Santrauka
Steponas Batoras šiame šaltinyje rodomas kaip Lietuvos ir Lenkijos valdovas, siejamas su elekcija, karais su Maskva ir pergalingų Livonijos karo kampanijų atminimu. Vienas kūno fragmentas jį tiesiogiai susieja su paradiniu kalaviju, pagamintu šioms kampanijoms atminti.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Steponas Batoras buvo sudaręs 500 raitelių vėliavą. | c-004 | |
| t-006 Stepono Batoro herbas buvo pavaizduotas tarp aštuonių herbų aplink Vytį. | c-006 | |
| t-008 1576 m. Steponas Batoras buvo 43 metų amžiaus, silpnokos sveikatos, bet laikytas protingu ir energingu valdovu. | c-008 | |
| t-009 Stepono Batoro paradinis kalavijas buvo pagamintas jo pergalingoms kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo metu atminti. | c-009 | |
| t-010 Karaliaus Stepono Batoro surengtos kampanijos leido laimėti Livonijos karą ir ilgam laikui pašalinti Rusijos pavojų bei atkurti pusiausvyrą regione. | c-010 | |
| t-011 Steponas Batoras rūpinosi Vilniaus patrankų liejykla ir 1581 m. plačiai naudojo jos pabūklus karuose su Maskva. | c-011 | |
| t-012 Steponui Batorui tapus Lenkijos ir Lietuvos valdovu, Livonijos kare prieš Maskvą buvo pasiektos lemiamos pergalės. | c-012 | |
| t-013 Tačiau Steponas Batoras Livonijos karo metu rūpinosi mūzų prieglobsčio – Vilniaus universiteto – kūrimu. | c-013 | |
| t-015 Michałas Balińskis Vilniaus miesto istorinę apžvalgą užbaigė Stepono Batoro valdymo metais, 1586 m. | c-015 | |
| t-016 1578 m. Steponas Batoras patvirtino funduotas mokyklas, suteikė joms Akademijos vardą ir prilygino kitoms akademijoms. | c-016 | |
| t-017 Steponas Batoras patvirtino Vilniui suteiktas privilegijas ir prižiūrėjo, kaip vykdomi jo sprendimai. | c-017 | |
| t-018 Steponas Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie buvo išplėtoję prekybą kailiais iki Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų. | c-018 | |
| t-019 Stepono Batoro laikais Vilnius tapo pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta, o pats karalius čia dažnai būdavo. | c-019 | |
| t-020 1581 m. Steponas Batoras skubiai sustabdė neleistiną reformatų maldos namų ir spaustuvės užpuolimą. | c-020 | |
| t-021 1586 m. liepos 11 d. Steponas Batoras paskelbė sprendimą dėl kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito ginčo. | c-021 | |
| t-022 Stepono Batoro laikais Vilniuje gerokai išaugo spaustuvių skaičius. | c-022 | |
| t-023 Ankstyva ir netikėta Stepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die ną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. | c-023 | |
| t-024 Vilniaus miestiečių luomas Steponą Batorą laikė stipriu globėju, kokiu vėliau netapo nė vienas karalius. | c-024 | |
| t-025 1576 m. rugsėjo 23 d. laiške Steponas Batoras pareiškė, kad muito nenustatys be Senato tarybos sutikimo. | c-025 | |
| t-026 Steponas Batoras įsakė rinkti muitus Lietuvos sienų gynybos išlaidoms padengti. | c-026 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Steponas Batoras buvo sudaręs 500 raitelių vėliavą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Steponas Batoras buvo sudaręs iš jų 500 raitelių vėliavą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stepono Batoro herbas buvo pavaizduotas tarp aštuonių herbų aplink Vytį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Aplink Vytį—dar 8 kiti herbai: viršuje — popiežiaus Grigaliaus XIII, jo kairėje — Zigmanto Augusto, deši- nėje — St. Batoro; žemiau kairėje — Vazų, o dešinėje — Poniatauskų; pačioje apačioje — vysk. Protasevičiaus, jo kairėje — Radvilų, o dešinėje — Sapiegų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1576 m. Steponas Batoras buvo 43 metų amžiaus, silpnokos sveikatos, bet laikytas protingu ir energingu valdovu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1576 m. Steponas Batoras turėjo 43 m. amžiaus. Jis buvo silpnokos sveikatos ir dažnai sirguliavo. Šiaipjau buvo žmo- gus protingas, didelės energijos, mokąs valdyti ir turįs didelių politinių sumanymų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stepono Batoro paradinis kalavijas buvo pagamintas jo pergalingoms kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo metu atminti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro pa- radinis kalavijas, pagamintas pergalingoms Lietuvių ir jų sąjungininkų kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo metu (1558-1582) atminti. Šiame kare Lietuva sugebėjo atremti sustiprėjusios Maskvos ekspansiją, tačiau išaugęs pavojus vertė sudaryti Liublino uniją (1569 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karaliaus Stepono Batoro surengtos kampanijos leido laimėti Livonijos karą ir ilgam laikui pašalinti Rusijos pavojų bei atkurti pusiausvyrą regione.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Karaliaus Stepono Batoro surengtos kampanijos leido laimėti Livonijos karą ir ilgam laikui pašalinti Rusijos pavojų bei atkurti pusiausvyrą regione.
mosi į Rusijos žemes, ką
Žygimanto Augusto patrankų liejyklose (greičiausiai liejykloje Vilniuje) nulieta patranka Hidra.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steponas Batoras rūpinosi Vilniaus patrankų liejykla ir 1581 m. plačiai naudojo jos pabūklus karuose su Maskva.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žygimanto Au- gusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva
1581 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steponui Batorui tapus Lenkijos ir Lietuvos valdovu, Livonijos kare prieš Maskvą buvo pasiektos lemiamos pergalės.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikščiui
L I E T U V O S I S T O R I J A 66 Steponui Batorui (valdė 1576–1586 m.) pasiektos lemiamos pergalės Livonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam- žiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tačiau svarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas – Abiejų Tautų Res- publika, kuri egzistavo dar du amžius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Steponas Batoras Livonijos karo metu rūpinosi mūzų prieglobsčio – Vilniaus universiteto – kūrimu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
sutriuškina Maskvos kariuomenę prie Oršos
L I E T U V O S I S T O R I J A 78 Vilniaus universitetas Sakoma: aidint patrankoms, mūzos tyli. Tačiau Steponas Batoras Livonijos karo metu rūpinosi mūzų prieglobsčio – Vilniaus uni- versiteto – kūrimu. Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuo- menėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontr- reformacijos konkurencija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Michałas Balińskis Vilniaus miesto istorinę apžvalgą užbaigė Stepono Batoro valdymo metais, 1586 m.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
M. Balinskis miesto istorinę apžvalgą užbaigia Stepono Batoro valdymo metais 1586 m. Pirmoji knygos dalis užbaigia ma 1430 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1578 m. Steponas Batoras patvirtino funduotas mokyklas, suteikė joms Akademijos vardą ir prilygino kitoms akademijoms.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo kyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade mijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir stu dentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pave dė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Aka demijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui pa skyrė. Tokią privilegiją Grigalius XIII bule aprobavo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steponas Batoras patvirtino Vilniui suteiktas privilegijas ir prižiūrėjo, kaip vykdomi jo sprendimai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šios rykštės pėdsakus mieste netruko užlyginti šlovin gas Stepono Batoro valdymas. Jis ne tik patvirtino visas sa vo pirmtakų miestui suteiktas privilegijas, bet ir su jam būdingu atkaklumu prižiūrėjo, kaip sprendimai vykdomi, negana to, praturtino ir išgarsino Lietuvos sostinę ir nau jomis įstaigomis. Karaliaus Stepono rūpestingumo dėka puikiai veikė visos miesto institucijos, realizuotos abiejų 52 Kojałowicz Pars //, Lib.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steponas Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie buvo išplėtoję prekybą kailiais iki Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
287
Puslapis 304
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Žygimantų, ir nebuvo reikalo įvesti jokių kitų per visą, de ja, neilgą šio drąsaus ir teisingo valdovo viešpatavimo lai ką. Niekas nesikėsino į miesto teises, nes karalius, būdamas teisingas, nedarė skirtumo tarp luomų. Jis norėjo, kad visi gyventų saugiai, gynė nuo piktnaudžiavimų, prižiūrėdamas nuo jo priklausančias teises, ir kartą įgytą savo valdžios au toritetą sugebėjo tvirtai išsaugoti iki pabaigos. Išliko nemaža įrodymų, kaip Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie iš vystė nemažą prekybą, ypač kailiais, nukakdami iki pat Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų. Karališkųjų muitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mo kesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė suvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutram dė54.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stepono Batoro laikais Vilnius tapo pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta, o pats karalius čia dažnai būdavo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; la bai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu sipelniusius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1581 m. Steponas Batoras skubiai sustabdė neleistiną reformatų maldos namų ir spaustuvės užpuolimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino viešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų mal dos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio žinioje. Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė jo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė už šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir iš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš kė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, negalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų sudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die- 64 Be kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui- vo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1586 m. liepos 11 d. Steponas Batoras paskelbė sprendimą dėl kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito ginčo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubins- k i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje”, p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis ka raliaus Stepono sprendimas: Decre tum relationum Stephani Regis Polo- niae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Re liacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vil niaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įpras tas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyvento jams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks. Graikų ti kėjimo Vilniaus pirkliai apskundė karaliui Stanislovą Sabiną (Sabinus), daktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad jis, pažeisdamas pirkliams skirtas privilegijas, balandžio 7 dieną, pir madienį, išsiuntė miesto sargybos viršininką (Praefectum Lictorum Civi tatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su padėjėjais į mėsines, kur nuo seno pardavinėdavo įvairias prekes, be priežasties sužalojo pirklius ir atėmė daug prekių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stepono Batoro laikais Vilniuje gerokai išaugo spaustuvių skaičius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau vaitas įrodė, kad paimtos rusų prekės ne tik nesiekė 2 000 auksinų, kaip anie įver tino, bet vos dvidešimt, ką pats ma tęs, įsakęs juos miesto sargybiniams 295
Puslapis 312
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS be to, jo tėviška globa, skiriama lygiai visiems luomams, lei do prasiskleisti visoms pramonės šakoms senojoje Jogailai- čių buveinėje. Jo laikais gerokai išaugo spaustuvių skaičius Vilniuje. Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lie tuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustu vė visų pirma spausdino slaviškas knygas68.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ankstyva ir netikėta Stepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die ną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ankstyva ir netikėta Stepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die ną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys žinomame veikale Bibliograficznych Ksiąg dwoje, išleist.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus miestiečių luomas Steponą Batorą laikė stipriu globėju, kokiu vėliau netapo nė vienas karalius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi liečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as menyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra gaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72. IV KNYGOS PABAIGA yra visiškai klaidinga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1576 m. rugsėjo 23 d. laiške Steponas Batoras pareiškė, kad muito nenustatys be Senato tarybos sutikimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS
Puslapis 344
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steponas Batoras įsakė rinkti muitus Lietuvos sienų gynybos išlaidoms padengti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328
Puslapis 345
IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Kni- šiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas išeikvotas, sutiko, kad mirusio kara liaus Žygimanto Augusto nustatyti muitai, tarpuvaldžiu iš nuomoti žydams ir senatorių suvažiavime Rūdninkuose ne atšaukti, būtų renkami krašto sienų gynybai reikalingoms išlaidoms padengti. Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius. Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami pri vilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito. Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo sei mo, ir karalius sutiko. Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta tyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reika lams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsie nio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo auto ritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokes čius*.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Teminiai klasteriai
Susiję objektai
- unija
- Jono Budrio Polovinsko špaga
- Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos įkūrimas (1582 m.)
- Stepono Batoro paradinis kalavijas
- Vilnius tapo žodžio ir rašto rungtynių lauku
- kariuomenės konfederacija
- „aidint patrankoms, mūzos tyli“
- Vilniaus miesto auksakalių cechas
- Vilniaus miesto cechai
- Vyriausiasis Lietuvos tribunolas