Maskva

Santrauka

Maskva šiame šaltinyje aprašoma kaip svarbiausias Lietuvos rytinis kaimynas ir ilgainiui išaugęs pavojus, pagal kurį autorius siūlo matyti Lietuvos istorijos lūžius. Šiame šaltinyje Maskva taip pat rodoma kaip Vytauto dinastinių planų ir artimos giminystės su Sofija centras.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Po Lietuvos didvalstybės sukūrimo Maskva laikyta viena iš stiprėjančių rytų grėsmių.		c-001
t-002 Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru.		c-002
t-003 XV a. pabaigoje stiprėjanti Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.		c-003
t-004 1611 m. Jonui Karoliui Chodkevičiui pavesta deblokuoti Maskvoje apsuptą lenkų ir lietuvių įgulą, bet ji kapituliavo.		c-004
t-005 Lenkų kariuomenė 1610 m., sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.		c-005
t-006 Rusijoje kilus dideliam sukilimui, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietuviai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti.		c-006
t-007 Polocką valdęs Andrius pabėgo į Maskvą ir ėmė rengti koaliciją prieš Jogailą.		c-007
t-008 Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva.		c-008
t-009 Vytauto kariuomenės būrys palydėjo į Maskvą vykstantį kunigaikščio sūnų Vosylių.		c-009
t-010 Į suvažiavimą atvyko Vytautas, Jogaila, Maskvos, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, imperatorius Zigmantas ir popiežiaus legatas.		c-010
t-011 Švitrigaila nenutraukė ryšių su Ordinu ir sudarė naują sąjungą su Maskva bei Tvere.		c-011
t-012 Nepavykus sąmokslui prieš Kazimierą, jis pabėgo į Maskvą ir ten mirė nunuodytas.		c-012
t-013 Maskvoje susidarė teorija, kad Maskva turi būti pravoslaviškojo pasaulio centras kaip anksčiau Konstantinopolis.		c-013
t-014 Rytuose ėję karai su Maskva reikalavo daug pinigų, todėl reikėjo rūpintis, kad būtų daugiau ką parduoti.		c-014
t-015 Steponui Batorui ateinant į sostą, tarp Lietuvos ir Maskvos tebebuvo neišspręstas ginčas dėl Livonijos.		c-015
t-016 Caras Maskvoje surengė viešą tikybinį disputą su Posevinu ir nebenorėjo kalbėti apie perėjimą į katalikybę.		c-016
t-017 Paliaubomis pasibaigė ilgai trukę Lietuvos karai su Maskva dėl Livonijos.		c-017
t-018 Maskvoje tuomet prasidėjo perversmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( smuta ).		c-018
t-019 Lietuvos metraščiuose Algirdo žygiai į Maskvą priskiriami epinius pasakojimus atitinkantiems siužetams.		c-019
t-020 Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.		c-020
t-022 „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.		c-022
t-023 1427 m. Vytautas žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui II, ir tam pakako pademonstruoti jėgą.		c-023
t-024 Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš stačiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.		c-024
t-026 Livonijos kare pasiektos pergalės prieš Maskvą jos pavojų atitolino daugiau nei pusamžiui.		c-026
t-027 Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos.		c-027
t-028 Tačiau Napoleonui teko trauktis iš Maskvos, o besitraukiant neliko ir jo kariuomenės.		c-028
t-029 Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.		c-029
t-030 Jonas Basanavičius, pirmasis mėnraščio redaktorius, buvo baigęs medicinos studijas Maskvoje.		c-030
t-031 Tomo Naruševičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija Maskvoje pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę ir jos tęstinumą nuo LDK.		c-031
t-032 Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė liepos 15 d., jau pasirašius sutartį Maskvoje.		c-032
t-033 1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje Lietuva pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.		c-033
t-034 Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.		c-034
t-035 Maskva ir Berlynas Kaunui patarė priimti lenkų reikalavimus.		c-035
t-036 Viačeslavas Molotovas pakvietė ministrą Juozą Urbšį atvykti į Maskvą.		c-036
t-037 Maskvoje spalio 3 d. Josifas Stalinas spaudė Juozą Urbšį pasirašyti savitarpio pagalbos ir Vilniaus perdavimo sutartis.		c-037
t-038 1940 m. birželio 7 d. Maskvoje Viačeslavas Molotovas A. Merkį kaltino antisovietine Lietuvos politika.		c-038
t-039 1940 m. birželio 10 d. Kaune nutarta pasiųsti ministrą J. Urbšį į Maskvą, nes A. Merkiui nesisekė normalizuoti situacijos.		c-039
t-040 1940 m. birželio 15 d. iš Maskvos į Lietuvą atvykęs Vladimiras Dekanozovas diegė Maskvos sprendimus.		c-040
t-041 J. Paleckio vadovaujama delegacija Maskvoje rugpjūčio 3 d. pasiprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį.		c-041
t-042 Vokietijai greitai užėmus Lietuvą, sovietai vos spėjo išgabenti LSSR vyriausybę į Maskvą.		c-042
t-043 Leonidui Brežnevui įsitvirtinus valdžioje, Maskvoje sustiprėjusios stalininės jėgos prisidėjo prie valdymo sugriežtinimo.		c-043
t-044 Gavusi Maskvos palaiminimą Lietuvos valdžia, matydama, kad sąjunginio pavaldumo pramonės įmones sunku kontroliuoti, plėtojo sau pavaldžias pramonės šakas.		c-044
t-045 Maskva ir Leningradas buvo pagrindiniai iš Lietuvos išvežamų maisto produktų vartotojai.		c-045
t-046 Nemažai jaunimo mokėsi Maskvos, Leningrado ir kitose SSRS aukštosiose mokyklose.		c-046
t-047 1978 m. lapkričio 22 d. Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis Maskvoje pranešė apie TTGK įkūrimą.		c-047
t-048 1960 m. Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.		c-048
t-050 Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomais priešais.		c-050
t-051 Algirdas tris dienas ir tris naktis stovėjo prie Maskvos mūrų, nusiaubė apylinkę ir grįžo atgal.		c-051
t-052 1372 m. balandį trečiąjį Maskvos žygį pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis, įsiveržę į Dmitrijaus Doniečio žemes.		c-052
t-053 Vytautas esą žadėjo Tochtamišui ordos sostą mainais į savo pasodinimą Maskvos didžiojoje kunigaikštijoje ir visos Rusios valdžioje.		c-053
t-054 Keliais šimtmečiais Lietuva gynė sukurtą didvalstybę nuo stiprėjančių rytų grėsmių, tarp jų Maskvos.		c-054
t-056 1617–1618 m. žygyje į Maskvą pasiekta laimėjimų, bet Maskvos užimti nepavyko.		c-056
t-057 Lenkų kariuomenė šios sumaišties metu 1610 m. sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.		c-057
t-060 Maskva, siekdama sujungti visą Rusią, reiškė pretenzijas į Naugardo ir Pskovo respublikas.		c-060
t-061 Vytautui Smolenskas buvo reikalingas geriems santykiams su Didžiuoju Naugardu, Pskovu ir Maskva palaikyti.		c-061
t-062 Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.		c-062
t-063 Vytautas rašė su kariuomene pasiekęs vietą, nuo kurios iki Maskvos buvo trijų dienų kelias.		c-063
t-065 Pas Vytautą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės, Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai.		c-065
t-066 Vytautas rytuose siekė valdyti arba stipriai paveikti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius.		c-066
t-067 Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai.		c-067
t-068 Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų.		c-068
t-069 Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.		c-069
t-070 Jo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.		c-070
t-071 Maskvos metropolitams kasmet buvo teikiamos nemažos pajamos iš Lietuvos.		c-071
t-072 Vytautas nutraukė ryšius su Maskvos metropolitu Fotijumi ir nurodė vyskupams išrinkti Lietuvai atskirą metropolitą.		c-072
t-073 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius ir Maskvos metropolitas Fotijas.		c-073
t-074 Maskvos metropolitas Fotijas siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet nieko nelaimėjęs išvyko į Maskvą.		c-074
t-076 1494 m. balandžio 18 d. Maskvoje Lietuvos pasiuntiniai pasirašė amžinos taikos sutartį su caru.		c-076
t-077 1496 m. sausį iš Maskvos išvykusi kunigaikštytė Elena vasarį atvyko į Vilnių.		c-077
t-078 Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­ tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­ tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­ tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.		c-078
t-079 Maskvoje buvo išlikęs priežodis: „Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo.“		c-079
t-080 Į Vilnių ne kartą buvo atvykę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai.		c-080

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Po Lietuvos didvalstybės sukūrimo Maskva laikyta viena iš stiprėjančių rytų grėsmių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai

Puslapis 11

valdovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formo- mis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais šiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių kova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš rytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi manipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užaugi- nusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pa- krante siekusia užkariauti Švedija.

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo kariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremda- ma jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki pat Daugpilio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru. Algirdas suvokė, kad Maskva gali ateityje kelti grėsmę Lietuvos interesams ir su- rengė į ją tris karo žygius (1368; 1370; 1372). Nors Maskvos krem- liaus užimti nepavyko, tačiau Maskvos pretenzijos į lietuvių valdomas rusėnų teritorijas buvo užkardytos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: XV a. pabaigoje stiprėjanti Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Jau krikščioniška valstybe tapusi Lietuva xv a. Žalgirio ir Pabaisko mūšiuose pergalingai užbaigė savo Didįjį (beveik 250 m. trukusį) pagoniškosios epochos karą dėl išlikimo prieš Vokiečių ordiną. Po to Lietuva ilgesnį laiką gyveno sąlyginai ramiai, iki kol naujas galios centras - Maskvos valstybė ėmė stiprėti ir xv a. pabaigoje kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.

m“

k NN a

Vytis iš XV a. pirmos pusės Bergshamaro herbyno

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1611 m. Jonui Karoliui Chodkevičiui pavesta deblokuoti Maskvoje apsuptą lenkų ir lietuvių įgulą, bet ji kapituliavo.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1611m. J. K. Chodkevičiui buvo pavesta vadovauti Maskvoje apsuptos lenkų ir lietuvių įgulos debloka- vimui, tačiau ši, nesulaukusi pagalbos, kapituliavo. 1615-1616 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Lenkų kariuomenė 1610 m., sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Dėl valdžios ėmė kovoti Abiejų Tautų valdovo Zigmanto Vazos re- miami išgyvenusiu Dmitrijumi apsimetę pretendentai į Rusijos sostą ir kai kurių rusų bojarinų giminių atstovai. Lenkų ka- riuomenė šios sumaišties metu 1610 m. su-

mušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš- rinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Rusijoje kilus dideliam sukilimui, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietuviai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš- rinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą. Tačiau galiausiai Rusijoje kilo didelis suki- limas, Maskvoje įsitvirtinę lenkai ir lietu- viai buvo apsupti ir priversti kapituliuoti. Jiems padėti nesugebėjo net Lenkijos- Lietuvos valdovo apgultiesiems į pagalbą atsiųstos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pajėgos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Polocką valdęs Andrius pabėgo į Maskvą ir ėmė rengti koaliciją prieš Jogailą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, val- dęs Polocką, atsisakė klausyti Jogailos ir, pabėgęs į Maskvą, ėmė ruošti koaliciją prieš Jogailą. Jį uoliai rėmė Maskvos kuni- gaikštis Dimitrijas, kuriam rūpėjo užimti Lietuvos valdomus Pa- volgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris visada rėmė kiek- vieną neramumą Lietuvoje. Prie Andriaus prisidėjo dar brolis Dimitrijas, Briansko valdovas, ir pritarė Kijevo valdovas Vla- dimiras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė su- siartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Mask- vos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Vytauto kariuomenės būrys palydėjo į Maskvą vykstantį kunigaikščio sūnų Vosylių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys. Jam grįžus į Maskvą, tarp Maskvos ir Vytauto ėjo derybos dėl sąjungos. Tai buvo nusi- kaltimas Jogailai, nes tuo metu, kai Maskvos kunigaikštis var- žėsi su Jogaila dėl įtakos D.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Į suvažiavimą atvyko Vytautas, Jogaila, Maskvos, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, imperatorius Zigmantas ir popiežiaus legatas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigman- tas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikš- čių atstovų. Suvažiavimo šeimininkas, Vytautas, turėjo progos parodyti savo vaišingumą.

Tarp visų suvažiavime iškeltų klausimų vienas iš svarbiau- siųjų buvo sumanymas karūnuoti Vytautą Lietuvos karalium.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Švitrigaila nenutraukė ryšių su Ordinu ir sudarė naują sąjungą su Maskva bei Tvere.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar pa- darė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Len- kija, kuri jam padėjo net ruo- šiant sąmokslą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Nepavykus sąmokslui prieš Kazimierą, jis pabėgo į Maskvą ir ten mirė nunuodytas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau netrukus jis bandė suruošti prieš Kazimierą sąmokslą, kuriam nepavykus, pa- bėgo į Maskvą. Ten jis ir mirė nunuodytas (1452 m.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Maskvoje susidarė teorija, kad Maskva turi būti pravoslaviškojo pasaulio centras kaip anksčiau Konstantinopolis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuomet Maskvoje ir susidarė teorija, kuri skelbė, jog Maskva turinti būti toks pat pravoslaviškojo pasaulio centras, koks anksčiau buvo

Konstantinopolis, nes Maskvoje sėdįs imperijos įpėdinis. Tuo- būdu į Maskvą dar labiau sužiuro visų rusų akys, ir Lietuvai, kurioje pravoslavams nebuvo jokio moralinio autoriteto, vis sunkiau buvo kovoti su Maskva. **Lietuvos kovos su Maskva.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Rytuose ėję karai su Maskva reikalavo daug pinigų, todėl reikėjo rūpintis, kad būtų daugiau ką parduoti.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Rytuose ėję karai su Maskva reikalavo daug pinigų, todėl rei- kėjo rūpintis, kad būtų daugiau ką parduoti. Didžiausi žemės plotai priklausė didžiajam kunigaikščiui, todėl jam pirmiausia teko susirūpinti, kad būtų pertvarkytas ūkis ir kad jis duotų daugiau pajamų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Steponui Batorui ateinant į sostą, tarp Lietuvos ir Maskvos tebebuvo neišspręstas ginčas dėl Livonijos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Batorui ateinant į sostą, tarp Lietuvos ir Maskvos tebebuvo neišspręstas ginčas dėl Li- vonijos (žiūr. 217 psl.). 1571 m. tarp jų buvo pasirašytos 3 me- tų paliaubos, ir abi pusės žinojo, kad toliau neišvengs karo, nes caras Jonas IV žūt būt norėjo gauti sau patogų išėjimą į Baltijos jūrą, t. y. užimti didžiąją dalį Livonijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Caras Maskvoje surengė viešą tikybinį disputą su Posevinu ir nebenorėjo kalbėti apie perėjimą į katalikybę.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Apsidžiaugęs paly- ginti gera taika, caras apie perėjimą į katalikybę nebenorėjo nė kalbėti; Maskvoje suruošęs viešą tikybinį disputą su Posevinu, jis pats visaip išjuokė net patį popiežių.

**Maskvos susilpnėjimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Paliaubomis pasibaigė ilgai trukę Lietuvos karai su Maskva dėl Livonijos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Šitomis paliaubomis pasibaigė ilgai traukęsi karai su Maskva dėl Livonijos. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija. Caras Jonas IV, gal būt, dary- damas šias paliaubas, ir galvojo vėl kada nors pradėti karą

su Lietuva, tačiau jam jau nebeteko kariauti, nes netrukus (1584 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Maskvoje tuomet prasidėjo perversmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( smuta ).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Po jo, 15 metų buvo caru jokiems dideliems žygiams netikęs jo silpnaprotis sūnus Teodoras, su kurio mirtim pasibaigė Kalitos dinastija. Maskvoje tuomet prasidėjo per- versmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( smuta ). Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Lietuvos metraščiuose Algirdo žygiai į Maskvą priskiriami epinius pasakojimus atitinkantiems siužetams.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš- čiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai- dota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Rem- damas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmeny- bę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsa- kytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

„Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografi- nis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo sava- rankiškais keliais. Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: 1427 m. Vytautas žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui II, ir tam pakako pademonstruoti jėgą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą. Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš stačiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš sta- čiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemė- lapio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Livonijos kare pasiektos pergalės prieš Maskvą jos pavojų atitolino daugiau nei pusamžiui.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

) pasiektos lemiamos pergalės Livonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam- žiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tačiau svarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas – Abiejų Tautų Res- publika, kuri egzistavo dar du amžius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni- gaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos. Livonijos karuose 1558–1583 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Tačiau Napoleonui teko trauktis iš Maskvos, o besitraukiant neliko ir jo kariuomenės.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau Napoleonui teko trauktis iš Maskvos, o besitraukiant neliko ir jo kariuomenės. 1812 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos uni- versitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį. Taip tikėtasi iš pačių lietuvių paruošti rusų aukštosios kultūros proceso dalyvių, manant, kad jie taps ir lietuvių „suartinimo“ su rusų kultūra gija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Jonas Basanavičius, pirmasis mėnraščio redaktorius, buvo baigęs medicinos studijas Maskvoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Tomo Naruševičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija Maskvoje pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę ir jos tęstinumą nuo LDK.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 142 Jos delegacija, vadovaujama Tomo Naruševičiaus, atvykusi į Maskvą pir- miausia pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę, jos valstybingu- mo tęstinumą nuo LDK. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lie- tuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažini- mo dokumentu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė liepos 15 d., jau pasirašius sutartį Maskvoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje… Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: 1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje Lietuva pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Likę vieniši lietuviai 1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri- pažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje. Lietuvos politines jėgas veikė bendrieji Europos procesai – parla- mentarizmo krizės, diktatūrų įvedimai, perversmai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Maskva ir Berlynas Kaunui patarė priimti lenkų reikalavimus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Viačeslavas Molotovas pakvietė ministrą Juozą Urbšį atvykti į Maskvą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Užtat sukruto sujudo Maskva – V. Molotovas pakvietė atvykti į Mas- kvą ministrą Juozą Urbšį. Šis išvyko spalio 2 dieną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Maskvoje spalio 3 d. Josifas Stalinas spaudė Juozą Urbšį pasirašyti savitarpio pagalbos ir Vilniaus perdavimo sutartis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Maskvoje spalio 3-iąją Josifas Stalinas spaudė J. Urbšį pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, sutartį dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo ir sutartį dėl dalies pietvakarių Lietuvos teritorijos perdavimo Vokietijai. Pastaroji sutartis stačiai apstulbino Lietuvos delegaciją, nes buvo kalbama apie gry- nai etnines lietuvių žemes ir 150 000 gyventojų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: 1940 m. birželio 7 d. Maskvoje Viačeslavas Molotovas A. Merkį kaltino antisovietine Lietuvos politika.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo pat pirmo susitikimo Maskvoje 1940 m. birželio 7 d. V. Molotovas sukrėtė A. Merkį brutaliu elgesiu, absurdiškai kaltino Lietuvą antisovieti-

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 187 ne politika, nebūtais kareivių grobimais, neva jų tardymais ir kankinimais, nesama karine antisovietine sąjunga su Latvija ir Estija, užkliuvo antiso- vietinė karikatūra Lietuvos laikraštyje, netgi paties A.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: 1940 m. birželio 10 d. Kaune nutarta pasiųsti ministrą J. Urbšį į Maskvą, nes A. Merkiui nesisekė normalizuoti situacijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Birželio 10 dieną Kaune sužinojus, kad A. Merkiui nesiseka normalizuoti situaciją, nutarta pasiųsti į Maskvą ministrą J. Urbšį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: 1940 m. birželio 15 d. iš Maskvos į Lietuvą atvykęs Vladimiras Dekanozovas diegė Maskvos sprendimus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Reali aukščiausioji valdžia atiteko ne šalyje li- kusiems ministrams, o birželio 15 dienos pavakare į Lietuvą iš Maskvos atvykusiam sovietų vyriausybės emisarui Vladimirui Dekanozovui (kar- tu su juo atvyko ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinęsis „drg. Petrovu“, bet jis, kaip specialiųjų tarnybų atstovas, veikė slaptai), kuris diegė sprendimus iš Maskvos. V.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: J. Paleckio vadovaujama delegacija Maskvoje rugpjūčio 3 d. pasiprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Seime išrinkta 20 asmenų delegaci- ja, vadovaujama J. Paleckio, kuri, nuvykusi į Maskvą, rugpjūčio 3-iąją pasi- prašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį. Taip įforminta Lietuvos aneksija, Rinkimų į Liaudies seimą agitacinis plakatas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Vokietijai greitai užėmus Lietuvą, sovietai vos spėjo išgabenti LSSR vyriausybę į Maskvą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos žydų sunaikinimas – Holokaustas Vokietijai greitai užėmus Lietuvą labai mažai gyventojų pa- sitraukė į Rytus, sovietai vos spėjo išgabenti į Maskvą LSSR vyriausybę. Tai pražūtingai atsiliepė žydams – daugybė jų, besitraukiančių į Rytus, grąžinti atgal lietuvių sukilėlių arba sugrįžo patys, nes kelyje į Maskvą juos aplenkė vermachtas, o iš kitos pusės, sovietų kariai ir NKVD prie vidinės sienos stabdė žmonių traukimąsi į Rusiją, laikydami juos dezerty- rais, panikos skleidėjais, vos tik pamatę dokumentus lietuvių kalba įtari- nėjo šnipinėjimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Leonidui Brežnevui įsitvirtinus valdžioje, Maskvoje sustiprėjusios stalininės jėgos prisidėjo prie valdymo sugriežtinimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

O valdžios olimpe įsitvirtinus Leo- nidui Brežnevui, sustiprėjus revanšistinėms stalininėms jėgoms Maskvoje, valdymas vėl sugriežtintas – imta persekioti kitaminčius (1967–1975 m. Lietuvoje už antisovietinę agitaciją ir propagandą nuteisti 1 583 asmenys), ekonomika ir visuomenės gyvenimas militarizuojami, aktyviau diegiama komunistinė ideologija, nors atnaujinti teroro nesiryžta. Sovietų valdymas pokario Lietuvoje padarė didelių nuostolių šalies gyventojams: stalininiu laikotarpiu okupacinė valdžia sunaikino ne tik tūkstančius žmonių, bet ir ištisus socialinius sluoksnius, jų kultūrą ir tur- tą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Gavusi Maskvos palaiminimą Lietuvos valdžia, matydama, kad sąjunginio pavaldumo pramonės įmones sunku kontroliuoti, plėtojo sau pavaldžias pramonės šakas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Gavusi Maskvos palaimi- nimą Lietuvos valdžia, matydama, kad sąjunginio pavaldumo pramonės įmones sunku kontroliuoti, plėtojo sau pavaldžias pramonės šakas. Tokia politika pasiteisino ir pagal to meto sąlygas davė palyginti gerų rezultatų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Maskva ir Leningradas buvo pagrindiniai iš Lietuvos išvežamų maisto produktų vartotojai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors pagal mėsos ir pieno pramonės gamybą vienam gyventojui Lietuva užėmė pirmą vietą visoje SSRS, didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo išgabenama į kitus SSRS regionus (pagrindiniai išvežamų maisto produktų vartotojai – Maskva ir Leningradas (dabar Sankt Peterburgas), o įmonių gaunamos pajamos patekdavo į bendrą SSRS biudžetą. Sovietų valdžia noriai statė ir investavo Lietuvoje ir dėl to, kad į Mas- kvą keliaudavo kyšiai (lagaminai rūkytų dešrų ir kumpių), ir dėl to, jog čia nebūdavo „dolgostrojų“ (ilgus metus užsitęsusių statybų, kurios rei- kalaudavo nesibaigiančio finansavimo), statybinės medžiagos nebūdavo visiškai išvagiamos ir naujos įmonės paleidžiamos daugiau ar mažiau laiku.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Nemažai jaunimo mokėsi Maskvos, Leningrado ir kitose SSRS aukštosiose mokyklose.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nemažai jaunimo mokėsi Maskvos, Leningrado ir kitose SSRS aukštosiose mokyklose. Lietuvoje visi laikraščiai imti dubliuoti ir rusų kalba, leista daug rusų literatūros kūrinių, vaidinta pjesių, visur pradėta taikyti dvikalbystę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: 1978 m. lapkričio 22 d. Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis Maskvoje pranešė apie TTGK įkūrimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1978 m. lapkričio 22 d. trys kunigai – Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tam- kevičius ir Juozas Zdebskis – spaudos konferencijoje Maskvoje užsienio žurnalistams pranešė, kad lap- kričio 13 dieną Lietuvoje įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komi- tetas (TTGK) (jam dar priklau- sė kunigai Jonas Kauneckas ir Vincentas Vėlavičius), kuris kėlė religinės diskriminacijos proble- mą – tikintieji neturi tų teisių, kuriomis valstybėje naudojasi ateistai, o kulto laisvė praktikoje varžoma.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: 1960 m. Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos. Tam padėjo 1975 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomais priešais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomi priešai. Varžybinė kova tarp Vilniaus ir Maskvos jau prasidėjo pačioje Algirdo valdymo pradžioje, kai jis, norėdamas sulaužyti Maskvos jėgą, nutarė susiartinti su totorių chanu ir siuntė pas jį 1349 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: Algirdas tris dienas ir tris naktis stovėjo prie Maskvos mūrų, nusiaubė apylinkę ir grįžo atgal.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Todėl, prastovėjęs prie Maskvos mūrų «tris dienas ir tris naktis » ir nuteriojęs apylinkę, jis grįžo atgal^17. Iki tol niekados lietuviai nebuvo pasiekę Maskvos vartų. Lieka neaišku, ar tas paslaptimi apgaubtas žygis teturėjo reikšti vien Tverės Mykolo teisių gynimą, ar kai ką ir daugiau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: 1372 m. balandį trečiąjį Maskvos žygį pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis, įsiveržę į Dmitrijaus Doniečio žemes.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tretįjį Maskvos žygį (1372.IV.) pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis (iš Polocko), netikėtai su didele kariuomene įsiveržę į Dimitro Doniečio žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Vytautas esą žadėjo Tochtamišui ordos sostą mainais į savo pasodinimą Maskvos didžiojoje kunigaikštijoje ir visos Rusios valdžioje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis esą Tochtamišui sakęs : « Aš įkelsiu tave ordos sostan, o tu pasodinsi mane didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ir visos Ru­ sijos valdžioje »^19. Tochtamišo «jarlykas » Vytautui nėra išlikęs ; bet jis turėjo reikšti pažadą chano, kuris buvo skirstęs rusų kunigaikščių sostus, perleisti Vytautui valdžią ant visų rusų žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: Keliais šimtmečiais Lietuva gynė sukurtą didvalstybę nuo stiprėjančių rytų grėsmių, tarp jų Maskvos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai

Puslapis 11

valdovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formo- mis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais šiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių kova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš rytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi manipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užaugi- nusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pa- krante siekusia užkariauti Švedija.

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: XV a. pabaigoje stiprėjanti Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Po to Lietuva ilgesnį laiką gyveno sąlyginai ramiai, iki kol naujas galios centras - Maskvos valstybė ėmė stiprėti ir xv a. pabaigoje kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.

m“

k NN a

Vytis iš XV a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: 1617–1618 m. žygyje į Maskvą pasiekta laimėjimų, bet Maskvos užimti nepavyko.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1617-1618 m. daly- vavo žygyje į Maskvą, nepaisant tam tikrų laimėjimų, Maskvos užimti nepavyko. 1621 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: Lenkų kariuomenė šios sumaišties metu 1610 m. sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lenkų ka- riuomenė šios sumaišties metu 1610 m. su-

mušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.

Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš- rinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-060

Santrauka: Maskva, siekdama sujungti visą Rusią, reiškė pretenzijas į Naugardo ir Pskovo respublikas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tos respublikos, tarpininkaujant Maskvai, mokėjo totoriams duoklę, — iš čia jų ryšiai su Mas­ kva, nekalbant jau apie jų tautinį ir religinį vieningumą su ja; tuo remdamasi Maskva ir rūpindamasi sujungti visą Rusiją, reiš­ kė pretenzijų ir į minėtas respublikas. Tiktai D.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-061

Santrauka: Vytautui Smolenskas buvo reikalingas geriems santykiams su Didžiuoju Naugardu, Pskovu ir Maskva palaikyti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmiausia Vytautas darė žygių sustiprinti savo padėtį ir
įtaką Smolenske, kuris buvo jam reikalingas palaikyti gerus
santykius tiek su D. Naugardo bei Pskovo respublikomis, tiek ir
su pačia Maskva.
Kaip žinome, Smolensko kunigaikštis Sviastoslavas buvo
prisidėjęs prie Polocko kun.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-062

Santrauka: Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes. Tokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Va­

karų ir Rytų Bažnyčių suvienijimą Lietuvos žemėse.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-063

Santrauka: Vytautas rašė su kariuomene pasiekęs vietą, nuo kurios iki Maskvos buvo trijų dienų kelias.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Savo laiške jis rašo, kad su vi­ sa kariuomene ir pulku dvariškių pasiekė net 100 mylių už Smo­ lensko, palikdamas kairėje Maskvą, iki kurios tebuvo trijų die­ nų kelio; toliausiai Vytautas nuėjo iki Okos prieupio Zna, už Pronsko (visai netoli dabartinės Penzos). Čia Vytautą sveiki­ no ir jam lenkėsi Riazaniaus, Perejaslavlio, Pronsko, Novosiels-

(^1) ) L.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-065

Santrauka: Pas Vytautą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės, Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­ zūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­ niaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­ riaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­ niai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir­ džiai priimti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-066

Santrauka: Vytautas rytuose siekė valdyti arba stipriai paveikti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau­ gardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš­ čiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-067

Santrauka: Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai. Priešingai, suirutės metu Maskva buvo nebe puolančioji, bet puolamoji. Tuo metu Lietuva dar daugiau atsiėmė iš jos žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-068

Santrauka: Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultū- ros turtų. Biblioteka pakeliui iš jų buvo atimta ir grąžinta, bet vis dėlto daug kas buvo išvežta, o kai kas tenai tebėra dar ir šiandien.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-069

Santrauka: Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė. Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais­ vių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-070

Santrauka: Jo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­ riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso­ je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė­ jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-071

Santrauka: Maskvos metropolitams kasmet buvo teikiamos nemažos pajamos iš Lietuvos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Mask­ vos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvo­ je atžvilgiu. Kenksmingą tos virše­ nybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąs- tvmo būdui ne kartą didysis kuni­ gaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir ne­ mažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metro­ politams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-072

Santrauka: Vytautas nutraukė ryšius su Maskvos metropolitu Fotijumi ir nurodė vyskupams išrinkti Lietuvai atskirą metropolitą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas užkirto tam ke­ lią, nutraukdamas iš karto visus ry­ šius su naujai išrinktu Maskvos metropolitu Fotijumi ir paliepdamas vyskupams, susirinkusiems į Nau­ garduką, išrinkti iš savo tarpo Lie­ tuvai atskirą metropolitą. Daugiau apie tai žinių yra įdėję: K u 1 c z y ń s- k i Specimen Ecclesiae Ruthenicae, Pars.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-073

Santrauka: 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius ir Maskvos metropolitas Fotijas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­ džiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­ gaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­ vos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­ nus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-074

Santrauka: Maskvos metropolitas Fotijas siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet nieko nelaimėjęs išvyko į Maskvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto pri­ imtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Mask­ vą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiun­ tė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atve­ ju.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-076

Santrauka: 1494 m. balandžio 18 d. Maskvoje Lietuvos pasiuntiniai pasirašė amžinos taikos sutartį su caru.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie­ tuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis­ lovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie­ kė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-077

Santrauka: 1496 m. sausį iš Maskvos išvykusi kunigaikštytė Elena vasarį atvyko į Vilnių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk­ terį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki­ tų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va­ sarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja­ rinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa­ tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal­ bėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-078

Santrauka: Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­ tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­ tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­ tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­ tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­ tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­ tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-079

Santrauka: Maskvoje buvo išlikęs priežodis: „Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo.“

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šach Ach­ medas, apleistas sąjungininko, Mendli Girėjaus sumuštas, 43 Žinome, kad Maskvoje iki šiol dar išlikęs priežodis: Kto w Wilnie nie by­ wał, tot czudes nie widał [Kas Vilniuje nebuvo, tas stebuklų neregėjo]. At­ rodo, kad šią nuomonę išplatino tie, kurie didžiąją kunigaikštytę Eleną atlydėjo į Vilnių ir buvo sužavėti nuostabaus priėmimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-080

Santrauka: Į Vilnių ne kartą buvo atvykę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia­ vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil­ niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas. Totorių ant­ puoliai darėsi tokie akivaizdūs, jog net Vilniui galėjo grėsti pavojus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai