Santrauka
Aleksandras Jogailaitis patvirtino ir plėtė Vilniaus privilegijas, rūpinosi laivyba Vilija, vedė Eleną ir Vilnių pasirinko nuolatiniam gyvenimui. Pasakojime taip pat pabrėžiama jo ligos, 1506 m. Kłecko pergalės žinios ir mirties Žemutinėje Vilniaus pilyje aplinkybės.
Variantai
- Aleksandras
- Aleksandro Jogailaičio
- kunigaikštis Aleksandras
- karalius Aleksandras
- Nos Alexander
- šviesiausiasis Aleksandras
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1492-1506 m. valdymo ir Vilniaus miesto istorijos kontekstas
- datos: 1492 m.; 1495 m.; 1501 m.; 1503 m.; 1505 m.; 1506 m. rugpjūčio 10 d.
- periodas: ankstyvieji_naujieji_laikai
- amziai: XV; XVI
- date_start: 1492
- date_end: 1506
Vaidmenys
- Lenkijos karalius
- Lietuvos didysis kunigaikštis
Savybės
- elgesys:
- santrauka: Pasakojime Aleksandro veiksmams priskiriama ryžto stoka, o jo valdžia Vilniaus administracijos kontekste vadinama silpna.
šaltiniai:
- Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- santrauka: Pasakojime Aleksandro veiksmams priskiriama ryžto stoka, o jo valdžia Vilniaus administracijos kontekste vadinama silpna.
šaltiniai:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1492 m. Aleksandras patvirtino ankstesnius Vilniaus dovanojimus ir suteikė naujų privilegijų, turėjusių pagyvinti prekybą bei pagerinti miestiečių buitį. | c-001 | |
| t-002 Aleksandro įsakymu Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis buvo garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal. | c-001 | |
| t-003 Aleksandras siekė užgesinti vaidus su Ivanu Vasiljevičiumi vesdamas jo dukterį Eleną. | c-003 | |
| t-004 Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė Vilniaus prekybinius ryšius su Rusios miestais, o Aleksandras leido statyti Svečių namus rusų pirkliams. | c-004 | |
| t-005 Aleksandro veiksmams stigo ryžto, o 1501 m. jis buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. | c-005 | |
| t-007 Aleksandrą Vilniuje kamavo sunki liga ir paralyžius, o gydyti buvo pakviestas Balinskis iš Krokuvos. | c-007 | |
| t-009 Aleksandras mirė Žemutinėje Vilniaus pilyje 1506 m. rugpjūčio 10 d. naktį ir buvo palaidotas koplyčioje prie katedros. | c-009 | |
| t-010 Aleksandras pasirinko Vilnių nuolatiniam gyvenimui ir po vedybų su Elena atgaivino sostinę. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Aleksandras patvirtino ankstesnius Vilniaus dovanojimus ir suteikė naujų privilegijų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
III KNYGA Iki tol (1492 m.) didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vilniui duoti dovanojimai buvo ne tik patvirtinti karaliaus Alek sandro, Kazimiero įpėdinio, bet dar pasipildė naujais, tu rėjusiais gerokai pagyvinti prekybą ir pagerinti šio miesto gyventojų buitį. Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksan dras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri vačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal mazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandras nusprendė vesti Eleną, Ivano Vasiljevičiaus dukterį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu kreipė visą jo dėmesį į save. Tarp jų kilo audringi vaidai ir, norėdamas juos sėkmingai užgesinti, Aleksandras nu tarė to siekti, vesdamas Ivano Vasiljevičiaus dukterį di džiąją kunigaikštytę Eleną. Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie tuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis lovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie kė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandro ir Elenos santuoka siejama su Vilniaus prekybos ryšiais ir Svečių namų leidimu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žen to ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.) anoji sutartis su caru buvo nutraukta. Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandro veiksmams priskiriama ryžto stoka ir minimas jo išrinkimas Lenkijos karaliumi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tarp Aleksan dro ir jo uošvio vyko nuolatinės rietenos. Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui. Veltui Šach Achmedas, Perekopo ordos chanas, ir atkaklus Mendli Girėjaus priešas, savo pajėgomis rėmė lietuvius, - Aleksandro veiksmams stigo ryžto ir, nors buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (1501 metais), jis vis dėlto negebėjo pa naudoti savo galios ir susidoroti su savo priešais.
| teiginio_tipas | vertinimas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Vertinamasis pasakojimo teiginys, tiesiogiai priskirtas šaltinio naratyvui. |
Santrauka: Aleksandro liga ir Balinskio pakvietimas iš Krokuvos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet ka da gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiu lėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą. Karalių tuo metu ėmė kamuoti sunki liga; jau anksčiau ištiktas paralyžiaus, Vil niuje jis vis labiau juto negalią. Nepagelbėjo jam ir iš Kroku vos pakviestas tuose kraštuose pagarsėjęs ano meto alche mikas Balinskis, vėliau už gydymo nesėkmę ar už savo aiškiaregystes sumokėjęs laisvė46.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandro mirties ir palaidojimo vieta.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
III KNYGA lėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas. Mirė karalius Žemu tinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o jo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, greta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą dėl pavojingos Glinskio puikybės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandras pasirinko Vilnių nuolatiniam gyvenimui ir atgaivino sostinę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Toksai pagrindinės valdžios nutolimas nuo sostinės galėjo turėti blogos įtakos jos gerovei. Iš daugelio didžiųjų kunigaikščių privilegijų ir ediktų ma tyti, kad čia gerokai sumažėjo gyventojų, pastatai apleisti, miestas neplečiamas ir negražinamas. Tik Aleksandras, nuo latiniam gyvenimui pasirinkęs Vilnių ir po savo vedybų su Elena išlaikydamas prabangų dvarą, pirmasis atgaivino sos tinę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |