vieta

Lenkija

84 teiginiai82 įrašai32 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Lietuvos prekybą varžant ordinui, užgrobusiam upių žiotis, didelė dalis pietų Lietuvos prekių ėmė plaukti per Lenkiją, — kai su šia prasidėjo Lietuvos santykiai. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą. Senieji aktai, kuriais ji buvo surišta su Lenkija, jau nebegaliojo.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-008aukstas

Užėmęs Vytauto valdytas pilis ir Gardiną, Jogaila patvarkė Lietuvos gynybą ir grįžo į Lenkiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pats tuo metu už­\nėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su­\nražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur­\nmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip\npatvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau\nVilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
t-010aukstas

Po 1183 m. lietuvių žygiai padažnėjo ir kasmet vyko ne tik į Rusios žemes, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.

Įrodymai (1)
t-038aukstas

1920 m. spalio 9 d. Lenkijos generolas Liucijanas Želigovskis įžengė į Vilnių dar prieš įsigaliojant Suvalkų susitarimui.

Įrodymai (1)
t-040aukstas

Totoriai įsiveržė į Lenkiją, mūšyje nukovė Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir nuniokojo kraštą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Vengrijos bei Lenkijos nuniokojimą ir apie Kolomano, Vengrijos karaliaus bro­\n lio, ir Henriko, Vroclavo kunigaikščio, žūtį\n\n Tais pačiais metais rytų šalyse gyvenusi totorių tauta įsiveržė į Vengriją ir Lenkiją,\nkur mūšyje nukovė Kolomaną, Vengrijos karaliaus brolį, Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir\ngalybę kitų, kuriuos ten stengė užtikti, o tas šalis pavertė dykromis, todėl daug žmonių\nvieno kalno dulkėmis maitinosi nelyginant miltais (Mart. p. 399).
t-055aukstas

Ordino viršininkas siekė pasinaudoti kaimynų nesutarimais ir išardyti Lietuvos bei Lenkijos sąjungą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas\npasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­\ngos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­\nsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios\npilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino\nmaršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­\ntuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir\nMaišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė\naplinkines žemes.
Visi teiginiai ir įrodymai (84 teiginiai, 82 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)3633
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)1212
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)108
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)79
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)44
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)33
Lietuvių tautos istorija, t. 333
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)23
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)11
Lituanistika-32634-ATR-palivarko-ukis — XVI–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)11