Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
14 teiginiai14 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Po ilgų kovų jis pasistatė Nemuno pakrantėje Jurbarko pilį (1259 m.), kurios žemaičiai taip pat neįstengė išgriauti.
Patikrinti teiginiai
Jurbarko pilis buvo sugriauta, todėl jos statytojas nebeturėjo ryšio su Klaipėdos pilimi.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos\npilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nuka-\nriauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuo-\nčiams (1328 m.
Po Durbės pralaimėjimo Jurbarko pilis buvo sugriauta.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos\npilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nuka-\nriauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuo-\nčiams (1328 m.
Apgriautos pilies plytos buvo renkamos ir pardavinėjamos į Jurbarką krosnims bei dūmtraukiams mūryti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Seniau jos sudarė ketvirtainį, kampuose su tvirtintą bokštais, vienas jų, aukštesnis už kitus, stovi išlai kęs pirmapradį pavidalą. Dabar sienos ir trys kiti bokštai gerokai apgriauti, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, o šiuo metu netgi nedraudžiama plytas rinkti ir pardavinėti į Jurbarką krosnims ir dūmtraukiams mūryti. Viena siena iš vakarų pusės jau seniai buvo nugriauta, kad atsivertų vaiz das į Nemuną.
1259 m. prie Nemuno buvo pastatyta Jurbarko pilis, kurios žemaičiai neįstengė išgriauti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Po ilgų kovų jis pasistatė Nemuno pakrantėje Jurbarko pilį (1259\nm.), kurios žemaičiai taip pat neįstengė išgriauti.
Aprašomu metu apgriuvusios sienos ir bokštų plytos buvo renkamos ir pardavinėjamos į Jurbarką krosnims bei dūmtraukiams mūryti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Seniau jos sudarė ketvirtainį, kampuose su tvirtintą bokštais, vienas jų, aukštesnis už kitus, stovi išlai kęs pirmapradį pavidalą. Dabar sienos ir trys kiti bokštai gerokai apgriauti, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, o šiuo metu netgi nedraudžiama plytas rinkti ir pardavinėti į Jurbarką krosnims ir dūmtraukiams mūryti. Viena siena iš vakarų pusės jau seniai buvo nugriauta, kad atsivertų vaiz das į Nemuną.
Gediminas su kariuomene buvo įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vis dėlto, kai, pilyje užkūrus laužą ir šitaip\n7*\n195\n\n## Puslapis 194\n\npadavus pavojaus ženklą, kaimynai įspėti šoko gink\nluotis, magistras turėjo palikti pilį ramybėje. Nebetoli\nsu kariuomene buvo ir Gediminas, įrengęs stovyklą\ntarp Jurbarko ir Kauno. Tai šen, tai ten liepsnojo prie\nšo padegti kaimai, kylantys\nG ed im in a s\nsu m u ša\ndūmai žadino skausmą, o\nk ry ž iu o č iu s ir a tim a\nskausmas — drąsą, tačiau ap-\niš jų Ž e m a itiją\ndairiam\nkunigaikščiui\ntuo\ntarpu daugiau rūpėjo, kieno\npusėje jėgų persvara.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 3 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |
| Klientelė Reformacijos verpetuose: Bajoro Skaševskio biografinis tyrimas | — | 1 | 1 |