Santrauka
Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje. Bet šitas jų žingsnis nepasibaigė geruoju: jiems išvažiavus, lenkai išreikalavo iš karaliaus raštų, kuriais Palenkė, Voluinė, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungiamos prie Lenkijos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Trakų dešimties metų paliaubų sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje. |
| t-002 Kazimiero laikais tankiau gyventa tik tikrojoje Lietuvoje, Palenkėje, Voluinėje ir Podolės Braclavo srityje. |
| t-003 Goštautui išvykus į Tikociną Palenkėje, apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė smurtu užėmė pranciškonų vienuolyną. |
| t-004 Kazimiero laikais Palenkė buvo tarp tankiau gyvenamų Lietuvos sričių kartu su tikrąja Lietuva, Voluine ir Podolės Braclavo sritimi. |
| t-005 Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje. |
| t-006 Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke. |
| t-007 Apie 1345 m. Goštautas šalies reikalais išvyko į Tikociną Palenkėje. |
| t-008 Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke. |
| t-009 Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke, nes Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. |
| t-010 Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį. |
| t-011 Vytauto laikais Palenkėje, Melnyke ir galbūt Brastoje, imta statyti pilis rusėniškose LDK žemėse. |
| t-012 Lietuvos ir Lenkijos teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę karinės konfrontacijos lygį. |
| t-013 Palenkėje tarp vietos žmonių sklido padavimas, kad senovėje iš ten eidavo į Vilnių kalnų kasti. |
| t-014 Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės vaivadijas. |
| t-015 Palenkės sritis kartu su Trakų kunigaikštija ir Gardino sritimi priklausė Kęstučio valdomai vakarinei valstybės daliai. |
| t-016 Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė Palenkę ir kitas LDK teritorijas. |
| t-017 Jogailos ir Kęstučio pasirašytoje sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje. |
| t-018 Vytautas pradėjo telkti karius Žemaitijoje ir Palenkėje, susitaręs su kryžiuočiais dėl taikos ir pagalbos. |
| t-019 Mazovijos kunigaikštis Boleslovas, užpuolęs Palenkę, užėmė Melniką, Belską ir Drohičiną. |
| t-020 Vilniaus seime lenkų atstovai reikalavo Palenkę, Volynę, Kijevo ir Seversko žemes atiduoti Lenkijos karalystei. |
| t-021 Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje. |
Ryšiai
- Buvo valdoma: Kęstutis (vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.)
- Buvo kelionės vieta: Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Puolė Palenkę: Boleslovas (Mazovijos kunigaikštis)
- Užėmė Palenkę: Jurgis Nosuta
- Turėjo priklausinį: Branskas