Santrauka
Ariogala šiame veikale pasirodo kaip Žemaičių sritis, kurios pusę Mindaugas užrašė karūnavimo metais, ir kaip XIV amžiaus karo veiksmų erdvė. Ji minima kryžiuočių niokojamų sričių sąraše ir Ariogalos–Dubysos rajono žygių aprašuose.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Ariogalos-Dubysos rajone ištisą savaitę buvo siaubiama, degintos lietuvių sodybos ir nuotykių ieškotojai keliami į riterius. |
| t-002 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Ariogalos, Gaižuvos ir Raseinių sritis. |
| t-003 1950 m. liepos 22 d. prie Ariogalos ir Vilkijos rajonų ribos MGB 208-ojo pulko kareiviai puolė partizanų bunkerį Daugėliškių miške. |
| t-004 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis. |
| t-005 Ariogalos apylinkės buvo laikomos pagonims svarbia vietove, siejama su Romuva, Perkūno šventykla ir Krivių Krivaičio buveine. |
| t-006 Ginkluota palyda, pasiekusi Raseinių ribas, vėliau pasiekė Ariogalos apylinkes. |
| t-007 Mindaugas karūnavimo metais ordinui užrašė pusę Ariogalos žemės Žemaičiuose. |
| t-008 Žemaitiją nusiaubęs priešas sulygino su žeme Ariogalos, Vaikių, Raseinių ir Klogėnų valsčius. |
| t-009 Prūsų magistras su Bavarijos grafo Volfgango ir Livonijos kryžiuočių parama visiškai sunaikino Ariogalos, Pernaravos ir Labūnavos žemes. |
| t-010 Narbutas Liutaurą vadina jūrų karžygiu ir rašo, kad jis 1262 m. atstatė senovinę Ariogalą. |
| t-011 Narbutas rašo, kad Liutauro sūnus Vytenis, gimęs 1232 m. Žemaitijoje, gyveno Ariogaloje ir vėliau su tėvu valdė Polocko kunigaikštystę. |
| t-012 Narbutas Ariogalos pavadinimą kildina iš keliautojų posakio „E-ira galas, nėra galo“, ištarto susidūrus su kliūtimis miškuose. |
| t-013 Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12. |
Ryšiai
- Gyvenamoji vieta: Gediminas (Lietuvos didysis kunigaikštis, XIV a.), Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)