Santrauka
Vytenis (1295-1316 m.) 65. Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą. Vytenis pradėjo valdyti Lietuvą greičiausiai 1295 m., nes 1294 m. dar tebebuvo gyvas jo tėvas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytenio laikais prasidėjo ilgas Lietuvos krikšto derybų laikotarpis, trukęs iki Jogailos. | c-001 | |
| t-002 Tęsdamas tėvo politiką, Vytenis iki 1307 m. intensyviai puldinėjo Lenkiją. | c-002 | |
| t-003 Vytenis buvo karingas Liutavėro sūnus ir pirmasis gerai žinomas ilgai Lietuvą valdžiusios dinastijos atstovas. | c-003 | |
| t-004 Vytenio brolis Gediminas, valdęs 1316–1341 m., davė vardą Gediminaičių dinastijai. | c-004 | |
| t-006 Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, didysis Lietuvos kunigaikštis, nužudytas 1315 m. | c-006 | |
| t-008 Vytenis viešpatavo Lietuvoje ir mirė apie 1315 m. | c-008 | |
| t-009 Vytenis laišku prašė popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą atsiųsti minoritų. | c-009 | |
| t-010 Vytenis prašė atsiųsti du pranciškonų ordino brolius ir paskyrė jiems vietą bei jau pastatytą bažnyčią. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytenio laikais prasidėjo ilgas Lietuvos krikšto derybų laikotarpis, trukęs iki Jogailos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Atsakymo reikalauja ir kitas faktas. Matomai Lietuvos valdo vai, kurie iki 1385 m. dar buvo pagonys, ar buvo pagoniškais pa pročiais palaidojami (paskutinieji jų, Algirdas 1377 m. ir Kęstutis 1382 m.), ir savo valdomą lietuvių tautą patys tebelaikė dar pago niška. Jie per aštuonis dešimtmečius (nuo Vytenio iki Jogailos) vis daug kartų yra vedę derybas Lietuvos krikšto reikalu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tęsdamas tėvo politiką, Vytenis iki 1307 m. intensyviai puldinėjo Lenkiją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O Lietuvos metraštis visai neistoriškai Vytenį yra susiejęs su žinomąja legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų. Visas Vytenio valdymo dvidešimtmetis (1295-96 - 1315-16) yra praėjęs dviejų frontų kovose su vokiečių ordinu ir žygiuose į Lenkiją. Tęsdamas tėvo nurodytą politiką, Vytenis ne mažiau intensyviai iki 1307 puldinėjo Lenkiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytenis buvo karingas Liutavėro sūnus ir pirmasis gerai žinomas ilgai Lietuvą valdžiusios dinastijos atstovas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
— XIX —kng. Liutavėro sūnus karingas Vytenis, pirmasis jau gana ge rai žinomas naujos ilgai Lietuvą valdžiusios dinastijos atsto vas. Kaip Vytenis buvo nenuilstamas kovotojas ir tolimų ekspedicijų organizatorius bei vadas, taip po jo viešpatavęs jo brolis Gediminas (1316 — 1341) buvo didelis politikas, tikra sis Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos organizatorius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytenio brolis Gediminas, valdęs 1316–1341 m., davė vardą Gediminaičių dinastijai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gedimi- nas (valdęs 1316–1341 m.). Gediminas nebuvo pirmas šios dinastijos atsto- vas, tačiau būtent jis istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytenis nurodomas kaip Traidenio sūnus, didysis Lietuvos kunigaikštis, nužudytas 1315 m.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
-1 ’
- --- - -■ N VYTENIS, Traidenio sūnus, did. Lietuvos kunigaikštis 1283 m., nužudytas 1315 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytenis viešpatavo Lietuvoje ir mirė apie 1315 m.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šitai vyko viešpataujant Lie tuvoje Vyteniui, kuris mirė apie 1315 metus. Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytenis laišku prašė popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą atsiųsti minoritų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Juk val dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo’ skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin ti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin gąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo nu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytenis prašė atsiųsti du pranciškonų ordino brolius ir paskyrė jiems vietą bei jau pastatytą bažnyčią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino. Taip pat jie smurtu ima ponus arkivyskupus ir vyskupus, ir dvasininkus, kaip matyti pono Jono atveju, kuris buvo numarintas kurijoje viešpaties Bonifacijaus metu, ir pono 85
Puslapis 102
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS sancte et Reverende, nos christianos non impugnamus, ut fi dem catholicam destruamus, sed ut iniuriis nostris resista mus, sicut faciunt Reges et principes christiani, quod patet quia hahemus nohiscum fratres de ordine fratrum minorum et de ordine fratrum predicatorum, quihus dedimus plenam libertatem baptizandi, predicandi et alia sacra ministrandi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Gediminas
- Junigėdos puolimas laivu ir Surmino kontrataka (1313 m.)
- Lietuva, sako Gediminas, nekariaujanti su krikščionybe: ji teginanti savo laisvę
- Polocko užvaldymas ir Naugarduko metropolijos įkūrimas (apie 1300 m.)
- Ragainės pilies puolimas ir Christmemelio apgultis (1315 m.)
- Vytenio žygis į Sembą, Natangą ir Varmę bei pralaimėjimas Woplaukene (1311 m.)
- ekspansija
- tautiška politika
- „Lietuvos karaliaus sūnus“