusburgiečio kronikoje Nadruva minima kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
t-014 Nadruva Narbuto aprašyme yra devintoji prūsų provincija, šiaurėje galbūt per Pisos upę ribojusis su Sūduva.
t-015 Narbutas Nadruvą apibūdina kaip beveik ežerų neturėjusią, bet miškų turtingą prūsų provinciją.

Ryšiai