Elena – LT KB

Santrauka

Elena šaltinyje identifikuojama kaip Ivano Vasiljevičiaus duktė ir Aleksandro žmona. Ji atvyko į Vilnių, buvo sutuokta su Aleksandru, jos santuoka siejama su Vilniaus prekybos ryšių plėtra, o vėlesni dokumentai mini jai skirtas dovanas, globą ir mirtį Vilniuje.

Variantai

Elena
Eleną
Elenos
karalienė Elena
ponia Elena
didžioji Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienė

Laikotarpis ir datos

laikotarpis: 1495-1513 m. Aleksandro Jogailaičio ir Vilniaus istorijos kontekstas
datos: 1495 m.; 1501 m.; 1503 m.; 1510 m.; 1513 m.
periodas: ankstyvieji_naujieji_laikai
amziai: XV; XVI
date_start: 1495
date_end: 1513

Vaidmenys

karalienė
didžioji kunigaikštienė

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Elena buvo Ivano Vasiljevičiaus duktė, kurią Aleksandras nusprendė vesti siekdamas užgesinti politinius vaidus.		c-001
t-002 1495 m. sužadėtinė Elena iš Maskvos atvyko į Vilnių, lydima bojarinų ir dvariškių, o Aleksandras ją sutiko prie Nemėžio kelio.		c-002
t-003 Vaitiekus Taboras ir graikų tikėjimo dvasininkas Foma sutuokė Aleksandrą su Elena.		c-003
t-004 Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė Vilniaus prekybinius santykius su Rusios miestais.		c-004
t-005 Karalienė Elena lydėjo paliegusį Aleksandrą, kai jis buvo vežamas į Vilnių.		c-005
t-006 Karalienė Elena savo lėšomis Vilniaus pilyje pastatydino namą Maskvos bojarinams ir pasiuntiniams.		c-006
t-009 1503 m. Aleksandras dovanojo Elenai Mogiliavo pilį jos gyvenimo laikui.		c-009
t-010 Aleksandro testamentas pavedė Žygimantui ir kitiems globoti Eleną bei jos teises.		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Elena identifikuojama kaip Ivano Vasiljevičiaus duktė ir Aleksandro būsima žmona.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu kreipė visą jo dėmesį į save. Tarp jų kilo audringi vaidai ir, norėdamas juos sėkmingai užgesinti, Aleksandras nu tarė to siekti, vesdamas Ivano Vasiljevičiaus dukterį di džiąją kunigaikštytę Eleną. Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie tuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis lovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie kė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Elenos atvykimas į Vilnių ir Aleksandro sutikimas prie Nemėžio.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie tuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis lovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie kė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk terį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki tų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va sarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja rinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal bėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Aleksandro ir Elenos sutuokimo scena.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tada Aleksandras šalia prašmatniose rogėse sėdin čios Elenos jojo raitas iki miesto, kur sužadėtinė, išklausiusi mišias graikų apeigų cerkvėje, buvo iškilmingai nuvesta į Šv. Stanislovo katedrą. Ten Vaitiekus Taboras, Vilniaus vyskupas, kartu su Foma, graikų tikėjimo dvasininku, su tuokė didįjį kunigaikštį su Elena, virš jos galvos kunigaikš tienė Rapolovska laikė vainiką, o djakas Kulešinas - stik linę vyno42.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Elenos santuoka su Aleksandru siejama su Vilniaus prekyba.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su duk terimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų at vykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žen to ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.) anoji sutartis su caru buvo nutraukta. Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Elena lydėjo paliegusį Aleksandrą į Vilnių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau neilga buvo karaliaus vieš nagė šioje pilyje, kadangi, vos dienai praėjus, pakeliui piešdami ir degindami, prie Lydos prisiartino Krymo cha no sūnūs su 20 000 totorių. Kilo didelis pavojus karaliaus saugumui, tad Aleksandras, ponų patarimu, kariuomenei vadovauti pavedęs etmonui Kiškai ir kunigaikščiui Glins kiui, pats galutinai paliegęs lektikoje buvo nugabentas į Vil nių. Jį lydėjo karalienė Elena, Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, Jonas Zabžezinskis ir Karalystės kancleris Jonas Laskis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Elenos namas Vilniaus pilyje Maskvos bojarinams ir pasiuntiniams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bet, kai totoriai didele * Karalienė Elena pati savo lėšomis pastatydino atskirą namą Vilniaus pilyje, skirtą apsistoti pas ją iš Mask vos atvykstantiems bojarinams ir pa siuntiniams. Knygoje, apimančioje Lietuvos Metrikos archyvo sąrašą, apie jį yra tokia žinia: „Namui Vil niaus pilyje, kur Maskvą laiko, ger biamas Janas Filipovičius, daktaras, kustodas ir Vilniaus kanauninkas (Jan Philipowicz Doctor Custos i Cano- nik Wileński), pardavė savo paveldė tą sklypą Vilniaus pilyje su mūriniu rūsiu karalienei Elenai už devynias dešimt kapų amžina teise”, Vilniu je, vasario 12-tą dieną, 12 indikte, su antspaudu. Raidė aa.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1503 m. Mogiliavo pilies dovanojimas Elenai iki gyvos galvos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ponas ir tėvonis. Amžinai dalykų atminčiai. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės žinoti, kad atsižvelg damas į šviesiausiosios karalienės, mūsų brangiausiosios žmonos, ponios Elenos meilumą ir vedybinę ištikimybę ir norėdamas ją apdovanoti ir pradžiuginti mūsų geradarybė, jai dovanojome, užrašėme ir šiuo raštu duodame, užrašome ir dovanojame tik tam laikui, kol bus gyva, Mogiliavo pilį, stovinčią šalia Dniepro upės, su visomis žemėmis, ir kitas valdas, prie šios pilies nuo seno esančias ir jai priklausan čias su žmonėmis ir jų patarnavimais bei darbais, činšais, pajamomis, mokesčiais - ar grašiais, ar medumi, rinkliavo mis, dvareliais, dirvomis, laukais ir ganyklomis, gervuogių krūmais, krūmynais, miškeliais, miškais, gojais, šilais, bity nais, bebrų, laukinių žvėrių ir paukščių medžiokle, miškų aptvarais, krūmais, vandenimis, upėmis, tvenkiniais, eže rais, upeliais, upeliūkščiais, žuvingomis kūdromis, žūkla- vimu, malūnais ir jų produktais, apskritai, su visais priklau- siniais, priedėliais ir visais priedais, kad ir kokiu vardu jie

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Aleksandro testamente Elenos globa ir teisių apsauga pavedama Žygimantui ir tarėjams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tą gyvasties dvasią ir sielą Die vui ir mūsų Gelbėtojui, o kūną žemei patikime, kurį nuro dome palaidoti mūsų karalystėje šalia dieviškųjų senelio, tėvo ir brolio, mūsų Lenkijos karalių, kapų. Šios ir taip pat žemiau aprašytos paskutinės mūsų valios karalystėje ir Lie tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykdytoju bei mūsų ir mū sų tėvonijos visų ir atskirų turtų: aukso, sidabro, gėrybių ir visų kitų dalykų, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo mūsų tur to, ypač to, kurį specialiame registre ar kodicile, mūsų kara lystės antspaudu užantspauduotame, mes surašėme, iš tik rųjų vieninteliu, tiesioginiu ir neabejotinu paveldėtoju ir įpėdiniu renkame ir paskiriame, žinoma, šviesiausiąjį kuni gaikštį poną Žygimantą, Dievo malone Lenkijos karalių, Di džiojo Glogovo, Opavo Silezijoje kunigaikštį ir tos pačios aukštutinės ir žemutinės Silezijos bei Luzatijos vyriausiąjį seniūną, mūsų brangiausiąjį brolį, suteikdami jam visą val džią, visą sykiu ir atskirai kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir iždą (thesauros), auksą, sidabrą, brangenybes ir visus ki tus turtus, mums priklausančius, prie mūsų ar kur nors ki tur esančius, perimti, paimti ar iš jų išimti visoms ir pavie nėms, dvasinėms ir pasaulietinėms reikmėms, ir mūsų tarnams už mus algas išmokėti ir visokiais būdais vardan mūsų išganymo taip, kaip iš dorybingumo ir broliškos mei lės nutars ir nuspręs, paskirstyti. Šiam ponui kunigaikščiui Žygimantui, broliui ir paveldėtojui, mūsų įpėdiniui ir ypa tingosios paskutinės valios vykdytojui bei visiems karalys tės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prelatams ir tei sėjams atskirai (specialiter) perduodame ir patikime šviesiausiąją kunigaikštienę ir mūsų žmoną ponią Eleną, di džiąją Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienę, jos veiks mų bei teisių globą (protectio).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

karalienė

Susiję objektai