Elena

PDF 245-246

229 ## Puslapis 246 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nukreipė visą jo dėmesį į save. Tarp jų kilo audringi vaidai ir, norėdamas juos sėkmingai užgesinti, Aleksandras nutarė to siekti, vesdamas Ivano Vasiljevičiaus dukterį didžiąją kunigaikštytę Eleną. Pirmiausia Maskvoje (1494 m.

PDF 246

Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lietuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanislovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisiekė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo dukterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, kitų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko vasarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir bojarinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės patiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikalbėjo.

PDF 246

Tada Aleksandras šalia prašmatniose rogėse sėdinčios Elenos jojo raitas iki miesto, kur sužadėtinė, išklausiusi mišias graikų apeigų cerkvėje, buvo iškilmingai nuvesta į Šv. Stanislovo katedrą. Ten Vaitiekus Taboras, Vilniaus vyskupas, kartu su Foma, graikų tikėjimo dvasininku, sutuokė didįjį kunigaikštį su Elena, virš jos galvos kunigaikštienė Rapolovska laikė vainiką, o djakas Kulešinas - stiklinę vyno42.

PDF 247

III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų atvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žento ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.) anoji sutartis su caru buvo nutraukta. Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.

PDF 250

Tačiau neilga buvo karaliaus viešnagė šioje pilyje, kadangi, vos dienai praėjus, pakeliui piešdami ir degindami, prie Lydos prisiartino Krymo chano sūnūs su 20 000 totorių. Kilo didelis pavojus karaliaus saugumui, tad Aleksandras, ponų patarimu, kariuomenei vadovauti pavedęs etmonui Kiškai ir kunigaikščiui Glinskiui, pats galutinai paliegęs lektikoje buvo nugabentas į Vilnių. Jį lydėjo karalienė Elena, Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, Jonas Zabžezinskis ir Karalystės kancleris Jonas Laskis.

PDF 249

Bet, kai totoriai didele * Karalienė Elena pati savo lėšomis pastatydino atskirą namą Vilniaus pilyje, skirtą apsistoti pas ją iš Maskvos atvykstantiems bojarinams ir pasiuntiniams. Knygoje, apimančioje Lietuvos Metrikos archyvo sąrašą, apie jį yra tokia žinia: „Namui Vilniaus pilyje, kur Maskvą laiko, gerbiamas Janas Filipovičius, daktaras, kustodas ir Vilniaus kanauninkas (Jan Philipowicz Doctor Custos i Canonik Wileński), pardavė savo paveldėtą sklypą Vilniaus pilyje su mūriniu rūsiu karalienei Elenai už devyniasdešimt kapų amžina teise", Vilniuje, vasario 12-tą dieną, 12 indikte, su antspaudu. Raidė aa.

PDF 381-382

Amžinai dalykų atminčiai. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės žinoti, kad atsižvelgdamas į šviesiausiosios karalienės, mūsų brangiausiosios žmonos, ponios Elenos meilumą ir vedybinę ištikimybę ir norėdamas ją apdovanoti ir pradžiuginti mūsų geradarybė, jai dovanojome, užrašėme ir šiuo raštu duodame, užrašome ir dovanojame tik tam laikui, kol bus gyva, Mogiliavo pilį, stovinčią šalia Dniepro upės, su visomis žemėmis, ir kitas valdas, prie šios pilies nuo seno esančias ir jai priklausančias su žmonėmis ir jų patarnavimais bei darbais, činšais, pajamomis, mokesčiais - ar grašiais, ar medumi, rinkliavomis, dvareliais, dirvomis, laukais ir ganyklomis, gervuogių krūmais, krūmynais, miškeliais, miškais, gojais, šilais, bitynais, bebrų, laukinių žvėrių ir paukščių medžiokle, miškų aptvarais, krūmais, vandenimis, upėmis, tvenkiniais, ežerais, upeliais, upeliūkščiais, žuvingomis kūdromis, žūklavimu, malūnais ir jų produktais, apskritai, su visais priklausiniais, priedėliais ir visais priedais, kad ir kokiu vardu jie 365 ## Puslapis 382 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS et appendicibus universis, quocunque nomine aliter nuncupatis, ad expressum castellum Mobilow quomodolibet ex antiquo spectantibus; et pertinentibus, quae sunt, et in posterum quocunque ingenio, ac industria bumana fieri, et angeri possint, ita late, longe, et circumferentialiter prout ipsa bona in suis graniciebus limitata sunt, et distincta per expressum — illustrissimam Helenam Reginam Consortem nostram habendum, tenendum, utifruendum pacifice, et quiete possidendum, sicut expressum est ad tempora vitae suae.

PDF 245-246

229 ## Puslapis 246 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS su Taurijos chanu Mendli Girėjumi prieš Aleksandrą, nukreipė visą jo dėmesį į save. Tarp jų kilo audringi vaidai ir, norėdamas juos sėkmingai užgesinti, Aleksandras nutarė to siekti, vesdamas Ivano Vasiljevičiaus dukterį didžiąją kunigaikštytę Eleną. Pirmiausia Maskvoje (1494 m.

PDF 381-382

Amžinai dalykų atminčiai. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės žinoti, kad atsižvelgdamas į šviesiausiosios karalienės, mūsų brangiausiosios žmonos, ponios Elenos meilumą ir vedybinę ištikimybę ir norėdamas ją apdovanoti ir pradžiuginti mūsų geradarybė, jai dovanojome, užrašėme ir šiuo raštu duodame, užrašome ir dovanojame tik tam laikui, kol bus gyva, Mogiliavo pilį, stovinčią šalia Dniepro upės, su visomis žemėmis, ir kitas valdas, prie šios pilies nuo seno esančias ir jai priklausančias su žmonėmis ir jų patarnavimais bei darbais, činšais, pajamomis, mokesčiais - ar grašiais, ar medumi, rinkliavomis, dvareliais, dirvomis, laukais ir ganyklomis, gervuogių krūmais, krūmynais, miškeliais, miškais, gojais, šilais, bitynais, bebrų, laukinių žvėrių ir paukščių medžiokle, miškų aptvarais, krūmais, vandenimis, upėmis, tvenkiniais, ežerais, upeliais, upeliūkščiais, žuvingomis kūdromis, žūklavimu, malūnais ir jų produktais, apskritai, su visais priklausiniais, priedėliais ir visais priedais, kad ir kokiu vardu jie 365 ## Puslapis 382 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS et appendicibus universis, quocunque nomine aliter nuncupatis, ad expressum castellum Mobilow quomodolibet ex antiquo spectantibus; et pertinentibus, quae sunt, et in posterum quocunque ingenio, ac industria bumana fieri, et angeri possint, ita late, longe, et circumferentialiter prout ipsa bona in suis graniciebus limitata sunt, et distincta per expressum — illustrissimam Helenam Reginam Consortem nostram habendum, tenendum, utifruendum pacifice, et quiete possidendum, sicut expressum est ad tempora vitae suae.

PDF 377-378

Taip pat [dovanojame] turtą, vadinamą Smolnėnais, su visomis Smolnėnų ir Čirčinsko žemėmis ir visais Smolnėnų ir Čirčinsko žmonėmis, panašiai ir dvarą, vadinamą Horodišče, ir Losičius su visomis Horodiščės ir Losičių žemėmis ir, žinoma, su visais kaimiečiais šios žemės kadaise priklausė Bełsko kunigaikščiui Semionui. Taigi visą minėtą turtą ir aiškiai išvardintus dvarus didžiajai kunigaikštienei, mūsų brangiausiai žmonai šviesiajai Elenai davėme, dovanojome ir šiuo raštu duodame, dovanojame, užrašome jai ir jos įpėdiniams amžinai ir visam laikui su visais žmonėmis ir visais bajorais, su viskuo, kas šiems dvarams ar valdoms priklauso, su jų patarnavimais ir darbais, žinoma, su činšais, pajamomis, mokesčiais - ar grašiais, ar medumi, rinkliavomis, dvareliais, dirvomis ir laukais, miškų aptvarais, krūmais, vandenimis, upėmis, tvenkiniais, ežerais, upeliais, upeliūkščiais, žuvų kūdromis, žūklavimu, malūnais ir jų produktais, miškais, šilais, gojais, bitynais, bebrų, laukinių žvėrių ir paukščių medžiokle ir apskritai su visomis pajamomis ir gėrybėmis, nuo seno toms valdoms priklausančiomis ir paprastai mokamomis, nieko iš jų nepaimant, ir su visais priklausiniais, priedėliais ir visais priedais, kad ir kokiu vardu jie vadintųsi, nuo seno minėtoms valdoms kokiu nors būdu pareinančiais, kurie buvo ir dabar yra, ir ateityje kokiais nors būdais ar žmogiškos veiklos dėka gali atsirasti ir didėti į plotį, į ilgį ir aplinkui, žiūrint, kaip pačios žemės savo sienomis yra apribotos ir apibrėžtos, minėtajai šviesiajai poniai Elenai, didžiajai kunigaikštienei ir jos teisėtiems įpėdiniams su visa dominijos ir nuosavybės teise turėti, laikyti, naudotis, taikiai ir 361 ## Puslapis 378 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS donandum, alienandum, et in suos, suorumque succesorum usus beneplacitos convertendum, prout sibi, et suis legitimis successoribus, melius, et utilius, consultiusque videbitur expedire.

PDF 247

) anoji sutartis su caru buvo nutraukta. Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 251-252

Kai kurie karaliaus potvarkiai dėl prekybos ir daugybės 48 Karalienė Elena mirė Vilniuje 1513 gavusi iš vyro, 1510 metais jai skyrė metais, palaidota graikų apeigų kop- dalį Švč. Trejybės vienuolyne Vilniulyčioje. Karalius Žygimantas Sena- je iki gyvos galvos. Metryki.Litew., sis, be nemenko kraičio, koki buvo XVTT, 300 235 ## Puslapis 252 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS namų statymas teikė naudingos veiklos Vilniaus gyventojams, ir miestiečiai darėsi turtingesni.

PDF 246

Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lietuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanislovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisiekė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo dukterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, kitų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko vasarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir bojarinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės patiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikalbėjo.

PDF 375

Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės žinoti, kad, kai mes įsitikinome šviesiausiosios ponios Elenos, Dievo malone didžiosios kunigaikštienės, brangiausios mūsų žmonos, vedybine meile ir jos ištikimybe, norėdami ją mūsų malone ir geradarybe pradžiuginti ir ja pasirūpinti, jai ir jos palikuonims [dovanojame] turtus ar dvarus su visomis žemėmis, vadinamus Kniazičiai ir Teterinas, bei pilį, vadinamą Popova Hura, kuriuos anksčiau valdė Seisla vo* kunigaikštis Ivanas Jurgėvičius, ir kitas valdas, nuo seno priklausančias tiems patiems * Mstislavlis (vert.

PDF 246

Stanislovo katedrą. Ten Vaitiekus Taboras, Vilniaus vyskupas, kartu su Foma, graikų tikėjimo dvasininku, sutuokė didįjį kunigaikštį su Elena, virš jos galvos kunigaikštienė Rapolovska laikė vainiką, o djakas Kulešinas - stiklinę vyno42. Vestuvių puotos tęsėsi kelias savaites, Maskvos pasiuntiniai buvo nuoširdžiai pavaišinti ir dosniai apdovanoti43, o iškilmės Lietuvos sostinėje tęsėsi beveik iki 42 daugelyje rusų metraščių.

PDF 279

Galop kunigaikštienė Vytautienė išsiuntė žygūną Vilniun, prašydama Hanulą kaip nors gauti didžiojo kunigaikščio apsaugos raštą jos kelionei į Mazoviją. Žygūnas, grįždamas su atsakymu ir apsaugos raštu, atvežė Marijos Vaidilienės laišką Prokšai**, skubinantį susidoroti su Vytautu, kai tik šio žmona išvažiuos iš Krėvos, nes dėl to kalinio Jogaila ima tižti. Tačiau kunigaikštienė Ona sužinojo apie tą laišką ir pranešusi, kad išvažiuosianti kitą dieną kuo anksčiausiai, naktį taip išleido savo vyrą iš kalėjimo: kai atėjo aplankyti kalinio, esą atsisveikinti, kunigaikštis, persirengęs drabužiais vienos patarnautojų, Elenos, kuri pasiliko vietoj jo, tą pačią naktį pintinėje buvo nuleistas kalėjimo mūru, susirado iš Volkovysko tenykščio seniūno atsiųstus žirgus, bemat nuvyko į Slonimą, po to į Brastą, o penktąją dieną apsistojo Plocke