Elena šaltinyje identifikuojama kaip Ivano Vasiljevičiaus duktė ir Aleksandro žmona. Ji atvyko į Vilnių, buvo sutuokta su Aleksandru, jos santuoka siejama su Vilniaus prekybos ryšių plėtra, o vėlesni dokumentai mini jai skirtas dovanas, globą ir mirtį Vilniuje.
229\n\n## Puslapis 246\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nsu Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu\nkreipė visą jo dėmesį į save. Tarp jų kilo audringi vaidai \nir, norėdamas juos sėkmingai užgesinti, Aleksandras nu\ntarė to siekti, vesdamas Ivano Vasiljevičiaus dukterį di\ndžiąją kunigaikštytę Eleną. Pirmiausia Maskvoje (1494 m.
Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie tuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis lovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie kė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk terį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki tų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va sarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja rinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal bėjo.
Tada Aleksandras šalia prašmatniose rogėse sėdin čios Elenos jojo raitas iki miesto, kur sužadėtinė, išklausiusi mišias graikų apeigų cerkvėje, buvo iškilmingai nuvesta į Šv. Stanislovo katedrą. Ten Vaitiekus Taboras, Vilniaus vyskupas, kartu su Foma, graikų tikėjimo dvasininku, su tuokė didįjį kunigaikštį su Elena, virš jos galvos kunigaikš tienė Rapolovska laikė vainiką, o djakas Kulešinas - stik linę vyno42.
Bet, kai totoriai didele * Karalienė Elena pati savo lėšomis pastatydino atskirą namą Vilniaus pilyje, skirtą apsistoti pas ją iš Mask vos atvykstantiems bojarinams ir pa siuntiniams. Knygoje, apimančioje Lietuvos Metrikos archyvo sąrašą, apie jį yra tokia žinia: „Namui Vil niaus pilyje, kur Maskvą laiko, ger biamas Janas Filipovičius, daktaras, kustodas ir Vilniaus kanauninkas (Jan Philipowicz Doctor Custos i Cano- nik Wileński), pardavė savo paveldė tą sklypą Vilniaus pilyje su mūriniu rūsiu karalienei Elenai už devynias dešimt kapų amžina teise", Vilniu je, vasario 12-tą dieną, 12 indikte, su antspaudu. Raidė aa.
Amžinai dalykų atminčiai. Šiuo raštu skelbiame \nvisiems, kam dabar ar ateityje reikės žinoti, kad atsižvelg\ndamas į šviesiausiosios karalienės, mūsų brangiausiosios \nžmonos, ponios Elenos meilumą ir vedybinę ištikimybę ir \nnorėdamas ją apdovanoti ir pradžiuginti mūsų geradarybė, \njai dovanojome, užrašėme ir šiuo raštu duodame, užrašome \nir dovanojame tik tam laikui, kol bus gyva, Mogiliavo pilį, \nstovinčią šalia Dniepro upės, su visomis žemėmis, ir kitas \nvaldas, prie šios pilies nuo seno esančias ir jai priklausan\nčias su žmonėmis ir jų patarnavimais bei darbais, činšais, \npajamomis, mokesčiais - ar grašiais, ar medumi, rinkliavo\nmis, dvareliais, dirvomis, laukais ir ganyklomis, gervuogių \nkrūmais, krūmynais, miškeliais, miškais, gojais, šilais, bity\nnais, bebrų, laukinių žvėrių ir paukščių medžiokle, miškų \naptvarais, krūmais, vandenimis, upėmis, tvenkiniais, eže\nrais, upeliais, upeliūkščiais, žuvingomis kūdromis, žūkla- \nvimu, malūnais ir jų produktais, apskritai, su visais priklau- \nsiniais, priedėliais ir visais priedais, kad ir kokiu vardu jie\n365\n\n## Puslapis 382\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\net appendicibus universis, quocunque nomine aliter nuncu\npatis, ad expressum castellum Mobilow quomodolibet ex an\ntiquo spectantibus; et pertinentibus, quae sunt, et in poste\nrum quocunque ingenio, ac industria bumana fieri, et angeri \npossint, ita late, longe, et circumferentialiter prout ipsa bona \nin suis graniciebus limitata sunt, et distincta per expressum — \nillustrissimam Helenam Reginam Consortem nostram haben\ndum, tenendum, utifruendum pacifice, et quiete possidendum, \nsicut expressum est ad tempora vitae suae.
229\n\n## Puslapis 246\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nsu Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nu\nkreipė visą jo dėmesį į save. Tarp jų kilo audringi vaidai \nir, norėdamas juos sėkmingai užgesinti, Aleksandras nu\ntarė to siekti, vesdamas Ivano Vasiljevičiaus dukterį di\ndžiąją kunigaikštytę Eleną. Pirmiausia Maskvoje (1494 m.