Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Lenkija

LaikotarpisXIXX1008–1936

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Lietuvos prekybą varžant ordinui, užgrobusiam upių žiotis, didelė dalis pietų Lietuvos prekių ėmė plaukti per Lenkiją, — kai su šia prasidėjo Lietuvos santykiai. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą. Senieji aktai, kuriais ji buvo surišta su Lenkija, jau nebegaliojo.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų.
t-002 Lenkijos karalystės Seimas paskelbė šalinąs Nikolajų I iš Lenkijos karaliaus sosto ir perduodąs suverenitetą tautai.
t-003 Ratifikavus sutartį ir įsigaliojus jos nuostatoms, Lenkija oficialiai atsisakė bet kokių pretenzijų į Vilniaus kraštą.
t-004 Lenkiškai kalbantiems lietuviams linkstant į Lenkijos valstybingumo idėją, ryškėjo etnografinės Lietuvos nepriklausomybės siekis.
t-005 Istorikai XVI–XVII a. Lenkijos religinę toleranciją apibūdino kaip Europoje neturėjusią analogo.
t-006 Autorių vertinimu, Lenkija buvo LDK mokytoja, nes stipriai veikė Lietuvos kultūrą.
t-007 Totoriai nuniokojo Vengriją ir Lenkiją.
t-008 Užėmęs Vytauto valdytas pilis ir Gardiną, Jogaila patvarkė Lietuvos gynybą ir grįžo į Lenkiją.
t-009 Lenkija siekė išsaugoti uniją, kad ji neliktų suardyta.
t-010 Po 1183 m. lietuvių žygiai padažnėjo ir kasmet vyko ne tik į Rusios žemes, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.
t-011 XIV a. Lenkijos miestai, tokie kaip Krokuva ir Liublinas, jau turėjo gotikos rūmų ir mūrinių gatvių vaizdą.
t-012 XIV a. Lenkijoje jau buvo miestų, su kuriais lyginamos aplink Vilniaus pilis buvusios gyvenvietės.
t-013 Sutriuškinus Lenkiją, Anglijos ir Prancūzijos įtaka regione sumažėjo, o Vokietija skelbė nebeturinti ten interesų.
t-014 Baltijos antantė negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto.
t-015 Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais.
t-016 1922 m. sausį lenkai surengė rinkimus Vidurinėje Lietuvoje, kuri formaliai prisijungė prie Lenkijos.
t-017 Lenkijoje žydų ir armėnų vaidmuo buvo ryškesnis nei LDK, bet joje nebuvo tokių ryškių totorių ir karaimų bendruomenių.
t-018 Ordino vadovas siekė išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą ir 1390 m. sausio 19 d. per komtūrą sudarė sutartį su Vytautu.
t-019 1008 m. pabaigoje iš Lenkijos aisčių krikštyti išvyko misijonierius su 18 palydovų.
t-020 Lietuvos pietvakariuose buvusi Lenkija tapo ilgamečio konflikto su Lietuva dalyve.
t-021 Magistras Hermanas pasiuntė Konradą iš Landsbergo ir kitą Ordino brolį pas Lenkijos kunigaikštį apžiūrėti Kulmo žemės.
t-022 Abiejų Tautų Respublikoje vyravo Lenkija, nes Lietuva bendrame Seime turėjo tik trečdalį vietų.
t-023 Lenkija siekė išsaugoti uniją, nes Vytauto karūnacija galėjo visiškai nutraukti jos ryšius su Lietuva.
t-024 Vytauto karūnacija Lenkijai kėlė pavojų, nes Lietuva galėjo visiškai išsivaduoti iš Lenkijos.
t-025 1791 m. Lietuvos atstovų Spalio 20-osios pataisa neleido LLV Konstitucijos laikyti vien tik Lenkijos konstitucija.
t-026 Vokietijos ir Lenkijos karo metu voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.
t-027 Baltijos antantė negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto.
t-028 Lenkijos kunigaikštis, prūsų įbaugintas, duodavo jų pasiuntiniams reikalaujamus žirgus ir ryškiaspalvius drabužius.
t-029 Per aštuoniolika laisvo valdymo metų Vytautas paskleidė savo įtaką rusų kraštuose, Lenkijoje ir Aukso Ordoje.
t-030 Aleksandras dokumente tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos, Rusios, Prūsijos bei Žemaitijos didžiuoju kunigaikščiu.
t-031 1938 m. kovo 19 d. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą, nes jis nelietė Vilniaus pripažinimo Lenkijai.
t-032 Lenkijoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruomenių kaip LDK.
t-033 Nors dalį ginčijamų žemių jau kontroliavo Lenkija, Adolfas Jofė sutiko Vilnių, Gardiną ir Lydą priskirti Lietuvai.
t-034 Lietuvos suartėjimas su Lenkija lėmė epochos pobūdį, kai abi valstybes dažnai valdė tie patys valdovai.
t-035 Pirmiausia kurį nors Gediminaitį išsirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui jį išsirinkdavo ir Lenkija.
t-036 1994 m. balandžio 26 d. Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.
t-037 Lenkijoje Zamoiskis įgijo persvarą ir, vadovaudamas kariuomenei, neleido Maksimilijonui įžengti į Krokuvą.
t-038 1938 m. kovo 19 d. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą, nes jis nereikalavo pripažinti Vilniaus Lenkijai.
t-039 1920 m. spalio 9 d. Lenkijos generolas Liucijanas Želigovskis įžengė į Vilnių dar prieš įsigaliojant Suvalkų susitarimui.
t-040 Istorikai XVI–XVII a. Lenkijos religinę toleranciją apibūdino kaip Europoje neturėjusią analogo.
t-041 1862 m. Kongresinėje Lenkijoje ir Lietuvoje susikūrė „raudonųjų“ organizacijos sukilimui rengti.
t-042 Totoriai įsiveržė į Lenkiją, mūšyje nukovė Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir nuniokojo kraštą.
t-043 Tikocine nukaldinti lenkiški grašiai turėjo būti priimami Lenkijoje ir Lietuvoje pagal lenkiškų grašių kainą.
t-044 Per derybas Lenkija jau kontroliavo dalį žemių, kurias A. Jofė sutiko priskirti Lietuvai kartu su Vilniumi.
t-045 Krėvos sutartį, autorių vertinimu, galima laikyti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio susitarimu.
t-046 Karalaitė Ona, pasilikusi Lenkijoje, turėjo likti su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis.
t-047 1570 m. sąraše nurodyta, kad už talerį Lenkijoje mokėta po 30 grašių, o Lietuvoje - po 25 lietuviškus grašius.
t-048 Dėl Vokiečių ordino pavojaus LDK stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą.
t-049 Vengrija ir Lenkija turėjo priversti ordiną grąžinti Lietuvai atimtas žemes ir ginti ją nuo kryžiuočių bei totorių.
t-050 Krėvos sutartis parodė Lietuvos politinį atsigręžimą į artimiausią kaimynę Lenkiją.
t-051 Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Rytų Europoje, nuo Viduramžių kūrėsi individualus valstiečių ūkis, o ne bendruomenė, formavosi bajorų pilietinė visuomenė, o ne rytietiškas centralizmas ar despotija.
t-052 Lietuvos bajorija jautėsi sudaranti vieną luomą su Lenkijos bajorija, bet Lietuva pati rūpinosi savo gynyba ir sutartimis.
t-053 Dėl Vokiečių ordino pavojaus LDK stiprino ryšius su Lenkija, o XVI a. viduryje sudarė uniją su Lenkijos Karalyste.
t-054 Lenkijoje ūkiai iki 5 ha sudarė 72 proc. ūkių, o Lietuvoje tokio dydžio ūkių dalis siekė 62 proc.
t-055 Apie 1500 m. Lenkijoje buvo trys stačiatikių vyskupijos, o LDK – šešios.
t-056 Karalaitė Ona, pasilikusi Lenkijoje, turėjo likti su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis.
t-057 1230 m. popiežius Grigalius IX patvirtino Lenkijos kunigaikščio susitarimą su Teutonų ordino broliais.
t-058 Ordino viršininkas siekė pasinaudoti kaimynų nesutarimais ir išardyti Lietuvos bei Lenkijos sąjungą.
t-059 Lenkiškai kalbantiems lietuviams linkstant į Lenkijos valstybingumo idėją, ryškėjo etnografinis Lietuvos nepriklausomybės siekis.
t-060 1920 m. rudenį Vilnius atiteko Lenkijai, kai ši sumušė Raudonąją armiją.
t-061 Lenkijoje valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau pradėjęs veikti bajorų seimas.
t-062 Liublino unijos metu Lenkijoje veikė Didžiosios ir Mažosios Lenkijos atstovų suvažiavimai, vadinti generaliniais seimeliais.
t-063 Prūsai kelis kartus didelėmis pajėgomis užpuolė Lenkijos žemę, degino namus, žudė suaugusiuosius ir išvarė moteris bei vaikus.
t-064 Lietuvos ir Lenkijos tautų nelaimė paskatino visuomenes ir karalių bandyti gelbėti ATR valstybę.
t-065 Pagal naują tvarką į valstybinį žemės fondą pateko ir repatrijavusiųjų į Lenkiją žemė.
t-066 1385 m. Krėvos sutartis su Lenkija leido Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapti Lenkijos karaliumi.
t-067 Po vestuvių Vilniuje karalius dėl karalystės reikalų greitai išskubėjo į Lenkiją.
t-068 Lenkijoje Zamoiskis neleido Maksimilijonui įžengti į Krokuvą ir taip sudarė sąlygas karūnuoti Zigmantą.
t-069 Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.
t-070 Zigmantui likus be kito sąjungininko, Lenkija padėjo jam net rengiant sąmokslą prieš Švitrigailą.
t-071 Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.
t-072 1862 m. Kongresinėje Lenkijoje ir Lietuvoje susikūrė „raudonųjų“ organizacijos sukilimui rengti.
t-073 1570 m. sąraše nurodyta, kad už talerį Lenkijoje mokėta po 30 grašių, o Lietuvoje - po 25 lietuviškus grašius.
t-074 Žiniai apie Dorpato apiplėšimą pasiekus Lenkiją, Augustas paragino savo legatus tartis su kunigaikščiu Ivanu dėl Livonijos.
t-075 Narbutas Lenkijos karalienės Jadvygos santuokai su Vladislovu priskyrė stebuklingą Lietuvos atvertimo poveikį.
t-076 Narbutas spėjo, kad kai kurie lietuviški herbai į Lenkijos herbynus pateko atsikėlus jais besinaudojusioms šeimoms.
t-077 Narbutas nurodo, kad pavienių gintaro gabalų randama Lietuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje ir kitose vietose.
t-078 Aisčiai vengte vengdavo misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo.
t-079 Lietuvos prekybą varžant ordinui, užgrobusiam upių žiotis, didelė dalis pietų Lietuvos prekių ėmė plaukti per Lenkiją, — kai su šia prasidėjo Lietuvos santykiai.
t-080 Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą.
t-081 Kitaip tuo tarpu buvo Lenkijoje.
t-082 Valdovas, sugrįžęs iš Prūsijos, gavo ži nią apie vidaus nesantarvę Lenkijoje ir ryžosi ten žy giuoti.
t-083 Kai karalius išvyko į Lenkiją, neilgai vis dėlto jie pajėgė tramdyti širdyje tūnantį įniršį: neilgai trukus galingai prasiveržė į vie šumą tai, ką iki šiol slėpė.
t-084 Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje).
t-085 Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija.
t-086 Lenkijos teritorija 1772 m. Rusijai buvo naudingiausia išlaikyti esamą padėtį (kon- \| ep sekasi ie troliuoti ATR jos formaliai nepanaikinant), tačiau spaudžiant 2 Prūsijai sutiko su pirmu ATR padalijimu.
t-087 Paskui, sekančių metų vasarą bei rudenį4 I, atėjo Moldavijos vaivada Steponas, o su juo — turkų sultono didysis pa ša, vardu Malkočas 4 2 , vedinas daugeliu žmonių, ir ka riavo po Lenkijos žemę, Kamenecu pradedant, ir ligi Lvovo, ir net ligi Tamovo, už.

Ryšiai