Steponas Batoras

PDF 17

Knyga įpareigoja šios dienos Lietuvos karius suprasti, kokios reikšmės atsakomybė jiems patikėta, kokia reikalinga yra kariuomenė, kaip svarbu ją kurti konkretiems ateities iššūkiams, kad esant reikalui mūšio lauke jie tinkamai atliktų savo pareigą. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro paradinis kalavijas, pagamintas pergalingoms Lietuvių ir jų sąjungininkų kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo metu (1558-1582) atminti. Šiame kare Lietuva sugebėjo atremti sustiprėjusios Maskvos ekspansiją, tačiau išaugęs pavojus vertė sudaryti Liublino uniją (1569 m.

PDF 311

67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje", p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis karaliaus Stepono sprendimas: Decretum relationum Stephani Regis Poloniae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Reliacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įprastas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyventojams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks. Graikų tikėjimo Vilniaus pirkliai apskundė karaliui Stanislovą Sabiną (Sabinus), daktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad jis, pažeisdamas pirkliams skirtas privilegijas, balandžio 7 dieną, pirmadienį, išsiuntė miesto sargybos viršininką (Praefectum Lictorum Civitatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su padėjėjais į mėsines, kur nuo seno pardavinėdavo įvairias prekes, be priežasties sužalojo pirklius ir atėmė daug prekių.

PDF 308

Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; labai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.

PDF 97

Žygimanto Augusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva 1581 m.

PDF 436

DATUOTA 1581 METŲ VASARIO 13 DIENĄ VARŠUVOS SEIME. (Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos kunigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laišku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištikimus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, saugodamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visame kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Karalystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas savo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs.

PDF 455-456

Mes su savo taryba, sėdinčia prie šono, išklausę ir gerai pasvėrę abiejų pusių ginčus, pamatę atneštas abiejų pusių privilegijas, mūsų pirmtako šv. atminties karaliaus Vladislovo duotas ir leistas Vilniaus katedros bažnyčiai ir tuometiniam vyskupui, ir minėtą Bełsko suvažiavimo sprendimą savo galioje paliekame ir patį apskųstąjį auksakalį Steponą Genserį ir kitus, priklausančius Vilniaus vyskupijos jurisdikcijai, nuo bet kokios pasaulietinės mūsų Vilniaus miesto jurisdikcijos ir Vilniaus miesto cechų skelbiame esančius laisvus pagal mūsų dekretą amžiniems laikams. Šio dalyko patvirtinimui mūsų antspaudas rašto apačioje yra įspaustas. Duota Gardine artimiausią penktadienį prieš Sekmines, tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt ketvirtaisiais Viešpaties metais, mūsų karaliavimo devintaisiais. Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv.

PDF 10

M. Balinskis miesto istorinę apžvalgą užbaigia Stepono Batoro valdymo metais 1586 m. Pirmoji knygos dalis užbaigiama 1430 m.

PDF 303

Šios rykštės pėdsakus mieste netruko užlyginti šlovingas Stepono Batoro valdymas. Jis ne tik patvirtino visas savo pirmtakų miestui suteiktas privilegijas, bet ir su jam būdingu atkaklumu prižiūrėjo, kaip sprendimai vykdomi, negana to, praturtino ir išgarsino Lietuvos sostinę ir naujomis įstaigomis. Karaliaus Stepono rūpestingumo dėka puikiai veikė visos miesto institucijos, realizuotos abiejų 52 Kojałowicz Pars //, Lib.

PDF 76-78

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 343-344

Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

PDF 315

Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų piliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo asmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pragaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72. IV KNYGOS PABAIGA yra visiškai klaidinga.

PDF 10

Vilniaus miesto istorijos pratarmėje istorikas rašė: „Mums patiems mažai pažįstami, Europai visai nežinomi istorijos įvykiai, riterių žygiais ir sumaniausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika garsūs, politika Tautos, mažame plote išsitenkančios, kuri pati viena, savo pagonybėj užsisklendusi nuo kitų Europos šalių, įstengė vien savo pačios ištverme atremti baisius mongolų antpuolius, užvaldyti Rusią ir nesileisti pavergiama Prūsijos Kryžiuočių Ordino godžių grobikų"7. M. Balinskis miesto istorinę apžvalgą užbaigia Stepono Batoro valdymo metais 1586 m.

PDF 315

Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų piliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo asmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pragaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72. IV KNYGOS PABAIGA yra visiškai klaidinga.

PDF 343-344

Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

PDF 446-447

Gregorii 430 ## Puslapis 447 IV KNYGA rūpestingai perduodame ir labai prašome vardan Jėzaus Kristaus širdies gailestingumo, kad kuo labiausiai pasistengtų atlikti šį puikų darbą, būtų palankūs, padėtų ir ne tik rūpintųsi turtu ir nuosavybe, bet ir prie tikslo įgyvendinimo kuo nors prisidėtų, kad būtų pamaitintas kasdien didėjantis klierikų skaičius ir visagalio Dievo šlovei ir garbei bei Romos katalikiškojo tikėjimo kultui ir amžinam jo stiprėjimui šioje mūsų diecezijoje daugėtų kunigų. O kadangi norime, kad ši pastatyta ir įkurta seminarija amžinai gyvuotų ir klestėtų, dabar laimingai karaliaujančio šviesiausiojo ir katalikiškiausiojo mūsų kunigaikščio karaliaus Stepono mielaširdingą! prašome, kad laikytų verta prisiimti į savo globą ir gynybą pačią Vilniaus seminariją.

PDF 311

67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje", p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis karaliaus Stepono sprendimas: Decretum relationum Stephani Regis Poloniae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Reliacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įprastas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyventojams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks. Graikų tikėjimo Vilniaus pirkliai apskundė karaliui Stanislovą Sabiną (Sabinus), daktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad jis, pažeisdamas pirkliams skirtas privilegijas, balandžio 7 dieną, pirmadienį, išsiuntė miesto sargybos viršininką (Praefectum Lictorum Civitatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su padėjėjais į mėsines, kur nuo seno pardavinėdavo įvairias prekes, be priežasties sužalojo pirklius ir atėmė daug prekių.

PDF 367

## Puslapis 367 IV KNYGA IX A) LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS, RAŠYTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO MĖNESIO 13 DIENĄ KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LIETUVOS LAUKO ETMONUI, PRANEŠANTIS APIE KARALIAUS STEPONO BATORO MIRTĮ IR ĮSPĖJANTIS APIE GALIMĄ MAIŠTĄ DĖL NEIŠMOKĖTOS ALGOS KARALIAUS RŪMŲ KARIUOMENEI IR SARGYBAI (Iš originalo) Maloningasis Pone, Pavesdami Jūsų Didenybės malonei nuolankią ir paklusnią mūsų tarnystę, linkime Jūsų Malonybei geros sveikatos ir visokeriopos sėkmės. Pareiškiame Jūsų Malonybei apie mus visus ištikusį bendrą sielvartą, Viešpačiui leidus mūsų Respubliką palikti našlaite. Kadangi Viešpats Dievas vakar, prieš pirmą valandą nakties, paėmė mums iš šio pasaulio į savo amžinąją garbę Jo Karališkąją Didenybę, mūsų valdovą, penktąją jį paguldžiusios ligos febri sincopi interna dieną, kaip turime medikų aktą.

PDF 79

Tačiau svarbiausia buvo valdovo parama. 1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv. Jonų bažnyčia iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Dail. Ph. Benoist, A. Bayot, 1850 m.

PDF 311-312

Pagaliau vaitas įrodė, kad paimtos rusų prekės ne tik nesiekė 2 000 auksinų, kaip anie įvertino, bet vos dvidešimt, ką pats matęs, įsakęs juos miesto sargybiniams 295 ## Puslapis 312 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS be to, jo tėviška globa, skiriama lygiai visiems luomams, leido prasiskleisti visoms pramonės šakoms senojoje Jogailaičių buveinėje. Jo laikais gerokai išaugo spaustuvių skaičius Vilniuje. Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lietuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustuvė visų pirma spausdino slaviškas knygas68.

PDF 335

Steponas Batoras buvo sudaręs iš jų 500 raitelių vėliavą.

PDF 97

Žygimanto Augusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva 1581 m.

PDF 201

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir studentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pavedė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Akademijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui paskyrė.

PDF 344-345

Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328 ## Puslapis 345 IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Knišiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas išeikvotas, sutiko, kad mirusio karaliaus Žygimanto Augusto nustatyti muitai, tarpuvaldžiu išnuomoti žydams ir senatorių suvažiavime Rūdninkuose neatšaukti, būtų renkami krašto sienų gynybai reikalingoms išlaidoms padengti. Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius. Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami privilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito. Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo seimo, ir karalius sutiko. Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nustatyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reikalams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsienio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo autoritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokesčius*.

PDF 298

1576 m. Steponas Batoras turėjo 43 m. amžiaus. Jis buvo silpnokos sveikatos ir dažnai sirguliavo. Šiaipjau buvo žmogus protingas, didelės energijos, mokąs valdyti ir turįs didelių politinių sumanymų.

PDF 314

Ankstyva ir netikėta Stepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 dieną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys žinomame veikale Bibliograficznych Ksiąg dwoje, išleist.

PDF 201

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir studentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pavedė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Akademijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui paskyrė.

PDF 65-66

Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikščiui

PDF 303-304

287 ## Puslapis 304 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Žygimantų, ir nebuvo reikalo įvesti jokių kitų per visą, deja, neilgą šio drąsaus ir teisingo valdovo viešpatavimo laiką. Niekas nesikėsino į miesto teises, nes karalius, būdamas teisingas, nedarė skirtumo tarp luomų. Jis norėjo, kad visi gyventų saugiai, gynė nuo piktnaudžiavimų, prižiūrėdamas nuo jo priklausančias teises, ir kartą įgytą savo valdžios autoritetą sugebėjo tvirtai išsaugoti iki pabaigos. Išliko nemaža įrodymų, kaip Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie išvystė nemažą prekybą, ypač kailiais, nukakdami iki pat Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų. Karališkųjų muitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mokesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė suvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutramdė54.

PDF 310

Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino viešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų maldos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio žinioje. Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebėjo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė už šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir iš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiškė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, negalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų sudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die- 64 Be kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzuivo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 97

Tokiomis aplinkybėmis laus varianto ir nebeplėtoti Kitos Batoro kampanijų metu užgrobtos Ivanas IV suvokė, kad teks galimo tolimesnio verži- rusų teritorijos (Didieji Lukai, Zavoločė, Sebežas, Nevelis, Voronežas) buvo sugrąžintos Rusijai. Karaliaus Stepono Batoro surengtos kampanijos leido laimėti Livonijos karą ir ilgam laikui pašalinti Rusijos pavojų bei atkurti pusiausvyrą regione. mosi į Rusijos žemes, ką Žygimanto Augusto patrankų liejyklose (greičiausiai liejykloje Vilniuje) nulieta patranka Hidra.

PDF 310

Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino viešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų maldos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio žinioje. Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebėjo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė už šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir iš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiškė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, negalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų sudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die- 64 Be kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzuivo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 146

Labai aktyvūs ir įvairiapusiški buvo Kauno miesto ir Stepono Batoro (1576-1586) santykiai. 1579 m. žiemą atvykęs į Lietuvą, tarp kitų reikalų, sprendė ir daug Kaunui rūpimų klausimų. Jis pasiuntė į Kauną komisiją, sudarytą iš Lietuvos didžiojo maršalo Jono Chodkevičiaus (šį komisijos darbuose pavadavo pulkininkas Aleksandras Podvinskis), Vilniaus Šv. Jono bažnyčios klebono Jono Jarčevskio, Vilniaus vaito Augustino Rotundo ir Kauno pilies teisėjo Andriaus Ilgovskio. Komisarai turėjo ištirti Kauno miestiečių grupuočių ginčus.

PDF 218

Kita ginčytina Kauno ir Trakų santykių vieta buvo trakiečių galimybė prekiauti Kaune mažmenomis. 1579 m. Trakų miestiečiai krikščionys, karaimai ir totoriai skundėsi Steponui Batorui, kad jie ir jų protėviai Kaune prekiaudavo mažmenomis su kauniečiais ir atvykėliais pirkliais naudodamiesi laisvėmis, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai.

PDF 238

Leidimai buvo argumentuojami neeiliniais miesto poreikiais. Štai 1576 m. Steponas Batoras leido miestui išdegti girioje 50 laštų pelenų, o už juos gautus pinigus skirti parapinės bažnyčios ir rotušės statybai.

PDF 249

Šiporiai sudarydavo sutartis su Kauno, Vilniaus, Gardino pirkliais, savo valdų produkciją eksportuojančiais bajorais ir savo laivais gabendavo prekes. 1582 m. Steponas Batoras rašė valdovinių Gardino dvarų tvarkytojui, kad Gardino miestiečiai skundžiasi, esą jie Kaune pasisamdą vytines grūdams gabenti į Karaliaučių, bet toms vytinėms atplaukus į Gardiną Gardino dvarų pareigūnai taip pat grūdų išvežimo į Karaliaučių tikslu jas perima iš miestiečių.

PDF 264

1580 m. Steponas Batoras leido Kauno cecho siuvėjams naudotis vilniečių nuostatais, 1609 m. Zigmantas Vaza tą leidimą patvirtino.

PDF 280

Pastaroji pastaba rodytų, kad pasitraukimas ar pašalinimas iš miesto savivaldos institucijų pareigystės nebuvo toleruotinas reiškinys. Kai 1586 m. Kauno tarėjas ir stambus verslovininkas Hanusas Jagieris panoro atsisakyti Kauno miesto tarėjo pareigų dėl didelio užimtumo rūpinantis verslu, jam teko pagalbos kreiptis į Steponą Batorą.

PDF 283

Šios sesijos irgi vykdavo rotušėje. Tiesa, 1576 m. Steponas Batoras viename iš savo raštų Kauno miestui burmistrams ir tarėjams priekaištauja, kad jie buvo įpratę teisti ar aktus sudarinėti savo privačiuose namuose.

PDF 370

Be to, miestui išsirūpinus valdovų leidimus ruošti miško medžiagą miesto girioje, pajamos iš šio verslo turėjo tekti, be kita ko, rotušės statybai. Tai sakoma 1576 m. Stepono Batoro leidime, apie tai kalbama ir 1584 m. Kauno miesto tarybos nutarime, 1594 m. Zigmanto Vazos leidime.

PDF 6

Pvz., 1579 m. karalius Steponas Batoras išsiuntė laišką miestų burmistrams ir tarėjams dėl pabėgusių valstiečių slapstymo

p. 630 (PDF 631)

Citatos tekstas nepasiekiamas.