Santrauka

Vytenis (1295-1316 m.) 65. Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą. Vytenis pradėjo valdyti Lietuvą greičiausiai 1295 m., nes 1294 m. dar tebebuvo gyvas jo tėvas.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1315 m. rugsėjį Vytenis apsupo Kristmemelio pilį ir 17 dienų ją puolė apgulos mašinomis bei šauliais.
t-002 Vytenis su didele lietuvių kariuomene įsibrovė į Livoniją, ketindamas pradėti karą su Ordino broliais.
t-003 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-004 Vytenis šiame šaltinyje žymi ilgo Lietuvos krikšto derybų laikotarpio pradžios valdovą.
t-005 Dusburgietis pasakoja, kad Vytenis sutelkė savo karalystės vyrus ir 17 dienų puolė Kristmemelio pilį su apgulos mašinomis.
t-006 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-007 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-008 Vytenis su aštuoniais šimtais vyrų įsibrovė į Lenkijos žemę ir per Sekmines užpuolė Lenčicos dvasininkus.
t-009 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-010 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-011 Vytenis buvo vienas iš Lietuvos valdovų, kuriuos Dusburgietis vadino karaliais.
t-012 1315 m. rugsėjį Vytenis apsupo Kristmemelio pilį ir 17 dienų ją puolė apgulos mašinomis bei šauliais.
t-013 Karalius Vytenis prašė atsiųsti du pranciškonus ir paskyrė jiems vietą bei jau pastatytą bažnyčią.
t-014 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-015 Karamzinas abejojo prielaida, kad Vytenis, lietuvis pagonis, galėjo būti rusino Vido Dovydavičiaus vaikaitis.
t-016 XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje Vytenis drauge su Ryga kariavo ir diplomatiškai veikė prieš Ordiną.
t-017 Vytenis viešpatavo Lietuvoje ir mirė apie 1315 metus.
t-018 XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje Vytenis bandė pasinaudoti Livonijos vidaus prieštaravimais.
t-019 Vytenis laišku prašė popiežiaus legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti minoritų.
t-020 Tęsdamas tėvo politiką, Vytenis intensyviai iki 1307 m. puldinėjo Lenkiją.
t-021 Vytenis buvo Gedimino pirmtakas Lietuvos ir Rusios valdovo soste.
t-022 Vytenio brolis Gediminas davė vardą Gediminaičių dinastijai ir valdė 1316–1341 m.
t-023 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-024 Vytenis su didele kariuomene Pukuvero buvo pasiųstas į Lenkijos Bresto žemę.
t-025 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.
t-026 Vytenis, staigiai iškilęs į valdžią, įtariai vertino savo tolesnį likimą ir baiminosi maištų.
t-027 Lietuvai atsigavus po smūgio, Vytenis vieną kariuomenę nukreipė į Dobrynę, o kitą prieš kryžiuočius.
t-028 Gavęs žinią, Vytenis su didelėmis jėgomis nuskubėjo persekioti kryžiuočių.
t-029 Vytenis pats atvedė pagrindines jėgas prie Karksio, po apsupties įsiveržė į įtvirtinimus ir paėmė pilį.
t-030 Vytenis su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių patraukė stabdyti Pilypo fon Bolando įsiveržimo.
t-031 Vytenis, sutelkęs karius prie Gardino, per Mazovijos miškus įsiveržė į Didžiosios Lenkijos žemes.
t-032 Sunkiai sužeistas į galvą, Vytenis paliko stovyklą ir kariuomenę ir su dviem kariais paspruko nuo priešo.
t-033 Vytenis nedrįso stoti į atvirą kovą ir, pasukęs į Prūsiją, iš keršto nusiaubė kryžiuočių žemes.
t-034 Narbuto pasakojime Liutauro sūnus Vytenis gimė 1232 m. Žemaitijoje, gyveno Ariogaloje ir vėliau su tėvu valdė Polocką.
t-035 Vytenis nebežinąs, kad, kaip mena tėvai, didelė Rusios dalis buvusi užimta tada, kai rusų kunigaikščiai buvę įsileidę į vidaus nesantarvės ir nepajėgė pavieniui atsispirti priešui?
t-036 Vėliau, išmirus Palemono įpėdiniams ir sekančios Kentauro herbo dinastijos ku nigaikščiams, Lietuvos sostas atitekęs pirmajam Gediminaičių dinastijos valdovui Vyteniui.
t-037 Ir man atrodo, kad tam tiktų Vytenis4 , kuris tarnavo pas mano tėvą maršalu.\" Didikai, nenorėdami pažeisti savo tikrojo valdovo, didžiojo kunigaikščio Traidenio sūnaus, valios ir pa tarimo, [taip ir] padarė.
t-038 LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI, KILĘ IS (STULPUI 7 KARTOS IR GIMINES Ir prasidėjo didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymas.

Ryšiai