Vytenis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11 Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11 Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

-1 ' - --- - -■ N VYTENIS, Traidenio sūnus, did. Lietuvos kunigaikštis 1283 m., nužudytas 1315 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvos \ kunigaikštis, TRAIDENIS +1283 kartu su broliu.-1 ' - --- - -■ N VYTENIS, Traidenio sūnus, did. Lietuvos kunigaikštis 1283 m., nužudytas 1315 m.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi, atplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai užstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir ne kartą mėgino šitai padaryti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11 Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščionių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai, kunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė, o bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė į nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą, neleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais, be to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę belaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dusburgietis mini ir Lietuvos valdovus — karalius (rex Lethowie; rex Lethowinorum): Mindaugą (tik titulą), Pukuverą, Vytenį, Gediminą (III, 160, 228, 248, 250, 259, 267, 269, 306, 310, 356).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar apie tą patį Tais pačiais metais bei tuo laiku, kai karaliai paprastai traukia į karą, karalius Vytenis įsibrovė su didele galybe lietuvių į Livonijos žemę, ketindamas pradėti karą su broliais. Brolis Bertoldas, Karaliaučiaus komtūras, nuo seno didžiai troško sulaukti tokios progos, kai karalius bus iškeliavęs iš savo žemės, ir ten nusigauti su brolių kariuomene; jis subūrė didelę kariuomenę, jos vadu paskyrė brolį Henriką Cutsvertą, Baigos komtūrą, ir įsakė jam su šia kariuomene traukti link Lietuvos ir siaubti minėtojo karaliaus žemes.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tęsdamas tėvo nurodytą politiką, Vytenis ne mažiau intensyviai iki 1307 puldinėjo Lenkiją.