Maskva šiame šaltinyje aprašoma kaip svarbiausias Lietuvos rytinis kaimynas ir ilgainiui išaugęs pavojus, pagal kurį autorius siūlo matyti Lietuvos istorijos lūžius. Šiame šaltinyje Maskva taip pat rodoma kaip Vytauto dinastinių planų ir artimos giminystės su Sofija centras.
1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui \nBaziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą. Grįžimas \nnamo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – \npajungiami Pskovas (1426 m.
trečiojo dešimtmečio pabaigoje Vytautas pradėjo elgtis \nkaip savarankiškas valdovas. 1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui \nBaziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą.
Šiandien pripažįstama, kad \nepinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš-\nčiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į \nMaskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi \ndar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai-\ndota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, \no Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).
Tretįjį Maskvos žygį (1372.IV.) pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis (iš Polocko), netikėtai su didele kariuomene įsiveržę į Dimitro Doniečio žemes.
O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk\nterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki\ntų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va\nsarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio,\nMykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei\ndaugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja\nrinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo\nmiesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos\nponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa\ntiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal\nbėjo.
Šiandien pripažįstama, kad \nepinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš-\nčiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į \nMaskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi \ndar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai-\ndota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, \no Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
