Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
22 teiginiai18 įrašų20 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 22 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–22 iš 22 teiginių
Trakų dešimties metų paliaubų sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
PDF 110
Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny.
Kazimiero laikais tankiau gyventa tik tikrojoje Lietuvoje, Palenkėje, Voluinėje ir Podolės Braclavo srityje.
PDF 202
), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podolės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O rytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apylinkes, buvo beveik negyvenamos.
Goštautui išvykus į Tikociną Palenkėje, apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė smurtu užėmė pranciškonų vienuolyną.
PDF 43-44
- medinės bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno įkūrimą Vilniuje priskiria Vitebsko kunigaikštytei Juli- 27 ## Puslapis 44 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant Vilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, laimėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies reikalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuomenė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuolius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19.
Kazimiero laikais Palenkė buvo tarp tankiau gyvenamų Lietuvos sričių kartu su tikrąja Lietuva, Voluine ir Podolės Braclavo sritimi.
PDF 202
), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podolės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O rytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apylinkes, buvo beveik negyvenamos.
Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke.
PDF 285
Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstutaičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.
Apie 1345 m. Goštautas šalies reikalais išvyko į Tikociną Palenkėje.
PDF 43-44
- medinės bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno įkūrimą Vilniuje priskiria Vitebsko kunigaikštytei Juli- 27 ## Puslapis 44 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant Vilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, laimėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies reikalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuomenė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuolius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19.
Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke.
PDF 253
Dar sunkesni uždaviniai atiteko Kęstučiui vakarinėje valstybės dalyje. Jis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke (Liet. Brasta).
Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke, nes Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai.
PDF 285
Kryžiuočių stovykloje veikiąs Vytautas, kurį palaikė dalis Lietuvos, Jogailai buvo gana pavojingas. Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė.
Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį.
PDF 304
Vakarinė valstybės dalis, būtent, Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys buvo Kęstučio dalis. Jon tačiau betarpiškai nepriklausė Žemaičiai, kurie, kaip ir kai kurios kitos sritys, įgijo savo žemės privilegijas ir klausė didžiojo kunigaikščio.
Vytauto laikais Palenkėje, Melnyke ir galbūt Brastoje, imta statyti pilis rusėniškose LDK žemėse.
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Lietuvos ir Lenkijos teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę karinės konfrontacijos lygį.
PDF 69
Sudėtingai klostėsi santykiai su Lenkija, ši stengėsi išnaudoti Lietuvos politinę krizę, siekdama paversti ją politiškai priklausoma, o teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę ir karinės konfrontacijos lygį. Tačiau didžiausias pavojus Lietuvai brendo rytuose.
Palenkėje tarp vietos žmonių sklido padavimas, kad senovėje iš ten eidavo į Vilnių kalnų kasti.
PDF 36
Iki šiol Palenkėję tarp vietinių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti. Mūsų nuomonę, kad pilies kalno didesnė dalis yra ne natūraliai susidariusi, bet supilta, patvirtina ne tik jo sandaros ir formos stebėjimai, bet ir vėlesnis Vytauto laikų įvykis, apie kurį papasakosime toliau.
Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę ir Voluinės, Kijevo bei Podolės vaivadijas.
PDF 65
Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Palenkės sritis kartu su Trakų kunigaikštija ir Gardino sritimi priklausė Kęstučio valdomai vakarinei valstybės daliai.
PDF 304
Vakarinė valstybės dalis, būtent, Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys buvo Kęstučio dalis. Jon tačiau betarpiškai nepriklausė Žemaičiai, kurie, kaip ir kai kurios kitos sritys, įgijo savo žemės privilegijas ir klausė didžiojo kunigaikščio.
Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė Palenkę ir kitas LDK teritorijas.
PDF 65
Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Jogailos ir Kęstučio pasirašytoje sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
PDF 110
Jas pasirašė Jogaila ir Kęstutis. Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny. Tuo būdu šita sutartis telietė tiktai pietines Kęstučio žemes.
Vytautas pradėjo telkti karius Žemaitijoje ir Palenkėje, susitaręs su kryžiuočiais dėl taikos ir pagalbos.
PDF 355
Pirmiausia jis susitarė su kryžiuočiais, kurie ne tik pasižadėjo laikytis taikos, kai Vytautas patrauks į karą, bet ir pasiuntė, kaip neseniai buvo susitarta, penkis šimtus rinktinių riterių į pagalbą. Atsikratęs šito rūpesčio, Vytautas ramia galva pradėjo telkti karius Žemaitijoje ir Palenkėję. Galybė lenkų didikų patys pasisiūlė traukti į šį nelyginant šventąjį žygį prieš krikščionių tikėjimo priešus mahometonus: Rapolas iš Tarnovo, Spitekas iš Melštino, Krokuvos vaivada, Socha, Plocko vaivada, Jonas Glovačas, Mazovijos vaivada, Jonas iš Dombrovos, Dobrogostas iš Šamotulų, Varsas iš Michovo, Ostrorogas, Pilikas, Bogušas ir kiti didikai.
Vilniaus seime lenkų atstovai reikalavo Palenkę, Volynę, Kijevo ir Seversko žemes atiduoti Lenkijos karalystei.
PDF 682
Rugsėjo pabaigoje luomai susirinko Vilniuje į seimą, kuriame karalius pareikalavo, kad liautųsi pavojingai kivirčijęsi Trakų vaivada Mikalojus Radvila ir Vitebsko Stanislovas Kiška, nes gerai žinojo, kad niekas taip nekenkia visuomenės reikalams, kaip asmeniniai atskirų didikų nesutarimai. Į seimą atvyko ir lenkų atstovai, kurie senato bei bajorų akivaizdoje rimčių rimčiausiai pareikalavo, kad, atidavus Lenkijos karalystei Palenkę, Volynę, Kijevo ir Seversko žemes, būtų vieną kartą sudaryta galutinė lenkų ir lietuvių sąjunga, vadinamoji unija. Jie vis dėlto nieko nepešė, nes lietuviai tiesiai atrėžė, jog Lenkija neturinti jokių teisių į tas žemes.
Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje.
PDF 259
Toksai ūkis turėjo įtakos ir Lietuvai. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo įvesti Lenkijos kaimynijoje — Palenkėje. Tuo tarpu visose kitose Lietuvos srityse vyravo kitoniškas ūkis. Čia valstiečiai gyveno po vieną ar po kelis; prasidirbdavo žemės kur giriose ir sėdavo, kaip įmanydavo.
Rimvydo Petrausko vertinimu, leno teisės pagrindu valdovui skirtos suteiktys Palenkėje buvo priemonė stiprinti valdovo pozicijas ginčytinoje pasienio teritorijoje su Mazovija.
PDF 10
Kitas svarbus motyvas buvo politinis - suteiktys leno teisės pagrindu valdovui buvo dar viena priemonė stiprinti savo pozicijas ginčytinose (Palenkės atveju - su Mazovija) pasienio teritorijose.
Tikriausiai III amžiaus pabaigoje jie persikėlė į Vakarus, į Palenkės girias.
PDF 114
Tikriausiai III amžiaus pabaigoje jie persikėlė į Vakarus, į Palenkės girias.