Kęstutis buvo perkeltas į Krėvą, uždarytas pilies bokšte ir penktą naktį pasmaugtas kelių budelių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53-54
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53-54
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
Skirgaila iš Vilniaus nuvežė Kęstutį į Krėvės kalėjimą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 37
Ir Livonijos Ordino magistras iš Jogailos stovyklos ramiai patraukė namon. Skirgaila gi iš Vilniaus Kęstutį nuvežė į Krėvės kalėjimą. Po keturią dieną atvykęs neva jo aplankyti rado jį pasmaugtą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 37
Ir Livonijos Ordino magistras iš Jogailos stovyklos ramiai patraukė namon. Skirgaila gi iš Vilniaus Kęstutį nuvežė į Krėvės kalėjimą. Po keturią dieną atvykęs neva jo aplankyti rado jį pasmaugtą.
Algirdas valdė Vitebską ir Krėvą, o Kęstutis valdė Žemaitiją dar jų tėvui esant gyvam.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tik neilgai Lietuvos \nsostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis - \nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma- \nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės \nneįgijęs, sergėjo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tik neilgai Lietuvos \nsostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis - \nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma- \nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės \nneįgijęs, sergėjo.
Po Kęstučio mirties Vytautas buvo pervežtas iš Vilniaus į Krėvą ir įkalintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
Kęstutis buvo perkeltas į Krėvą, uždarytas pilies bokšte ir penktą naktį pasmaugtas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53-54
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53-54
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkel tas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37.
Po Kęstučio mirties Vytautas buvo pervežtas iš Vilniaus į Krėvą ir ten įkalintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.\nTas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau\nti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne\ngrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko\njo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje\nsudarė su jais paliaubas.
Pirkliai lankė Lietuvos miestus, tarp jų Vilnių, Krėvą, Trakus ir Gardiną.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi ną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi ną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.
Vokiečių pirkliai lankė Krėvą ir kitus Lietuvos miestus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi ną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi ną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.
Kęstutis po suėmimo buvo išvežtas į Krėvos pilį, kur po penkių dienų kalėjimo buvo nužudytas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 112-113
Tas pakvietė juos į Vilnių, kur abudu suėmė, nors kviesdamas Skirgaila buvo davęs žodį, kad jiems nieko blogo neatsitiksią. Kęstučio ir Vytauto kariuomenė buvo paleista, o jie patys buvo uždaryti kalėjime; Kęstutį netrukus išvežė į Krėvos pilį, o Vytautą paliko Vilniuje. Krėvoje iška- lėjęs 5 dienas, Kęstutis buvo nužudytas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 112-113
Tas pakvietė juos į Vilnių, kur abudu suėmė, nors kviesdamas Skirgaila buvo davęs žodį, kad jiems nieko blogo neatsitiksią. Kęstučio ir Vytauto kariuomenė buvo paleista, o jie patys buvo uždaryti kalėjime; Kęstutį netrukus išvežė į Krėvos pilį, o Vytautą paliko Vilniuje. Krėvoje iška- lėjęs 5 dienas, Kęstutis buvo nužudytas.
Jogaila įsakė suimti Kęstutį ir Vytautą: Kęstutį liepė nuvežti į Krėvą, o Vytautą įkalinti Vilniuje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 271
Mat nei geros savijautos,\nnei pasitikėjimo duotu žodžiu negali būti tada, kai,\nsusitarus dėl ko su priešu, šis nepaliauja galvojęs apie\nnaudą. Tą pačią naktį Jogaila, pamynęs draugystės bei\ngiminystės ryšius, sulaužęs priesaiką ir sutrypęs sve\ntingumą, įsakė suimti Kęstutį bei Vytautą: pirmąjį\nliepė nuvežti į Krėvą, antrąjį — įkalinti Vilniuje. Ši\ntaip tas didvyris, ne vieną kartą ištrūkęs iš priešo na\ngų, dėl savo sumanumo tikras Lietuvos Odisėjas, o\ndėl narsumo — Achilas, žuvo gimtajame krašte per\nbrolėno kaltę: penktą naktį\nJogailos\npasiųsti\nbudeliai\n(žymiausi\niš\njų — valdovo\nmiegamojo prižiūrėtojai Pro-\nkša, Bilgenis, Lisica ir kiti)\nKrėvos kalėjime jį pasmaugė.
Kojelavičiaus pasakojime sargybinis įspėjo Oną, kad Vytautui gresia mirtis, nes Jogailos siųsti budeliai jau buvo atvykę į Krėvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 272
Ši\naplinkybė kaip tik ir pagelbėjo Vytautui ištrūkti į lais\nvę: dažnai juk likimą lemia menkų menkiausios prie\nžastys. Vienas sargybinis kar\ntą įspėjo Oną, jog Vytautui\ngresianti mirtis, pridurdamas,\nkad Jogailos siųsti budeliai\njau atvyko į Krėvą. Žmona\napie viską pranešė vyrui ir\npatarė apsirengus merginos drabužiais apgauti sargy\nbinius ir pasprukti iš priešo rankų ir nuo tikros mir\nties: draugai jau, girdi, parūpinę visko, kas reikalinga\nbėgliui.
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.
Krėva — BTSR miestelis (apie 28 km į pietryčius nuo Ašmenos), istorinė Lietuvos vietovė, garsi mūro pilimi, kurioje 1382.VIII buvo nužudytas Algirdo brolis Kęstutis.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 217
Algirdas (1345— 1377| — vienas iš žymiausių XIV a. Rylų \nEuropos politinių veikėjų. Krėva — BTSR miestelis (apie 28 km \nį pietryčius nuo Ašmenos), istorinė Lietuvos vietovė, garsi mūro \npilimi, kurioje 1382.VIII buvo nužudytas Algirdo brolis Kęstutis. \nKada Algirdas gavo valdyti Krėvų. tiksliai nežinoma, gal apie \n1342 m.
Kojelavičiaus pasakojime Vytautas, vežamas iš Vilniaus į Krėvą, buvo laikomas su karališka pagarba, bet nuolat saugomas sargybos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 271-272
Nedrįso Jogaila greitosiomis imtis prieš jį kokių griežtesnių priemonių ir dėl senos drau gystės, ir dėl to, kad žinojo, jog šis ir paskutiniuoju V iln iu je J o g a ila įsa k o su im ti K ę stu tį ir V y ta u tą K ęstu tis K r ė v o je p a sm a u g ia m a s, V id i- m a n ta s n u k a n k in a m a s ratu, V y ta u ta s įm eta m a s k a lėjim a n 2 7 3 laiku rodąs jam palankumą. Jis taip ilgai brandino nu sikalstamą sumanymą, kad Vytautas turėjo pakanka mai laiko išlikti gyvas ir sulaukti geresnių dienų. Kai jį vežė iš Vilniaus į Krėvą, jam rodė karališką pagar bą; čia irgi buvo laikomas nelyginant karalius, tik nuolatos saugomas budrios sargybos, kuri neleido nei su artimaisiais pasimatyti, nei su kuo pasikalbėti.
Algirdas valdė Vitebską ir Krėvą, o Kęstutis viešpatavo Žemaitijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tik neilgai Lietuvos \nsostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis - \nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma- \nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės \nneįgijęs, sergėjo.
Į Lietuvą įsiveržusi totorių kariuomenė užėmė Krėvą, Lydą, Vilnių, Trakus ir kitas vietoves bei priartėjo prie Kauno.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 69-70
Maskva viena po kitos prisijungė kitas rusų kunigaikštijas ir netrukus ėmė gvieštis Lietuvos žemių kunigaikštystės, totorių kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. Šios pajėgos užėmė Borisovą, Minską, Zaslavlį, Krėvą, Lydą, Vilnių, Trakus ir priartėjo prie Kauno. Žygimantas su savo mažesne Lietuvos ka- riuomene nestojo į mūšį, bet vesdamas savo pajėgas ne keliais ir neprieinamomis vietomis, puldinėjo Švitrigailos tiekimo da- linius, padarydamas jiems daug nuostolių, 67 pi 6£ kr L 610 2 a T = 5 o 2 22 co “+ p 23 iv ## Puslapis 70 priversdamas priešą badauti.
Krėvos miestas, kadaise turėjęs įtvirtinimų, esantis Ašmenos ap skrityje, ir į pietus nuo jo esantis Krėvos kaimelis — seno sios pilies vietovė — primena, kur yra buvusios tos genties centrinės gyvenvietės.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 202
Krėvos \nmiestas, kadaise turėjęs įtvirtinimų, esantis Ašmenos ap\nskrityje, ir į pietus nuo jo esantis Krėvos kaimelis — seno\nsios pilies vietovė — primena, kur yra buvusios tos genties \ncentrinės gyvenvietės.
Teodoras Narbutas pasakoja, kad į Krėvos pilį grandinėmis sukaustytas asmuo buvo atvežtas su Švitrigailos palyda ir įmestas į tamsų bokšto kalėjimą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 270-271
Atiduotas į didžiausių savo priešų rankas, keršto ir žiaurumo apimto šalininko būrio pirmiausia buvo sukaustytas grandinė mis, po to, lydimas Švitrigailos, ekskortu išvežtas į Krėvą. Ten įmestas į tamsų kalėjimą pilyje su stipriais įtvirtinimais, se 1 Rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - P. 47-50. 2 Alte Preusische Cron. - P. 40; Wigand (ap. Voigt. - B. V. - S. 371); Schütz. - Fol. 84. 272 noviniame jos bokšte, kurio dunksančius aukštus mūrus m ato me ligi šiol
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Algirdas (1345— 1377| — vienas iš žymiausių XIV a. Rylų Europos politinių veikėjų. Krėva — BTSR miestelis (apie 28 km į pietryčius nuo Ašmenos), istorinė Lietuvos vietovė, garsi mūro pilimi, kurioje 1382.VIII buvo nužudytas Algirdo brolis Kęstutis. Kada Algirdas gavo valdyti Krėvų. tiksliai nežinoma, gal apie 1342 m.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kai jį vežė iš Vilniaus į Krėvą, jam rodė karališką pagar bą; čia irgi buvo laikomas nelyginant karalius, tik nuolatos saugomas budrios sargybos, kuri neleido nei su artimaisiais pasimatyti, nei su kuo pasikalbėti. Lais vai prie jo prileidžiama tebuvo žmona Ona, kuri, lais va valia nutarusi dalytis su vyru likimo užkrautais var gais, čia jį ir palydėjo su dviem mergaitėmis. Ši aplinkybė kaip tik ir pagelbėjo Vytautui ištrūkti į lais vę: dažnai juk likimą lemia menkų menkiausios prie žastys. Vienas sargybinis kar tą įspėjo Oną, jog Vytautui gresianti mirtis, pridurdamas, kad Jogailos siųsti budeliai jau atvyko į Krėvą.
Susietas teiginys: t-030
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
18 Vietoj Algirdo visuose kituose LDK metraščių nuorašuose kalbama tik apie Vytautų ir jo konfliktų su Teodoru Karijotaičių. 17 Teodoro Karijotaičio pašalinimas Iš Podolės (jį pašalino Vy tautas 1393 m.) laikytinas vienu iš valstybės centralizavimo aktų. 18 Pašalintas iš Podolės, Teodoras Karijotaitis tikrai pabėgo j Vengrijų, gavo grafo titulų ir 1396—1414 m. (iki mirties) valdė Užkarpatėje Mukačiovų ir vykdė Beregovo distrikto viršininko funkcijas.