Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Maskva

LaikotarpisXIVXVII1349–1609

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Maskva šiame šaltinyje aprašoma kaip svarbiausias Lietuvos rytinis kaimynas ir ilgainiui išaugęs pavojus, pagal kurį autorius siūlo matyti Lietuvos istorijos lūžius. Šiame šaltinyje Maskva taip pat rodoma kaip Vytauto dinastinių planų ir artimos giminystės su Sofija centras.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Vytautas siekė paimti Maskvą savo valdžion arba bent turėti jai didelę įtaką.
t-002 Keliais šimtmečiais Lietuva gynė sukurtą didvalstybę nuo stiprėjančių rytų grėsmių, tarp jų Maskvos.
t-003 Maskvoje saugoma Lietuvos Metrika tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu.
t-004 Jonas Basanavičius, pirmasis mėnraščio redaktorius, buvo baigęs medicinos studijas Maskvoje.
t-005 Maskvos metropolitams kasmet buvo teikiamos nemažos pajamos iš Lietuvos.
t-006 1427 m. Vytautas žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui II, ir tam pakako pademonstruoti jėgą.
t-007 Aleksandro ir Elenos santuoka skatino steigti užeigas pirkliams, atvykstantiems į Vilnių iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.
t-008 Lietuvos metraščiuose Algirdo žygiai į Maskvą priskiriami epinius pasakojimus atitinkantiems siužetams.
t-009 Vytautas esą žadėjo Tochtamišui ordos sostą mainais į savo pasodinimą Maskvos didžiojoje kunigaikštijoje ir visos Rusios valdžioje.
t-010 J. Paleckio vadovaujama delegacija Maskvoje 1940 m. rugpjūčio 3 d. pasiprašė įeiti į SSRS sudėtį.
t-011 1372 m. balandį trečiąjį Maskvos žygį pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis, įsiveržę į Dmitrijaus Doniečio žemes.
t-012 Po Lietuvos didvalstybės sukūrimo Maskva laikyta viena iš stiprėjančių rytų grėsmių.
t-013 Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste dėl rytinių teritorijų kėlė ATR ir Rusijos konfliktus XVII a.
t-014 Per Lenkijos ultimatumą Maskva ir Berlynas Kaunui patarė priimti lenkų reikalavimus.
t-015 Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.
t-016 1940 m. birželio 10 d. Kaune nutarta pasiųsti ministrą J. Urbšį į Maskvą, nes A. Merkiui nesisekė normalizuoti situacijos.
t-017 1427 m. Vytautas žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui II, ir tam pakako pademonstruoti jėgą.
t-018 Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
t-019 Po caro Teodoro mirties Maskvoje prasidėjo perversmų laikotarpis, vadinamas didžiąja suirute (smuta).
t-020 Vytautas rytuose siekė valdyti arba stipriai paveikti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius.
t-021 Tapęs savo duktėno globėju, Vytautas kartu tapo Maskvos kunigaikštijos protektoriumi.
t-022 Georgijaus Čičerino nota patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje ir Maskvos poziciją dėl Lietuvos teritorinio suverenumo.
t-023 1939 m. spalio 3 d. Maskvoje Josifas Stalinas spaudė Juozą Urbšį pasirašyti sutartis dėl savitarpio pagalbos, Vilniaus krašto ir pietvakarių Lietuvos.
t-024 Maskva, siekdama sujungti visą Rusią, reiškė pretenzijas į Naugardo ir Pskovo respublikas.
t-025 1496 m. sausį iš Maskvos išvykusi kunigaikštytė Elena vasarį atvyko į Vilnių.
t-026 Stepono Batoro valdymo metais Livonijos kare pasiektos lemiamos pergalės prieš Maskvą.
t-027 Maskva ir Leningradas buvo pagrindiniai iš Lietuvos išvežamų maisto produktų vartotojai.
t-028 Per Lenkijos ultimatumą Prancūzija, Britanija, Maskva ir Berlynas patarė Kaunui priimti lenkų reikalavimus.
t-029 1494 m. balandžio 18 d. Maskvoje Lietuvos pasiuntiniai pasirašė amžinos taikos sutartį su caru.
t-030 Tomo Naruševičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija Maskvoje reikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę.
t-031 Livonijos kare pasiektos pergalės prieš Maskvą jos pavojų atitolino daugiau nei pusamžiui.
t-032 Lietuvos metraščiuose užrašyti epiniai siužetai apie Gedimino sapną, Algirdo žygius į Maskvą ir Kęstučio bei Birutės meilę.
t-033 Dėl karo su Maskva patirtų nuostolių Vilniaus vyskupija sunkiai galėjo aprūpinti klierikų kolegiją lėšomis.
t-034 1617–1618 m. žygyje į Maskvą Jonas Karolis Chodkevičius pasiekė laimėjimų, tačiau Maskvos užimti nepavyko.
t-035 Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomais priešais.
t-036 1960 m. Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais ir teikė informaciją iš Lietuvos.
t-037 XV a. pabaigoje sustiprėjusi Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.
t-038 Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją.
t-039 Algirdas prie Maskvos mūrų prastovėjo tris dienas ir tris naktis, nuniokojo apylinkę ir grįžo atgal.
t-040 Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
t-041 1611 m. Jonui Karoliui Chodkevičiui pavesta deblokuoti Maskvoje apsuptą lenkų ir lietuvių įgulą, bet ji kapituliavo.
t-042 Napoleonui teko trauktis iš Maskvos, o traukimosi metu jo kariuomenė sunyko.
t-043 XV a. pabaigoje stiprėjanti Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.
t-044 Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į Kijevo ir Maskvos dalis, kurių istorija vėliau klostėsi savarankiškai.
t-045 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius ir Maskvos metropolitas Fotijas.
t-046 1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje Lietuva pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.
t-047 Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti Aukso ordai duoklę iš kitų senosios Rusios kunigaikštijų.
t-048 Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė liepos 15 d., jau pasirašius sutartį Maskvoje.
t-049 Karai su Maskva rytuose reikalavo daug pinigų, todėl reikėjo rūpintis didesniu parduodamų prekių kiekiu.
t-050 1494 m. balandžio 18 d. Maskvoje Lietuvos pasiuntiniai pasirašė amžinos taikos sutartį su caru.
t-051 Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš stačiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.
t-052 Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.
t-053 1610 m. lenkų kariuomenė, sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.
t-054 Maskvos metropolitas Fotijas siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet nieko nelaimėjęs išvyko į Maskvą.
t-055 Pas Vytautą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės, Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai.
t-056 Kunigaikštis Mykolas tremtyje Maskvoje mirė nunuodytas kažkokiame vienuolyne.
t-057 Į suvažiavimą atvyko Vytautas, Jogaila, Maskvos, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, imperatorius Zigmantas ir popiežiaus legatas.
t-058 1960 m. Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.
t-059 Vytauto kariuomenės būrys palydėjo į Maskvą vykstantį kunigaikščio sūnų Vosylių.
t-060 Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.
t-061 Leonidui Brežnevui įsitvirtinus valdžioje, Maskvoje sustiprėjusios stalininės jėgos prisidėjo prie valdymo sugriežtinimo.
t-062 Maskva ir Leningradas buvo pagrindiniai iš Lietuvos išvežamų maisto produktų vartotojai.
t-063 Rusijoje kilus dideliam sukilimui, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietuviai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti.
t-064 Maskvoje buvo išlikęs priežodis: „Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo.“
t-065 Tomo Naruševičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija Maskvoje pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę ir jos tęstinumą nuo LDK.
t-066 Vokietijai greitai užėmus Lietuvą, sovietai vos spėjo išgabenti LSSR vyriausybę į Maskvą.
t-067 1978 m. lapkričio 22 d. Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis Maskvoje paskelbė apie TTGK įkūrimą Lietuvoje.
t-068 J. Paleckio vadovaujama delegacija Maskvoje rugpjūčio 3 d. pasiprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį.
t-069 Maskvos metropolitas Fotijas siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet dėl Vytauto ligos nieko nelaimėjo.
t-070 Algirdas tris dienas ir tris naktis stovėjo prie Maskvos mūrų, nusiaubė apylinkę ir grįžo atgal.
t-071 Kazimiero Jogailaičio laikais Lietuvos valstybė Maskvai nebekėlė tikro pavojaus, nors politine jėga dar buvo už ją pranašesnė.
t-072 1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje Lietuva pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.
t-073 Balińskis teigė, kad Maskvoje buvo išlikęs priežodis: kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo.
t-074 Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene gindamas Smolenską.
t-075 Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.
t-076 Vytautas laikė Maskvos metropolitų religinę viršenybę viena opiausių kliūčių savo valdžiai Lietuvoje stiprinti.
t-077 1940 m. birželio 10 d. Kaune nutarta pasiųsti užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį į Maskvą.
t-078 Gavusi Maskvos palaiminimą Lietuvos valdžia, matydama, kad sąjunginio pavaldumo pramonės įmones sunku kontroliuoti, plėtojo sau pavaldžias pramonės šakas.
t-079 1430 metais į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius ir Maskvos metropolitas Fotijas.
t-080 Vokietijai greitai užėmus Lietuvą, sovietai vos spėjo išgabenti LSSR vyriausybę į Maskvą.
t-081 Jogailos vyriausiasis brolis Andrius, valdęs Polocką, pabėgo į Maskvą ir ėmė rengti koaliciją prieš Jogailą.
t-082 1978 m. lapkričio 22 d. Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis Maskvoje paskelbė apie TTGK įkūrimą Lietuvoje.
t-083 1991 m. rugpjūtį žlugus Maskvos pučui, kelias į Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą tapo laisvas.
t-084 1940 m. birželio 15 d. iš Maskvos į Lietuvą atvykęs Vladimiras Dekanozovas diegė Maskvos sprendimus.
t-085 Viačeslavas Molotovas pakvietė ministrą Juozą Urbšį atvykti į Maskvą.
t-086 Lenkų kariuomenė 1610 m., sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.
t-087 Vytautas rašė su kariuomene pasiekęs vietą, nuo kurios iki Maskvos buvo trijų dienų kelias.
t-088 Polocką valdęs Andrius pabėgo į Maskvą ir ėmė rengti koaliciją prieš Jogailą.
t-089 Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos.
t-090 Maskva minima kaip imperines ambicijas užauginusi rytų grėsmė Lietuvos sukurtai didvalstybei.
t-091 Vytautas nutraukė ryšius su Maskvos metropolitu Fotijumi ir nurodė vyskupams išrinkti Lietuvai atskirą metropolitą.
t-092 Jonas Basanavičius, pirmasis „Aušros“ redaktorius, buvo baigęs medicinos studijas Maskvoje.
t-093 1611 m. Jonui Karoliui Chodkevičiui buvo pavesta deblokuoti Maskvoje apsuptą lenkų ir lietuvių įgulą, bet ji kapituliavo.
t-094 Viačeslavas Molotovas pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį atvykti į Maskvą.
t-095 1940 m. birželio 15 d. iš Maskvos į Lietuvą atvykęs Vladimiras Dekanozovas perėmė realią aukščiausiąją valdžią.
t-096 Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
t-097 Maskvoje prasidėjo perversmų laikotarpis, vadinamas didžiąja suirute (smuta).
t-098 Iki Maskvos kariuomenei buvo likę aštuoniolika mylių, kai žygūnas ją pralenkė tik keliomis valandomis.
t-099 Vasilijus reikalavo, kad karaliaus pasiuntiniai atvyktų į Maskvą, kur jam būtų lengviau tramdyti ginčytis linkusius saviškius.
t-100 Maskvoje maskvėnai reikalavo, kad legatai laišku paklaustų karaliaus nuomonės dėl titulų ginčo.
t-101 Lietuvos metraščio tyrime teigiama, kad LDK santykių su Rusų valstybe vaizdavime iškeliamas Vytauto pranašumas prieš Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų.
t-102 Sofijos Vytautaitės sužadėtinis 1388 m. sausio 19 d. jau buvo Maskvoje.
t-103 Maskvoje viešėjęs arkidjakonas Povilas pasakojo apie Rusijos carui pavaldžias tautas, garbinusias dangaus kūnus ir kai kuriuos žvėris.
t-104 Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva.
t-105 Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.
t-106 Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.
t-107 Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad ne gali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derė tis dėl kitokių taikos formulių.
t-108 Taip pat kalbama ir apie tautų protėvius Masochą ir Tovelą, arba Tobalą, minimus Šven tajame Rašte kaip slavų gyvenamųjų vietų Maskvos ir Tobolsko pirmtakus2.

Ryšiai