Po Jono IV mirties jo sūnus Teodoras 15 metų buvo caru, o su Teodoro mirtimi pasibaigė Kalitos dinastija. 1330-1331 m. šaltiniai mini Gedimino brolį Teodorą kaip Lietuvos valdovo vietininką Kijeve. Algirdas Podolę atidavė Karijoto sūnums Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš kurių buvo sulaukęs pagalbos kare su totoriais.
Rankoje raitininkas laiko pusantros rankos\nXIII-XIV a. Lietuvai būdingą Desiukiškių tipo kalaviją\n\nKijevo prijungimą tuo metu prie\nLietuvos patvirtina faktas, kad vienalai-\nkiai šaltiniai kiek vėliau, 1330-1331 m. jau\naiškiai mini „Gedimino brolį“ Teodorą,\nLietuvos valdovo vietininką Kijeve.
Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikū rė Dobrudžos krašte prie Du nojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Tra kiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės iš varytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš ku rių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.
Narbutas vaizduoja Dorpato vyskupą Teodorą, baimindamąsi dėl galimo arkivyskupijos nusavinimo, aktyviai rėmusį dvasininkiją ir besikreipusį pagalbos į švedus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Vis dėlto D orpato vyskupas Teodoras, supratęs, kad nusavinus arkivyskupiją ateis ir jo eilė, metėsi palaikyti dvasi ninkijos pusę veikliau už kitus garbius užtarėjus. Pagalbos krei pėsi į švedus, senąjį arkivyskupą nusiuntė į Livoniją, tie abu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sudarė įžūlią ir tvirtą sutartį, kurią pasirašė Vilniaus vyskupas Andrius, taip pat pirmieji Lie tuvos didikai.