Steponas Batoras šiame šaltinyje rodomas kaip Lietuvos ir Lenkijos valdovas, siejamas su elekcija, karais su Maskva ir pergalingų Livonijos karo kampanijų atminimu. Vienas kūno fragmentas jį tiesiogiai susieja su paradiniu kalaviju, pagamintu šioms kampanijoms atminti.
Knyga įpareigoja šios dienos Lietuvos karius suprasti, ko-\nkios reikšmės atsakomybė jiems patikėta, kokia reikalinga\n\nyra kariuomenė, kaip svarbu ją kurti konkretiems ateities\n\niššūkiams, kad esant reikalui mūšio lauke jie tinkamai at-\nliktų savo pareigą.\n\nLietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro pa-\nradinis kalavijas, pagamintas pergalingoms Lietuvių ir jų\nsąjungininkų kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo\nmetu (1558-1582) atminti. Šiame kare Lietuva sugebėjo\natremti sustiprėjusios Maskvos ekspansiją, tačiau\nišaugęs pavojus vertė sudaryti Liublino\nuniją (1569 m.
Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; la bai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu sipelniusius.
DATUOTA 1581 METŲ VASARIO 13 DIENĄ VARŠUVOS SEIME. (Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos ku nigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, sau godamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visa me kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Kara lystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas sa vo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs.
Miestiečių luomas,\ndviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi\nliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as\nmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas\niš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra\ngaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje,\npanoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti\ndar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.\nIV\nKNYGOS\nPABAIGA\nyra visiškai klaidinga.
Ankstyva ir netikėta\nStepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die\nną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys\nžinomame veikale Bibliograficznych\nKsiąg dwoje, išleist.
67\nBe karaliaus Stepono laiškų, rašytų\ndėl kalendorinių ginčų, Dubins-\nk i o išspausdintų „Vilniaus miesto\nprivilegijų rinkinyje\", p. 149 ir 150,\ndar miesto archyve yra reliacinis ka\nraliaus Stepono sprendimas: Decre\ntum relationum Stephani Regis Polo-\nniae inter nonnullos mercatores\nvilnenses et advocatum Vilnensem ex\nseriis partium controversiis anno 1586\ndie 11 Julii latum, quo festa solemnia\njuxta novum calendarium ab omnibus\nincolis civitatis vilnensis in ea qua par\nest reverentia haberi demandantur [Re\nliacinis Lenkijos karaliaus Stepono\nsprendimas dėl tarp kai kurių Vil\nniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių\nrimtų prieštaravimų, išleistas 1586\nmetų liepos 11 dieną, kuriuo įpras\ntas šventes pagal naują kalendorių\nįsakoma visiems Vilniaus gyvento\njams su lygiai tokia pačia pagarba\nšvęsti]; jo turinys yra toks. Graikų ti\nkėjimo Vilniaus pirkliai apskundė\nkaraliui Stanislovą Sabiną (Sabinus),\ndaktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad\njis, pažeisdamas pirkliams skirtas\nprivilegijas, balandžio 7 dieną, pir\nmadienį, išsiuntė miesto sargybos\nviršininką (Praefectum Lictorum Civi\ntatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su\npadėjėjais į mėsines, kur nuo seno\npardavinėdavo įvairias prekes, be\npriežasties sužalojo pirklius ir atėmė\ndaug prekių.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
