Beveik visą amžių Lietuvos valdovai retai gyvendavo Žemutinėje Vilniaus pilyje, pirmenybę teikdami Trakų piliai. Karalienė Elena savo lėšomis Vilniaus pilyje pastatydino namą iš Maskvos atvykstantiems bojarinams ir pasiuntiniams. Vilnelės ir Vilijos santakoje buvo įsakyta pastatyti mūrinę pilį ant žmonių rankomis paaukštinto kalno.
Nepagelbėjo jam ir iš Kroku vos pakviestas tuose kraštuose pagarsėjęs ano meto alche mikas Balinskis, vėliau už gydymo nesėkmę ar už savo aiškiaregystes sumokėjęs laisvė46. Bet, kai totoriai didele * Karalienė Elena pati savo lėšomis pastatydino atskirą namą Vilniaus pilyje, skirtą apsistoti pas ją iš Mask vos atvykstantiems bojarinams ir pa siuntiniams. Knygoje, apimančioje Lietuvos Metrikos archyvo sąrašą, apie jį yra tokia žinia: „Namui Vil niaus pilyje, kur Maskvą laiko, ger biamas Janas Filipovičius, daktaras, kustodas ir Vilniaus kanauninkas (Jan Philipowicz Doctor Custos i Cano- nik Wileński), pardavė savo paveldė tą sklypą Vilniaus pilyje su mūriniu rūsiu karalienei Elenai už devynias dešimt kapų amžina teise", Vilniu je, vasario 12-tą dieną, 12 indikte, su antspaudu.
Kivirčai tarp brolių da\nvė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims \nsiekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę.
Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, \njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą \namžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti\nnėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant\npuolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, \nežerų apsuptai Trakų piliai.
Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tan kiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė. - • - 19 ## Puslapis 36 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.
Be šių akivaizdžių ir reikšmingų Šv. Onos bažny\nčios fundacijos įrodymų, tolesnių jos egzistavimo Vilniaus \npilyje pėdsakų vis dėlto nėra. O kadangi dabartinė to paties \nvardo bažnyčia, stovinti prie bernardinų bažnyčios, buvo \nužbaigta ir pašventinta po Žygimanto Augusto mirties, 1581 \nmetais, tad gal būtų galima manyti, jog Žemutinės pilies te\nritorija tęsėsi iki bernardinų sienų, arba kad pirmutiniai Šv. \nOnos bažnyčios pamatai, šio karaliaus pilyje pastatyti, buvę\n35 36\nG w a g n i n i Kronika Sarmacyi Em- Žr.
paskui, sugrįžęs į Krokuvą, vėl bu-\n234\n\n## Puslapis 251\n\nIII KNYGA\nlėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas. Mirė karalius Žemu\ntinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o \njo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, \ngreta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą \ndėl pavojingos Glinskio puikybės.