Palenkė

Santrauka

Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje. Bet šitas jų žingsnis nepasibaigė geruoju: jiems išvažiavus, lenkai išreikalavo iš karaliaus raštų, kuriais Palenkė, Voluinė, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungiamos prie Lenkijos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny.		c-001
t-002 Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje.		c-002
t-004 Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke.		c-004
t-005 Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį.		c-005
t-006 Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje.		c-006
t-007 Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės vaivadijas.		c-007
t-008 Sudėtingai klostėsi santykiai su Lenkija, ši stengėsi išnaudoti Lietuvos politinę krizę, siekdama paversti ją politiškai priklausoma, o teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę ir karinės konfrontacijos lygį.		c-008
t-009 Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą.		c-009
t-010 Gediminas čia glaudžiai sujungė su savo valstybe jau Vytenio užimtą Palenkę, Pagirį ir gretimąsias sritis, o be to, dar užėmė didelę dalį Voluinės, prijungė po Mindaugo išsivaduvusį Vitebską su gretimaisiais miestais ir paėmė į savo įtaką tolimąjį Kijevą.		c-010
t-011 Kazimiero laikais Palenkė buvo tarp tankiau gyvenamų Lietuvos sričių kartu su tikrąja Lietuva, Voluine ir Podolės Braclavo sritimi.		c-011
t-012 Palenkėje tarp vietos žmonių sklido padavimas, kad senovėje iš ten eidavo į Vilnių kalnų kasti.		c-012
t-013 Apie 1345 m. Goštautas šalies reikalais išvyko į Tikociną Palenkėje.		c-013

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Sutartyje ordinas pasižadėjo ne- pulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti or- dino žemių, esančių Palenkės pasieny.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Toksai ūkis turėjo įtakos ir Lietuvai. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Pa- lenkėje. Tuo tarpu visose kitose Lietuvos srityse vyravo kito- niškas ūkis. Čia valstiečiai gyveno po vieną ar po kelis; prasi- dirbdavo žemės kur giriose ir sėdavo, kaip įmanydavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstu­ taičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vakarinė valstybės dalis, būtent, Trakų kunigaikštija, Gar­ dino ir Palenkės sritys buvo Kęstučio dalis. Jon tačiau betarpiškai nepriklausė Žemaičiai, kurie, kaip ir kai kurios kitos sritys, įgijo savo žemės privilegijas ir klausė didžiojo kunigaikščio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško- se LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės vaivadijas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Sudėtingai klostėsi santykiai su Lenkija, ši stengėsi išnaudoti Lietuvos politinę krizę, siekdama paversti ją politiškai priklausoma, o teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę ir karinės konfrontacijos lygį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Sudėtingai klostėsi santykiai su Lenkija, ši stengėsi išnaudoti Lietuvos politinę krizę, siekdama paversti ją politiškai priklausoma, o teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę ir karinės konfrontacijos lygį. Tačiau didžiausias pavojus Lietuvai brendo rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, ku- rias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą. Tuo būdu savo įpėdiniui, broliui Gediminui, Vytenis paliko jau didelę valstybę su aiškiai nustatyta politikos linija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Gediminas čia glaudžiai sujungė su savo valstybe jau Vytenio užimtą Palenkę, Pagirį ir gretimąsias sritis, o be to, dar užėmė didelę dalį Voluinės, prijungė po Mindaugo išsivaduvusį Vitebską su gretimaisiais miestais ir paėmė į savo įtaką tolimąjį Kijevą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas čia glau- džiai sujungė su savo valstybe jau Vytenio užimtą Palenkę, Pa- girį ir gretimąsias sritis, o be to, dar užėmė didelę dalį Voluinės, prijungė po Mindaugo išsivaduvusį Vitebską su gretimaisiais miestais ir paėmė į savo įtaką tolimąjį Kijevą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Kazimiero laikais Palenkė buvo tarp tankiau gyvenamų Lietuvos sričių kartu su tikrąja Lietuva, Voluine ir Podolės Braclavo sritimi.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podo- lės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O rytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apy- linkes, buvo beveik negyvenamos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Palenkėje tarp vietos žmonių sklido padavimas, kad senovėje iš ten eidavo į Vilnių kalnų kasti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iki šiol Palenkėję tarp vieti­ nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti. Mūsų nuomonę, kad pi­ lies kalno didesnė dalis yra ne natū­ raliai susidariusi, bet supilta, patvir­ tina ne tik jo sandaros ir formos stebėjimai, bet ir vėlesnis Vytauto laikų įvykis, apie kurį papasakosi­ me toliau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Apie 1345 m. Goštautas šalies reikalais išvyko į Tikociną Palenkėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, lai­ mėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies rei­ kalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuo­ menė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuo­ lius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai