Lenkija

Santrauka

Lietuvos prekybą varžant ordinui, užgrobusiam upių žiotis, didelė dalis pietų Lietuvos prekių ėmė plaukti per Lenkiją, — kai su šia prasidėjo Lietuvos santykiai. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą. Senieji aktai, kuriais ji buvo surišta su Lenkija, jau nebegaliojo.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija.		c-001
t-002 Lietuvos ir Lenkijos visuomenės, dalyvaujant karaliui, bandė gelbėti valstybę ir ėmėsi pertvarkų, vedusių į Ketverių metų seimo veiklą.		c-002
t-003 1772 m. Rusijai buvo naudingiausia kontroliuoti ATR formaliai jos nepanaikinant, tačiau spaudžiama Prūsijos ji sutiko su pirmuoju ATR padalijimu.		c-003
t-004 Aisčiai vengte vengdavo misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo.		c-004
t-005 Pirmiausia kurį nors Gediminaitį išsirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui jį išsirinkdavo ir Lenkija.		c-005
t-006 Su Lietuvos kaimynais reikalus tvarkė Lietuvos ministeriai, o su Lenkijos kaimynais – Lenkijos ministeriai.		c-006
t-007 Liublino unijos metu Lenkijoje veikė Didžiosios ir Mažosios Lenkijos atstovų suvažiavimai, vadinti generaliniais seimeliais.		c-007
t-008 Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą.		c-008
t-009 Lenkijoje bajorija jau turėjo plačias politines teises, savivaldybes ir savus teismus.		c-009
t-010 Lenkijoje Zamoiskis neleido Maksimilijonui įžengti į Krokuvą ir taip sudarė sąlygas karūnuoti Zigmantą.		c-010
t-011 Lietuvos bajorija jautėsi su Lenkijos bajorija sudaranti vieną luomą, tačiau Lietuva pati gynėsi ir sudarinėjo atskiras sutartis.		c-011
t-012 Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Rytų Europoje, nuo Viduramžių kūrėsi individualus valstiečių ūkis, o ne bendruomenė, formavosi bajorų pilietinė visuomenė, o ne rytietiškas centralizmas ar despotija.		c-012
t-013 Iš tikrųjų tai buvo lenkiška Lietuvos samprata: 1922 m. Lenkijos valia vykusiuose rinkimuose gen.		c-013
t-014 Dėl Vokiečių ordino pavojaus LDK stiprino ryšius su Lenkija, o XVI a. viduryje sudarė uniją su Lenkijos Karalyste.		c-014
t-015 Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.		c-015
t-016 Suvokę, kad būti pakrikštytiems Ordino kainuos pernelyg brangiai, lietuvių valdovai ieškojo naujų krikšto variantų per Čekiją, Vengriją, Lenkiją (stačiatikiškas krikštas nebūtų išsprendęs ordinų agresijos problemos).		c-016
t-017 Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.		c-017
t-018 Lenkijoje valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau pradėjęs veikti bajorų seimas.		c-018
t-019 Artimiausia Lietuvos kaimynė buvo Lenkija ir Krėvos sutartis atskleidė naują Lietuvos istorijos puslapį: Lietuva atsigręžė į Lenkiją.		c-019
t-020 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene.		c-020
t-021 Epochos pobūdį lėmė Lietuvos suartėjimas su Lenkija.		c-021
t-022 Lenkija LDK veikė per bažnytinės sistemos organizavimą, studijas Krokuvoje, administracijos perėmimą ir ūkio reformą.		c-022
t-023 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje.		c-023
t-024 Abiejų Tautų Respublikoje vyravo Lenkija, nes Lietuva bendrame Seime turėjo tik trečdalį vietų.		c-024
t-025 Istorikai XVI–XVII a. Lenkijos religinę toleranciją apibūdino kaip Europoje neturėjusią analogo.		c-025
t-026 Apie 1500 m. Lenkijoje buvo trys stačiatikių vyskupijos, o LDK – šešios, visos pavaldžios Kijevo metropolijai.		c-026
t-027 Lenkijoje žydų ir armėnų vaidmuo buvo ryškesnis nei LDK, bet joje nebuvo tokių ryškių totorių ir karaimų bendruomenių.		c-027
t-028 Pasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi šiol ši konstitucija yra tik Lenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m. rudenį padarė esminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose.		c-028
t-030 Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.		c-030
t-031 Karalystės Seimas paskelbė pašalinąs Nikolajų I iš Lenkijos karaliaus sosto ir perduodąs suverenitetą tautai.		c-031
t-032 1862 m. Kongresinėje Lenkijoje ir Lietuvoje susikūrė „raudonųjų“ organizacijos sukilimui rengti.		c-032
t-033 Lenkiškai kalbantiems lietuviams linkstant į Lenkijos valstybingumo idėją, ryškėjo etnografinės Lietuvos nepriklausomybės siekis.		c-033
t-034 Per derybas Lenkija jau kontroliavo dalį žemių, kurias A. Jofė sutiko priskirti Lietuvai kartu su Vilniumi.		c-034
t-035 1920 m. spalio 9 d. L. Želigovskis, dar neįsigaliojus Suvalkų susitarimui, įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinę Lietuvą.		c-035
t-036 1922 m. sausį jie surengė rinkimus Vilniaus krašte – Vidurinėje Lietuvoje, kuri formaliai prisijungė prie Lenkijos, o Lietuva liko „nei karo, nei taikos“ situacijoje.		c-036
t-037 Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti.		c-037
t-038 Regiono šalių bendradarbiavimas negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto.		c-038
t-039 1938 m. kovo 19 d. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą, nes jis nelietė Vilniaus pripažinimo Lenkijai.		c-039
t-040 Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.		c-040
t-041 Vokietija kartojo nebeturinti regione interesų, Anglija ir Prancūzija kariavo, o sutriuškinus Lenkiją jų įtaka regione apskritai sumažėjo.		c-041
t-042 Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų.		c-042
t-043 Be to, Vengrija su Lenkija turėjo priversti ordiną grąžinti Lietuvai atimtas jos žemes ir ją ginti nuo kryžiuočių ir totorių.		c-043
t-044 Lietuvos pietvakariuose buvo dar ir trečia valstybė — Lenkija, su kuria išsivystė ilgametis konfliktas.		c-044
t-045 Didelė Lietuvos ir Lenkijos tautų nelaimė vertė jų visuomenes, dalyvaujant karaliui, bandyti gelbėti valstybę.		c-045
t-046 1772 m. Rusijai buvo naudinga kontroliuoti ATR formaliai jos nepanaikinant, bet Prūsijos spaudžiama ji sutiko su pirmuoju padalijimu.		c-046
t-047 Per aštuoniolika laisvo valdymo metų Vytautas paskleidė savo įtaką rusų kraštuose, Lenkijoje ir Aukso Ordoje.		c-047
t-048 Vytauto karūnacija Lenkijai kėlė pavojų, nes Lietuva galėjo visiškai išsivaduoti iš Lenkijos.		c-048
t-049 Lenkija siekė išsaugoti uniją, kad ji neliktų suardyta.		c-049
t-050 XIV a. Lenkijos miestai, tokie kaip Krokuva ir Liublinas, jau turėjo gotikos rūmų ir mūrinių gatvių vaizdą.		c-050
t-052 Ordino viršininkas siekė pasinaudoti nesutarimais ir išardyti Lietuvos bei Lenkijos sąjungą.		c-052
t-053 Užėmęs Vytauto valdytas pilis ir Gardiną, Jogaila patvarkė Lietuvos gynybą ir grįžo į Lenkiją.		c-053
t-054 Karalaitė Ona, pasilikusi Lenkijoje, turėjo likti su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis.		c-054
t-055 Todėl mes, Aleksandras, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis.		c-055
t-056 Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25.		c-056
t-057 Tikocine nukaldinti lenkiški grašiai turėjo būti priimami Lenkijoje ir Lietuvoje pagal lenkiškų grašių kainą.		c-057

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija. Pasiekimai vakaruose Gediminui leido plėsti savo valstybę rytuose. Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Lietuvos ir Lenkijos visuomenės, dalyvaujant karaliui, bandė gelbėti valstybę ir ėmėsi pertvarkų, vedusių į Ketverių metų seimo veiklą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ko gero, tai buvo / m x Lo, nemalonus netikėtumas visoms ATR kon- 4 ; \ pee o Z a kuravusioms partijoms, net ir karalius 10 Klaipėdą Ožka Biržai ĮDaugpilis/ 2 Stanislovas Augustas Poniatovskis, rėmęsis J Raseiniai K dai Bresauj) angeles a Rusijos karine galia, buvo sukrėstas tokio f L 30 [e] įvykių eigos posūkio. Be are US k. Didelė Lietuvos ir Lenkijos tautų ne- LIETUVA Pe laimė vertė jy visuomenes, dalyvaujant net

= a o 60

I o o m

X Geninias 6 M ir karaliui, bandyti gelbėti valstybę. Tai pa- Balstogel a wx o augi as B skatino imtis pertvarkų, kurios peraugo į OL Slanimas 5-MI8S 5 Nesvyžius 2 Ketverių metų seimo veiklą, kuris priėmė

Plockas |“ Belska o R as , i Q KS o; Sluckas 2 garsiąją, valstybės gyvybingumą turėjusią padidinti 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1772 m. Rusijai buvo naudingiausia kontroliuoti ATR formaliai jos nepanaikinant, tačiau spaudžiama Prūsijos ji sutiko su pirmuoju ATR padalijimu.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tai suerzino kaimyni- Ž i : nes monarchijas ir tapo pirmojo padalijimo pretekstu. Lenkijos teritorija 1772 m. Rusijai buvo naudingiausia išlaikyti esamą padėtį (kon- | ep sekasi ie troliuoti ATR jos formaliai nepanaikinant), tačiau spaudžiant

2 Prūsijai sutiko su pirmu ATR padalijimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Aisčiai vengte vengdavo misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Aisčiai vengte vengdavo misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo. Todėl dabar tie kunigaikš- čiai pradėjo vartoti prieš aisčius smurto jėgą: Pamario ir lenkų kunigaikščiai kariavo su Prūsų kiltimis; su jotvingais kariavo lenkai ir rytų Bažnyčiai priklausanti Voluinės kunigaikštija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Pirmiausia kurį nors Gediminaitį išsirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui jį išsirinkdavo ir Lenkija.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tik intereso verčiamos, abi vals- tybės nenorėjo visiškai nutraukti ryšio ir rinkdavosi sau bendrus valdovus. Pirmiausia kurį nors Gediminaitį išsirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui jį išsirinkdavo ir Lenkija. Tuo būdu, be jokių sutarčių, tarp abiejų valstybių faktiškai buvo perso- nalinė unija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Su Lietuvos kaimynais reikalus tvarkė Lietuvos ministeriai, o su Lenkijos kaimynais – Lenkijos ministeriai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau su Lietuvos kaimynais visus reikalus atlikdavo Lietuvos ministeriai, o su Lenkijos kaimynais — Lenkų ministeriai. Lie- tuva daugiausia turėdavo”reikalų su sau artimiausia Maskva. Visus raštus į Maskvą antspauduodavo Lietuvos kancleriai, o iš Maskvos gaunami raštai ir su ja padarytos sutartys būdavo įteikiamos Lietuvos kancleriams ir saugomos Lietuvos valstybės archyve (metrikoje).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Liublino unijos metu Lenkijoje veikė Didžiosios ir Mažosios Lenkijos atstovų suvažiavimai, vadinti generaliniais seimeliais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be sei- melių, dar būdavo daro- mi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlen- kių — atskiri astovų su- važiavimai, vadinami generaliniais sei- meliais. Mat, anks- čiau Lenkija buvo susi- dėjusi iš dviejų valsty- bių, ir šito dvilypio savarankiškumo žymės dar tebebuvo ne- išnykusios.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą. Tačiau lietuviai visą laiką

reikalavo, kad seimai būtų šaukiami ir Lietuvoje ar bent pa- sienyje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Lenkijoje bajorija jau turėjo plačias politines teises, savivaldybes ir savus teismus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kitaip tuo tarpu buvo Lenkijoje. Ten bajorija (šlėkta) jau turėjo plačias politines teises, savivaldybes ir savus teismus. Dėl to Lietuvos bajorija Lenkiją laikė sau siektinu pavyzdžiu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Lenkijoje Zamoiskis neleido Maksimilijonui įžengti į Krokuvą ir taip sudarė sąlygas karūnuoti Zigmantą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo tarpu Lenkijoj laimėjo Za- moiskis. Būdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuo- menei, jis atvykstančio Maksimilijono neįleido į Krokuvą Tuo būdu buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas. Maksimilijonas dar bandė kariauti, bet karūnacinio seimo metu Silezijoj (ties Byčina) pralaimėjo mūšį, pateko Zamoiskiui į nelaisvę ir buvo priverstas atsisakyti nuo sosto.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Lietuvos bajorija jautėsi su Lenkijos bajorija sudaranti vieną luomą, tačiau Lietuva pati gynėsi ir sudarinėjo atskiras sutartis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvos bajorija jautėsi su Lenkijos bajorija sudaranti vieną luomą, vie- ną bajorų visuomenę, arba, kaip tada sakydavo, vieną „tautą”, tačiau Lietuva rūpinosi ji pati: pati ją gynė nuo priešų, pati, kartais net nesiklausdama lenkų, darė atskiras sutartis, 1655 m., kaip matėm, buvo net pasiryžusi visiškai skirtis su Lenkija.

2.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Rytų Europoje, nuo Viduramžių kūrėsi individualus valstiečių ūkis, o ne bendruomenė, formavosi bajorų pilietinė visuomenė, o ne rytietiškas centralizmas ar despotija.