Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
21 teiginiai17 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 21 teiginiai ir visi 17 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–22 iš 22 rodomų įrašų
Trakų dešimties metų paliaubų sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
PDF 110
Sutartyje ordinas pasižadėjo ne-\npulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti or-\ndino žemių, esančių Palenkės pasieny.
Kazimiero laikais tankiau gyventa tik tikrojoje Lietuvoje, Palenkėje, Voluinėje ir Podolės Braclavo srityje.
PDF 202
), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo\ngyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podo-\nlės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O\nrytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apy-\nlinkes, buvo beveik negyvenamos.
Goštautui išvykus į Tikociną Palenkėje, apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė smurtu užėmė pranciškonų vienuolyną.
PDF 43-44
- medinės bažnyčios ir bazilijo\nnų vienuolyno įkūrimą Vilniuje pri\nskiria Vitebsko kunigaikštytei Juli-\n27\n\n## Puslapis 44\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nsykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant \nVilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, lai\nmėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies rei\nkalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuo\nmenė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o \ngal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, \nsmurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuo\nlius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos \nbėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms \natminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19.
Kazimiero laikais Palenkė buvo tarp tankiau gyvenamų Lietuvos sričių kartu su tikrąja Lietuva, Voluine ir Podolės Braclavo sritimi.
PDF 202
), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo\ngyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podo-\nlės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O\nrytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apy-\nlinkes, buvo beveik negyvenamos.
Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke.
PDF 285
Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstu taičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.
Apie 1345 m. Goštautas šalies reikalais išvyko į Tikociną Palenkėje.
PDF 43-44
- medinės bažnyčios ir bazilijo\nnų vienuolyno įkūrimą Vilniuje pri\nskiria Vitebsko kunigaikštytei Juli-\n27\n\n## Puslapis 44\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nsykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant \nVilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, lai\nmėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies rei\nkalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuo\nmenė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o \ngal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, \nsmurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuo\nlius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos \nbėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms \natminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19.
Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke.
PDF 253
Dar sunkesni uždaviniai atiteko Kęstučiui vakarinėje valstybės dalyje. Jis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke (Liet. Brasta).
Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke, nes Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai.
PDF 285
Kryžiuočių stovykloje veikiąs Vytautas, kurį palaikė dalis Lietuvos, Jogailai buvo gana pavojingas. Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė.
Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį.
PDF 304
Vakarinė valstybės dalis, būtent, Trakų kunigaikštija, Gar\ndino ir Palenkės sritys buvo Kęstučio dalis. Jon tačiau betarpiškai\nnepriklausė Žemaičiai, kurie, kaip ir kai kurios kitos sritys, įgijo\nsavo žemės privilegijas ir klausė didžiojo kunigaikščio.
Vytauto laikais Palenkėje, Melnyke ir galbūt Brastoje, imta statyti pilis rusėniškose LDK žemėse.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Lietuvos ir Lenkijos teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę karinės konfrontacijos lygį.
PDF 69
Sudėtingai\nklostėsi santykiai su Lenkija, ši stengėsi išnaudoti Lietuvos politinę krizę, siekdama paversti ją politiškai priklausoma, o teritoriniai\nginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę ir karinės konfrontacijos lygį. Tačiau didžiausias pavojus Lietuvai brendo rytuose.
Palenkėje tarp vietos žmonių sklido padavimas, kad senovėje iš ten eidavo į Vilnių kalnų kasti.
PDF 36
Iki šiol Palenkėję tarp vieti\nnių žmonių sklinda padavimas, esą\nsenovės laikais iš ten eidavę į Vilnių\nkalnų kasti. Mūsų nuomonę, kad pi\nlies kalno didesnė dalis yra ne natū\nraliai susidariusi, bet supilta, patvir\ntina ne tik jo sandaros ir formos\nstebėjimai, bet ir vėlesnis Vytauto\nlaikų įvykis, apie kurį papasakosi\nme toliau.
Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės vaivadijas.
PDF 65
Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Palenkės sritis kartu su Trakų kunigaikštija ir Gardino sritimi priklausė Kęstučio valdomai vakarinei valstybės daliai.
PDF 304
Vakarinė valstybės dalis, būtent, Trakų kunigaikštija, Gar\ndino ir Palenkės sritys buvo Kęstučio dalis. Jon tačiau betarpiškai\nnepriklausė Žemaičiai, kurie, kaip ir kai kurios kitos sritys, įgijo\nsavo žemės privilegijas ir klausė didžiojo kunigaikščio.
Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė Palenkę ir kitas LDK teritorijas.
PDF 65
Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Jogailos ir Kęstučio pasirašytoje sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
PDF 110
Jas pasirašė Jogaila ir Kęstutis. Sutartyje ordinas pasižadėjo ne- pulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti or- dino žemių, esančių Palenkės pasieny. Tuo būdu šita sutar- tis telietė tiktai pietines Kęstučio žemes.
Vytautas pradėjo telkti karius Žemaitijoje ir Palenkėje, susitaręs su kryžiuočiais dėl taikos ir pagalbos.
PDF 355
Pirmiausia jis susitarė su kryžiuočiais, kurie ne tik pasižadėjo laikytis taikos, kai Vytautas patrauks į karą, bet ir pasiuntė, kaip neseniai buvo susitarta, penkis šimtus rinktinių riterių į pagal bą. Atsikratęs šito rūpesčio, Vytautas ramia galva pra dėjo telkti karius Žemaitijoje ir Palenkėję. Galybė len kų didikų patys pasisiūlė traukti į šį nelyginant šventąjį žygį prieš krikščionių tikėjimo priešus mahometonus: Rapolas iš Tarnovo, Spitekas iš Melštino, Krokuvos vaivada, Socha, Plocko vaivada, Jonas Glovačas, Ma zovijos vaivada, Jonas iš Dombrovos, Dobrogostas iš Šamotulų, Varsas iš Michovo, Ostrorogas, Pilikas, Bo- gušas ir kiti didikai.
Vilniaus seime lenkų atstovai reikalavo Palenkę, Volynę, Kijevo ir Seversko žemes atiduoti Lenkijos karalystei.
PDF 682
Rugsėjo pabaigoje luomai susirinko Vilniuje į\nseimą, kuriame karalius pareikalavo, kad liautųsi pa\nvojingai kivirčijęsi Trakų vaivada Mikalojus Radvila\nir Vitebsko Stanislovas Kiška, nes gerai žinojo, kad\nniekas taip nekenkia visuomenės reikalams, kaip as\nmeniniai atskirų didikų nesutarimai. Į seimą atvyko ir\nlenkų atstovai, kurie senato bei bajorų akivaizdoje rim\nčių rimčiausiai pareikalavo, kad, atidavus Lenkijos ka\nralystei Palenkę, Volynę, Kijevo ir Seversko žemes, bū\ntų vieną kartą sudaryta galutinė lenkų ir lietuvių są\njunga, vadinamoji unija. Jie vis dėlto nieko nepešė,\nnes lietuviai tiesiai atrėžė, jog Lenkija neturinti jokių\nteisių į tas žemes.
Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje.
PDF 259
Toksai ūkis turėjo įtakos ir Lietuvai. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Pa- lenkėje. Tuo tarpu visose kitose Lietuvos srityse vyravo kito- niškas ūkis. Čia valstiečiai gyveno po vieną ar po kelis; prasi- dirbdavo žemės kur giriose ir sėdavo, kaip įmanydavo.
Rimvydo Petrausko vertinimu, leno teisės pagrindu valdovui skirtos suteiktys Palenkėje buvo priemonė stiprinti valdovo pozicijas ginčytinoje pasienio teritorijoje su Mazovija.
PDF 10
Kitas svarbus motyvas buvo politinis - suteiktys leno teisės pagrindu valdovui buvo dar viena priemonė stiprinti savo pozicijas gin- čytinose (Palenkės atveju - su Mazovija) pasienio teritorijose.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Štai todėl daugelis išsigandusių didikų, nenorėda mi daugiau karaliaus erzinti, ne tik paliovė reikalavę, kad Augustas nutrauktų santuoką, bet sutiko, kad Bar bora kaip ir kitos karalienės būtų Krokuvoje vaini kuota. Augustas, pasiekęs to, ko norėjo, nebesispyrė dėl įstatymo, kuris dabar jam rodėsi visai nereikalin gas. Neilgai trukus Barbora iškilmingai ir šventiškai buvo apvainikuota Krokuvoje karalienės vainiku. Jos broliams Piotrkovo seimas leido naudotis Lenkijoje bei Lietuvoje tomis lengvatomis, kurių neseniai buvo ga vę iš imperatoriaus Karolio V. Vėliau, įsiteikdamas žmonai, Augustas labiau juos iškėlė. Mikalojų, Barbo ros brolį, paskyrė Trakų vai- 1551 m e ta i vada ir atidavė jam Kėdai nius, o jo pusbrolį Mikalojų Juodąjį paskyrė Lietuvos maršalu bei didžiuoju kanc leriu.