1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas už valdė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
Pir\nmąjį smūgį jis nukreipė į Volynės pasienį: apsupo \nVladimirą, kunigaikščio Vladimiro sostinę. Pilį ir mies\ntą atkakliai puolė iš visų pusių, vis dėlto miestiečiai \natrėmė puolimą, vildamiesi, jog neužtruks parama. Tuo \nmetu su savo krašto kariuomene ir atėjusiais į pagal\nbą skitais atvyko Vladimiras, ketindamas nuvaryti prie\nšą nuo sienų.
Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa sodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus. Jie visi buvo priėmę graikų tikėjimą. Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimi tras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).
Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraš tą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vil damos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rim tus pulkus.
Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraš tą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vil damos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rim tus pulkus totorių, traukė prieš lietuvius savo bu veinės liuosuoti. Nujautęs tą, Gediminas palikinąs vietovę sukos ant ateinančių gudų, norėdamas kely susigrumti, vienok to Gediminas nebsuskubėjo be padaryti, kaipogi gudai buvo jau pas pilį atėję, su kuriais Gediminas tuojau susirėmė mažne pačiuose Vladimiro pamūriuose. Visų pirma jotys pačios skardės, lietuviai buvo pradedą jau gurti, užvis jog totoriai nuo visų pusių jų rindą jaugė ir neleido jų visa siena ant gudų gulti.
1335 m. lapkričio 1 d. Vladimire buvo išduotas ir aktuotas dokumentas, datuotas Vienuolikos tūkstančių šventųjų mergelių diena.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Duota \nir aktuota Vladimire, Viešpaties apsireiškimo metais tūks\ntantis trys šimtai trisdešimt penktais per lapkričio kalen\ndas Vienuolikos tūkstančių šventųjų mergelių dieną).