Santrauka

Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje. Bet šitas jų žingsnis nepasibaigė geruoju: jiems išvažiavus, lenkai išreikalavo iš karaliaus raštų, kuriais Palenkė, Voluinė, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungiamos prie Lenkijos.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Trakų dešimties metų paliaubų sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
t-002 Kazimiero laikais tankiau gyventa tik tikrojoje Lietuvoje, Palenkėje, Voluinėje ir Podolės Braclavo srityje.
t-003 Goštautui išvykus į Tikociną Palenkėje, apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė smurtu užėmė pranciškonų vienuolyną.
t-004 Kazimiero laikais Palenkė buvo tarp tankiau gyvenamų Lietuvos sričių kartu su tikrąja Lietuva, Voluine ir Podolės Braclavo sritimi.
t-005 Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje.
t-006 Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke.
t-007 Apie 1345 m. Goštautas šalies reikalais išvyko į Tikociną Palenkėje.
t-008 Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke.
t-009 Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke, nes Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai.
t-010 Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį.
t-011 Vytauto laikais Palenkėje, Melnyke ir galbūt Brastoje, imta statyti pilis rusėniškose LDK žemėse.
t-012 Lietuvos ir Lenkijos teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę karinės konfrontacijos lygį.
t-013 Palenkėje tarp vietos žmonių sklido padavimas, kad senovėje iš ten eidavo į Vilnių kalnų kasti.
t-014 Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės vaivadijas.
t-015 Palenkės sritis kartu su Trakų kunigaikštija ir Gardino sritimi priklausė Kęstučio valdomai vakarinei valstybės daliai.
t-016 Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė Palenkę ir kitas LDK teritorijas.
t-017 Jogailos ir Kęstučio pasirašytoje sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
t-018 Vytautas pradėjo telkti karius Žemaitijoje ir Palenkėje, susitaręs su kryžiuočiais dėl taikos ir pagalbos.
t-019 Mazovijos kunigaikštis Boleslovas, užpuolęs Palenkę, užėmė Melniką, Belską ir Drohičiną.
t-020 Vilniaus seime lenkų atstovai reikalavo Palenkę, Volynę, Kijevo ir Seversko žemes atiduoti Lenkijos karalystei.
t-021 Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje.

Ryšiai