Ariogalos-Dubysos rajone ištisą savaitę buvo siaubiama, degintos lietuvių sodybos ir nuotykių ieškotojai keliami į riterius. 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Ariogalos, Gaižuvos ir Raseinių sritis. 1950 m. liepos 22 d. prie Ariogalos ir Vilkijos rajonų ribos MGB 208-ojo pulko kareiviai puolė partizanų bunkerį Daugėliškių miške.
Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri vių Krivaičio pagrindinė buveinė). Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pa siryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti.
(^254) **n** skyrius: valstybės iškilimas kus Austrijos hercogui Albrechtui II su 62 riteriais ir 2000 paprastų karių ir palydovų. Drauge atvykęs poetas Petras Suchenwirt davė to iškilmingo žygio, kuriam vadovavo pats magistras, daug įdomių smulkmenų. Jis vaizdingai eilėmis aprašė, kaip ištisą savaitę buvo švaistomasi Ariogalos — Dubysos rajone, kokie vynai buvo geriami, kaip nuotykių ieškotojai, nudeginę lietuvių sodybas, dešimtimis buvo keliami į riterius, o jų tarpe ir pats Albrechtas^25.
Po 1348 m. iš vakarų į Pabaltijį atslinkęs didysis maras («juo doji mirtis»), įprastai guldęs ketvirtadalį gyventojų, bent porai metų pritildė karo veiksmus. Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
Kazimieraicio * : Li Ores / Wyinlavas DAUGĖLIŠKIŲ KAUTYNES ) Leipalingis Armoniskis e OVolozynas Š 2 = AS ie o righ tinė Bastūnaio | rakelii Subatninkai J a 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos raj. riba, Les- DAS Atarcinkonys sie 01 „Lieniškės, 7 “Ohurotiskés čių k. rajone, Daugėliškių miške MGB 208-ojo pulko kareiviai FO im ; . „3 . P + ms auyči, y. sinitie) —"BALTAR JOS S puolė partizanų bunkerį. Žuvo 5 partizanai, (tarp jų LLKS “ : | 2 OVija s prezidiumo sekretorius) ir 4 Maironio rinktinés partizanai.
Po 1348 m. iš vakarų į Pabaltijį atslinkęs didysis maras («juo doji mirtis»), įprastai guldęs ketvirtadalį gyventojų, bent porai metų pritildė karo veiksmus. Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
Vaikių krašte buvo šventoji giria, ku ri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pasta tais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti. Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri vių Krivaičio pagrindinė buveinė).