Santrauka
Ariogala šiame veikale pasirodo kaip Žemaičių sritis, kurios pusę Mindaugas užrašė karūnavimo metais, ir kaip XIV amžiaus karo veiksmų erdvė. Ji minima kryžiuočių niokojamų sričių sąraše ir Ariogalos–Dubysos rajono žygių aprašuose.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Mindaugas karūnavimo metais ordinui užrašė pusę Ariogalos žemės Žemaičiuose. | c-001 | |
| t-006 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Ariogalos, Gaižuvos ir Raseinių sritis. | c-002 | |
| t-007 Ariogalos-Dubysos rajone ištisą savaitę buvo siaubiama, degintos lietuvių sodybos ir nuotykių ieškotojai keliami į riterius. | c-003 | |
| t-008 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos rajonų riba MGB 208-ojo pulko kareiviai puolė partizanų bunkerį. | c-004 | |
| t-009 Mindaugas karūnavimo metais Žemaičiuose užrašė po pusę Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos žemių. | c-005 | |
| t-010 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis. | c-006 | |
| t-011 Petras Suchenwirtas aprašė savaitę trukusį siaubimą Ariogalos-Dubysos rajone ir lietuvių sodybų deginimą. | c-007 | |
| t-012 Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vyskupo prašomas, Mindaugas vyskupui gyvenamąja vieta paskyrė Žemaičius ir dovanojo jam čia kai kurias žemes: po pusę Raseinių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt. | c-008 | |
| t-013 Ginkluota palyda, pasiekusi Raseinių ribas, vėliau pasiekė ir Ariogalos apylinkes. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mindaugas karūnavimo metais ordinui užrašė pusę Ariogalos žemės Žemaičiuose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Už pagalbą bėdoje ir karališkos karūnos išrūpinimą Mindaugas turėjo ordinui atsilyginti. Karūnavimo metais jis užrašė Žemaičiuose po pusę žemių Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos. Kita tų žemių pusė buvo užrašyta vyskupui Kristijonui (1254.III.8 ir 12 d.),^125 kuris galėjo ten tikėtis apsaugos nuo priešų puolimų ir įsistiprinti, kryžiuočiams padedant.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Ariogalos, Gaižuvos ir Raseinių sritis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po 1348 m. iš vakarų į Pabaltijį atslinkęs didysis maras («juo doji mirtis»), įprastai guldęs ketvirtadalį gyventojų, bent porai metų pritildė karo veiksmus. Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ariogalos-Dubysos rajone ištisą savaitę buvo siaubiama, degintos lietuvių sodybos ir nuotykių ieškotojai keliami į riterius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
(^254) n skyrius: valstybės iškilimas kus Austrijos hercogui Albrechtui II su 62 riteriais ir 2000 paprastų karių ir palydovų. Drauge atvykęs poetas Petras Suchenwirt davė to iškilmingo žygio, kuriam vadovavo pats magistras, daug įdomių smulkmenų. Jis vaizdingai eilėmis aprašė, kaip ištisą savaitę buvo švaistomasi Ariogalos — Dubysos rajone, kokie vynai buvo geriami, kaip nuotykių ieškotojai, nudeginę lietuvių sodybas, dešimtimis buvo keliami į riterius, o jų tarpe ir pats Albrechtas^25.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos rajonų riba MGB 208-ojo pulko kareiviai puolė partizanų bunkerį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kazimieraicio * : Li Ores / Wyinlavas DAUGĖLIŠKIŲ KAUTYNES ) Leipalingis Armoniskis e OVolozynas Š 2 = AS ie o righ tinė Bastūnaio | rakelii Subatninkai J a 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos raj. riba, Les- DAS Atarcinkonys sie 01 „Lieniškės, 7 “Ohurotiskés čių k. rajone, Daugėliškių miške MGB 208-ojo pulko kareiviai FO im ; . „3 . P + ms auyči, y. sinitie) —“BALTAR JOS S puolė partizanų bunkerį. Žuvo 5 partizanai, (tarp jų LLKS “ : | 2 OVija s prezidiumo sekretorius) ir 4 Maironio rinktinés partizanai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mindaugas karūnavimo metais Žemaičiuose užrašė po pusę Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos žemių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Karūnavimo metais jis užrašė Žemaičiuose po pusę žemių Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos. Kita tų žemių pusė buvo užrašyta vyskupui Kristijonui (1254.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Petras Suchenwirtas aprašė savaitę trukusį siaubimą Ariogalos-Dubysos rajone ir lietuvių sodybų deginimą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jis vaizdingai eilėmis aprašė, kaip ištisą savaitę buvo švaistomasi Ariogalos — Dubysos rajone, kokie vynai buvo geriami, kaip nuotykių ieškotojai, nudeginę lietuvių sodybas, dešimtimis buvo keliami į riterius, o jų tarpe ir pats Albrechtas^25. Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vyskupo prašomas, Mindaugas vyskupui gyvenamąja vieta paskyrė Žemaičius ir dovanojo jam čia kai kurias žemes: po pusę Raseinių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vys- kupo prašomas, Mindaugas vyskupui gyvenamąja vieta paskyrė Žemaičius ir dovanojo jam čia kai kurias žemes: po pusę Rasei- nių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt. sričių.Tose srityse vys- kupas jautėsi labai nesaugiai, todėl prašė ordiną globos; už tai jis perleido ordinui kai kurias Mindaugo jam dovanotas žemes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ginkluota palyda, pasiekusi Raseinių ribas, vėliau pasiekė ir Ariogalos apylinkes.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri vių Krivaičio pagrindinė buveinė). Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pa siryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |