Lenkija

PDF 17

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a. viduryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika.

PDF 252

Kaimynystėje vyravo ūkiai iki 5 ha (Lenkijoje tokie sudaro 72 proc., Latvijoje – 41 proc., Lietuvoje ir Estijoje šio dydžio ūkių procentas panašus: 62 ir 64 proc.).

PDF 70-71

Nuo 1387 m. LDK yra katalikiška, kaip ir Lenkija, tačiau Lenkijoje apie 1500 m. buvo tik

PDF 47

6. Apie tai, kaip popiežius patvirtino visa, kas aukščiau išdėstyta, ir paskatino brolius į kovų Kai Romos kurija išgirdo (1230) minėtojo kunigaikščio pagalbos šauksmą apie Lenkijos žemių nuniokojimą, švenčiausiasias tėvas bei valdovas popiežius Grigalius IX, užjausdamas kunigaikštį ir norėdamas užbėgti už akių būsimiems pavojams, patvirtino viešpaties vardu susitarimą su Teutonų namų ordino broliais, teisėtai ir išmintingai sudarytą, o minėtuosius brolius įpareigojo, pažadėjęs nuodėmių atleidimą, keršyti už kančias, viešpaties kentėtas ant kryžiaus, ir atgauti netikėlių užimtas, bet krikščionims priklausomas žemes.

PDF 134

Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.

PDF 131

Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu. Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dvarininkų privilegijoms.

PDF 144

Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą.

PDF 41

Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teigti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės valią, nebūta.

PDF 282

Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais. Mat, anksčiau Lenkija buvo susidėjusi iš dviejų valstybių, ir šito dvilypio savarankiškumo žymės dar tebebuvo neišnykusios.

PDF 43

2. Apie Lenkijos žemės nuniokojimą Kadangi minėtasis kunigaikštis pačioje pradžioje jiems nedavė deramo atkirčio ir nesiėmė prieš žiaurius jų išpuolius bei kėslus tinkamiausio vaisto, jie, darydamiesi vis įžūlesni, keletą kartų užpuolė Lenkijos žemę su didelėmis jėgomis ir pridarė jai štai tokių nuostolių: sudeginę namus, iškapojo suaugusius žmones kalaviju, o moteris bei vaikus išsivarė į amžiną vergovę; jei kartkartėmis kuri nėščia moteris, turėdama gimdyti, negalėjo paskui juos toliau eiti, ją čia pat žudė; jie plėšė iš motinų rankų mažus vaikus ir juos dobė, maustydami ant tvorų baslių.

PDF 144

Didelė Lietuvos ir Lenkijos tautų neLIETUVA Pe laimė vertė jy visuomenes, dalyvaujant net = a o 60 = I o o m = X Geninias 6 M ir karaliui, bandyti gelbėti valstybę. Tai paBalstogel a wx o augi as B skatino imtis pertvarkų, kurios peraugo į OL Slanimas 5-MI8S 5 Nesvyžius 2 Ketverių metų seimo veiklą, kuris priėmė Plockas |“ Belska o R as , i Q KS o; Sluckas 2 garsiąją, valstybės gyvybingumą turėjusią padidinti 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją.

PDF 214

Tačiau kolektyvizacija Lietuvoje strigo dėl partizaninio karo. Pagal naują tvarką į valstybinį žemės fondą buvo paimta likusi be šeimininkų, taip pat pasitraukusiųjų į Vakarus ar repatrijavusiųjų į Lenkiją žemė, į žemės fondą taip pat perduota konfiskuota partizanų ir tremtinių žemė. 1948 m.

PDF 40

Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Viena iš sutarties sąlygų buvo Lietuvos krikštas, kurį Jogaila 1387 m.

PDF 131

Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jogaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną. Po to karalius, spiriamas karalystės reikalų, greitai išskubėjo į Lenkiją, Vilnių palikęs. Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas.

PDF 309

Tuo tarpu Lenkijoj laimėjo Zamoiskis. Būdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, jis atvykstančio Maksimilijono neįleido į Krokuvą Tuo būdu buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas. Maksimilijonas dar bandė kariauti, bet karūnacinio seimo metu Silezijoj (ties Byčina) pralaimėjo mūšį, pateko Zamoiskiui į nelaisvę ir buvo priverstas atsisakyti nuo sosto.

PDF 104

Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai. Lietuvos bajorija reiškė pageidavimus prisijungti prie šio darinio, tačiau Aleksandras I nesutiko.

PDF 104

L I E T U V O S I S T O R I J A 104 1830–1831 metų sukilimas Aleksandras I nutarė nekeršyti ištikimybės priesaiką jam sulaužiusiai Lietuvos bajorijai ir viskas liko kaip buvę išskyrus tai, kad milžiniškų kariuomenių žygiavimas per kraštą du kartus per pusę metų turėjo skaudžių pasekmių ekonomikai. Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.

PDF 184

Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą. Jogailos atstovai tuojau po perversmo atvyko į Gardiną, ir Zigmantas sudarė su jais sutartį, kuria pripažino savo viršininku Lenkų karalių Jogailą; mirdamas jis žadėjo Lietuvą palikti Jogailai arba jo įpėdiniams.

PDF 395

Pasakiau „stebuklingu būdu“, kadangi apaštališkosios sostinės didžiausios pastangos, tiekos šventųjų kankinių triūsas ir kraujas, beveik du šimtus metų trukę vokiečių riterių karai negalėjo pasiekti to, ką pasiekė silpno žmogaus patrauklumas. Lenkijos karalienės Jadvygos ranka, paduota Vladislovui, sugebėjo tai įgyvendinti per vieną dieną. Autorius sumini karaliaus Vladislovo Jogailos pagyrimus, išvardija jo brolius, kalba apie triumfuojančią Lietuvoje Kristaus bažnyčią, giria apaštališkuosius karalius ir jo brolių darbus, prie didžiausių privalumų priskiria jų nuolankumą bažnyčiai, kuri jų rūpesčiu į savo prieglobstį gavo 5 635 500 atverstų stabmeldžių.

PDF 402

Vienas kitas aiškiai lietuviškas herbas įėjo į Lenkijos herbynus, tikriausiai atsikėlus šeimoms, kurios tais herbais naudojosi. Tik 1413 metais, po Lietuvos unijos su Lenkija Horodlės seime, abiejų tautų susijungimo ženklan Lenkijos bajorai suteikė savo herbus lietuvių bajorams ir įvesta herbų vienovė. Bet mes turime kalbėti apie kai kuriuos ikiunijinių laikų herbus, mūsų pastebėtus senose Lietuvos bajorų sutartyse.

PDF 148

Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plinijaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakojimą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neatskirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lietuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės anglių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai gabalų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras. Kai kuriose Japonijos salose turėtų būti gintaro, nes tenykščiai gyventojai žino, iš ko jis atsiranda2.

PDF 55

Po šitų pirmųjų nepasisekusių misijų, buvo dar nemaža kitų, tačiau jų visų darbas niekais nueidavo. Aisčiai vengte vengdavo misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo. Todėl dabar tie kunigaikščiai pradėjo vartoti prieš aisčius smurto jėgą: Pamario ir lenkų kunigaikščiai kariavo su Prūsų kiltimis; su jotvingais kariavo lenkai ir rytų Bažnyčiai priklausanti Voluinės kunigaikštija.

PDF 180

Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dviejų didelių upių santakas. Lietuvos prekybą varžant ordinui, užgrobusiam upių žiotis, didelė dalis pietų Lietuvos prekių ėmė plaukti per Lenkiją, — kai su šia prasidėjo Lietuvos santykiai. Per Lenkiją ypač buvo patogu gabentis reikalingų ginklų, kurių ordinas niekuomet nepraleisdavo.

PDF 284-285

**Seimų vieta.** Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą. Tačiau lietuviai visą laiką reikalavo, kad seimai būtų šaukiami ir Lietuvoje ar bent pasienyje.

PDF 289

Į seimą bajorai atvykdavo ne kaip atstovai, siųsti tam tikro luomo ar apylinkės, bet kaip paprasti asmens, todėl jie čia taikydavosi prie didikų, nuo kurių jie dažnai priklausydavo ekonomiškai. Kitaip tuo tarpu buvo Lenkijoje. Ten bajorija _(šlėkta)_ jau turėjo plačias politines teises, savivaldybes ir savus teismus.

PDF 251

Tačiau krizė privertė Lietuvos eksportą persiorientuoti iš nestabilių Rytų rinkų į reiklesnes Vakarų rinkas. Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje). Greitai persiorientavusi į Vakarus Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio.

PDF 20

Šiam tikslui jis pasitelkė ne tik karines, bet ir informacines priemones, savo laiškais popiežiui ir vakarų visuomenei gerindamas Lietuvos įvaizdį ir taip sumažindamas Vakarų Europos krikščionių teikiamą paramą kryžiuočiams. Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija. Pasiekimai vakaruose Gediminui leido plėsti savo valstybę rytuose.

PDF 144

Tai suerzino kaimyniŽ i : nes monarchijas ir tapo pirmojo padalijimo pretekstu. Lenkijos teritorija 1772 m. Rusijai buvo naudingiausia išlaikyti esamą padėtį (kon- | ep sekasi ie troliuoti ATR jos formaliai nepanaikinant), tačiau spaudžiant 2 Prūsijai sutiko su pirmu ATR padalijimu.

PDF 45

Minėtieji broliai, valdovės Agotos, kunigaikščio žmonos, valia pasitelkę daug Lenkijos vyrų, narsiai stojo į kovą, tačiau prūsai, puolę iš priekio, jau pirmajame susirėmime lenkams pasileidus bėgti, minėtuosius brolius mirtinai sužeidė ir daugybę žmonių išžudė, o su savimi nusivedė sugautą lenkų kariuomenės vadą. Minėtoji valdovė po mūšio įsakė surinkti kovos lauke likusius pusgyvius brolius ir patikėti juos gydytojų priežiūrai. Broliai pagydyti protingai užbaigė jiems patikėtą reikalą. Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš.

PDF 373

Savaime suprantama, kad ėmę masiškai statydintis mūrnamius kauniečiai sekė matytais pavyzdžiais. Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje. Šie miestai dar iš viduramžių paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas, kurios klestėjo ir XVI a.

PDF 22

pagal vyraujantį palivarko produkcijos pobūdį schema. Grūdų auginimo regionui priskiriama Lenkija, Livonijos žemės, avių ir galvijų auginimo regionams – Mecklenburgas, Vakarų Pamarys, Moldavija, Valakija (dabartinė Rumunijos sritis), Vengrija. Miškų ūkio regionu laikomos Livonijos žemės, kanapių ir linų gamybos regionais – Lietuva ir rusėniškosios LDK žemės (dabartinė Rytų Baltarusija).

PDF 282

Šios valstybės, būtent didesniosios Lenkijos dalies, paveldėtojais tapo dvejetas jo mažamečių sūnų — tai Lešekas Baltasis: ir Konradas.

PDF 283

Galop 1207 metais Lešekas Baltasis užėmė aukščiausiąjį Lenkijos sostą ir netrukus tėvo palikimą pasidalijo su savo broliu Konradu.

PDF 147

1005 metų rugsėjo1 mėnesį arkivyskupas Degino, esąs imperatoriaus pasiuntinybėje, nuvyko į Lenkijos karaliaus rūmus susitarti dėl sąjungos sudarymo ir taikos įtvirtinimo. Kartu su juo į Lenkiją atvyko ir Brunonas.

PDF 74

Lietuvos seimeliai iš esmės nesiskyrė nuo Lenkijos seimelių, tačiau, kalbant apie kai kurias detales, buvo racionalesni: buvo lengviau išrinkti žemės teismo teisėjus, automatiškai paaiškėdavo, kas bus direktorius.

PDF 74

Todėl 1764 m. Lietuvos nuostatai apie seimelių darbo tvarką buvo pavyzdys Lenkijai, nes juose buvo numatytas ne tik pasiuntinių rinkimas, bet ir balsavimas dauguma balsų.

PDF 90

1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos ir spalio io-osios Abiejų Tautų tarpusavio įžado priėmimo procese dalyvavo net keleto dabartinių valstybių - Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - atstovai, tačiau jų įamžinimo šių šalių atminties kultūrose skirtumai išlieka akivaizdūs

PDF 282

Nei j Lenkiją, nei į Lietuvą A. Midletonas negrįžo.

PDF 65

Vaizbos santikiai tarp tų dviejų šalių galima sakyti, visai pranyko, nes uždėta labai didelė mokestis-tarifas ant Įvežamų Lietuvon iš Lenkijos daiktų.

PDF 49

O paskui Danielius sumanė su savo broliu ir nusiuntė pasiuntinius į Lenkiją, pas lenkų kunigaikščius,

PDF 29-30

Lietuva, susijungusi 30 su Lenkija, savanoriškai atsisakė savo nepriklausomybės, pateko į lenkų bevaldystės sąmyšį, kuris atėmė iš jos išorinę gynybą ir sumažino reikšmę kaimyninėse šalyse., padarė ją niokojančių karų grobiu

PDF 451-452

Lietuva - tai didelis, bet nedaug dirbamos žemės turintis kraštas, ry’tuose prisišliejęs prie Lenkijos; kraštas pelkėtas ir miškingas; jo sostinė yra Vilnius - Vyskupų miestas, toks pat didelis 5. Medžiagą pralenkė darbas: jose Geležies apdirbėjas Buvo iškalęs marias ir jų apsuptuosius žemynus, Žemė visus kraštus ir aukštcrjj dangti virš jųjų Ir vandenų žydriuosius dievus: Tritoną skardingą Ir daugiaveidį Protėją, ir atsirėmusį rankom 10. Į milžinų banginių kupras Egeoną šimtarankj Ir Doridės dukras, kurių keliolika nardo. Kitos žalsvąsias kasas, ant uolų susėdę, džiovinąs, Keletas joja žuvim. Ne visos iš veido vienodos, Betgi ir skirias nedaug, kaip sesėm tikrosiom pritinka. 15. Žemėje žmonės visur ir miestai, girios ir žvėrys, Upės su nimfom grakščiom ir kaimo dievai tūleriopi, O viršuje dangus su žvaigždėm, mirgtdiuojančiom skaisčiai, Šviečia šeši zodiako ženklai iš kairiosios jų pusės, Lygiai tiek pat, kiek spindi ženklų ir iš dešiniosios. Vos tik Klimenės sūnus, taku skardžiuoju atkopęs, 20. Įžengė į namus ligi šiol abejojamo tėvo, Nukreipė savo žingsnius tuojau į gimdytojo veidą Ir sustojo atokiai; pakelt iš arčiau nevaliojęs Tėvo šviesos. Įsisupęs į purpuro skraistę, sėdėjo Febas auksiniam krėsle, kuris mirgidiavo smaragdais. Jo dešinėj ir kairėj stovėjo Dienos ir Metai, Mėnesiai, Amžiai visi ir Valandos tarpais vienodais. Čia ir Pavasaris jaunas, žiedų vainiku pasipuošęs, Vasara rūbais leng\’ais, apsikaišiusi galvą sau varpom, Šone stovėjo Ruduo, apsitaškęs sutraiškytom kekėm, 30. Ir apšarmojus Žiema, pašiaušusi plaukus žiluosius). (Ovidijus. Metamorfozės)*. 452 kaip ir Karalių miestas su visais priemiesčiais

PDF 173

Kai broliai rengėsi pulti anksčiau minėtąją Gardino pilį, kurie ne kurie bartai, pastaruoju metu pabėgę iš Pagudės, subūrė drauge su lietuviais kariuomenę ir patraukė prieš Lenkiją, iš kur, neskaitant kitų ten padarytų nusikaltimų, išsivarė didelį grobį: daug žmonių bei gyvulių.

PDF 161

Tuo metu stipri lietuvių kariuomenė įsibrovė į Lenkiją ir, degindama bei grobdama, nusiaubė Bresto, Lenčicos bei Dobrynės pasienį