Varmės vyskupas Eberhardas Elbinge su kitais vyskupais surengė pasitarimą dėl taikos sutarties. Petro Dusburgiečio kronikoje Varmė įtraukta tarp vienuolikos Prūsijos žemės dalių. Varmės bažnyčios kapitula prašė pripažinti Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu.
Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių,\natskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ\n(Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba\n(Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia),\nBárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga\nnytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet\ngi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, \ngal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos.\nVos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku\npas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys\nkupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo \nmiręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat \nsurengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry\ngos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma\ngistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir \nvisiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly\nvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį \nesant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau\nliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai\nmyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk\ntybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
1514. 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsda- mi kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai ku riuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrink tas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. No rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė me išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.
Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga\nnytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet\ngi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, \ngal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos.\nVos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku\npas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys\nkupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo \nmiręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat \nsurengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry\ngos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma\ngistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir \nvisiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly\nvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį \nesant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau\nliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai\nmyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk\ntybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
1514. 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsda- mi kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai ku riuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrink tas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. No rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė me išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.