37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
Ir Livonijos Ordino magistras iš Jogailos stovyklos ramiai patraukė namon. Skirgaila gi iš Vilniaus Kęstutį nuvežė į Krėvės kalėjimą. Po keturią dieną atvykęs neva jo aplankyti rado jį pasmaugtą.
Ir Livonijos Ordino magistras iš Jogailos stovyklos ramiai patraukė namon. Skirgaila gi iš Vilniaus Kęstutį nuvežė į Krėvės kalėjimą. Po keturią dieną atvykęs neva jo aplankyti rado jį pasmaugtą.
Tik neilgai Lietuvos \nsostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis - \nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma- \nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės \nneįgijęs, sergėjo.
Tik neilgai Lietuvos \nsostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis - \nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma- \nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės \nneįgijęs, sergėjo.
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.