asmuo

Vytenis

valdovas, XIII–XIV a.

45 teiginiai57 įrašai14 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

1315 m. rugsėjį Vytenis apsupo Kristmemelio pilį ir 17 dienų ją puolė apgulos mašinomis bei šauliais. Vytenis su didele lietuvių kariuomene įsibrovė į Livoniją, ketindamas pradėti karą su Ordino broliais. Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.

XVIII a. Vytenio portretas su lotynišku įrašu apie Lietuvos valdovą.Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

1315 m. rugsėjį Vytenis apsupo Kristmemelio pilį ir 17 dienų ją puolė apgulos mašinomis bei šauliais.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11\n\n Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui\nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai\npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami,\nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11\nTų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui \nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai \npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, \nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų.
t-003aukstas

Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, 1283 m. tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir 1315 m. nužudytas.

Įrodymai (2)
t-005aukstas

Dusburgietis pasakoja, kad Vytenis sutelkė savo karalystės vyrus ir 17 dienų puolė Kristmemelio pilį su apgulos mašinomis.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui\nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai\npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami,\nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi,\natplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai\nužstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir\nne kartą mėgino šitai padaryti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11\n\n Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui\nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai\npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami,\nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų.
t-006aukstas

Vytenis su aštuoniais šimtais vyrų įsibrovė į Lenkijos žemę ir per Sekmines užpuolė Lenčicos dvasininkus.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščio­\n nių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę\n\n Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais\nvyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai,\nkunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė,\no bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė\nį nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą,\nneleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais,\nbe to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę\nbelaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščio­\n nių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę\n\n Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais\nvyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai,\nkunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė,\no bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė\nį nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą,\nneleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais,\nbe to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę\nbelaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių.
t-007aukstas

Vytenis buvo vienas iš Lietuvos valdovų, kuriuos Dusburgietis vadino karaliais.

Įrodymai (2)
t-002aukstas

Vytenis su didele lietuvių kariuomene įsibrovė į Livoniją, ketindamas pradėti karą su Ordino broliais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar apie tą patį\n\n Tais pačiais metais bei tuo laiku, kai karaliai paprastai traukia į karą, karalius Vytenis\nįsibrovė su didele galybe lietuvių į Livonijos žemę, ketindamas pradėti karą su broliais.\nBrolis Bertoldas, Karaliaučiaus komtūras, nuo seno didžiai troško sulaukti tokios progos,\nkai karalius bus iškeliavęs iš savo žemės, ir ten nusigauti su brolių kariuomene; jis\nsubūrė didelę kariuomenę, jos vadu paskyrė brolį Henriką Cutsvertą, Baigos komtūrą, ir\nįsakė jam su šia kariuomene traukti link Lietuvos ir siaubti minėtojo karaliaus žemes.
Visi teiginiai ir įrodymai (45 teiginiai, 57 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Tėvai:
Broliai:
Vytenis buvo valdovas:
Vytenis keliavo į:
Vytenis gimė:
Vytenis apgulė:
Vytenis surengė žygį į:
Vytenis gyveno:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas