Santrauka
Nadruva čia aprašoma kaip rytinė Prūsijos žemė tarp Sembos ir Šešupės-Vištyčio ruožo, šaltinio komentaruose siejama su Lietuvos valdovo valdomis, o 1274 m. kronikoje paversta Ordino puolimo taikiniu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nadruvoje buvo šaltiniuose minima Romuvos šventykla ir jos krivis. | c-001 | |
| t-002 Žynys įsikūrė Nadruvos teritorijoje, kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra. | c-002 | |
| t-004 1274 m. magistras ir broliai nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. | c-004 | |
| t-005 Po Tirsko pasidavimo daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų su šeimynomis perėjo pas brolius ir buvo pakrikštyti. | c-004 | |
| t-006 Po karo su nadruviais broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, nes nadruviai gyveno toliau nuo Nemuno. | c-005 | |
| t-007 1253-1259 m. komentare Nadruva tarptautinėje plotmėje laikoma Lietuvos valdovo žeme. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nadruvoje buvo šaltiniuose minima Romuvos šventykla ir jos krivis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iš mūsų pagonių valdovų laikysenos galima suprasti, kad pagonybė jiems buvo lygiavertė krikščionybei. Tai- gi valstybė iš viršaus lyg ir turėjo bandyti paspartinti pagonybės virtimo institucine religija procesą. Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žynys įsikūrė Nadruvos teritorijoje, kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų. Kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra, žynys įsikūrė silpniausios genties (Nadruvos) teritorijoje; tai primena senovės graikų amfiktioniją – polių sąjungą, sudarytą tarpgentinėje teritorijoje esančiai šventovei ginti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata rodo 1274 m. puolimą prieš nadruvius ir dalies jų kilmingųjų perėjimą pas brolius.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata sieja karo prieš skalvius pradžią su Nadruvos užkariavimu ir jos padėtimi prie Nemuno.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata rodo, kad 1253-1259 m. komentare Nadruva laikyta Lietuvos valdovo žeme.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr. 252, 286, 342; PUB, 1, 2, Nr. 39, 79; LIŠ, 1, p. 46—47).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |