Ryga: kad būtų lengviau gintis, jis pasta- tė Rygos pilį (1201 m.), kuri vėliau virto visos valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu. Ryga: tė Rygos pilį (1201 m.), kuri vėliau virto visos valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu. Ryga: pas ir miestiečiai buvo priversti padaryti taiką su ordinu ir nu- traukti sąjungą su Vyteniu.
LPS staigus populiarumas ir masiškumas \n(Lietuvoje nebuvo kampelio, kuriame nebūtų įsikūręs Sąjūdžio skyrius ar \nGyvasis Baltijos kelias – rankomis susikibusių žmonių \ngrandinė Vilnius–Ryga–Talinas.1989 m. rugpjūčio 23 d. \nA. Petrovo nuotrauka\n\n6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A\n239\niniciatyvinė grupė), jo pasiekti rezultatai pirmiausia priverčiant LSSR AT \npriimti Lietuvai palankius sprendimus, parodė didelį Lietuvos gyventojų \nsąmoningumą ir apsisprendimą reikalauti dar didesnių nuolaidų iš Mas-\nkvos.
Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana\npatogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su ku\nriomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo,\nDniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie\nanų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko\nvas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k.
Ryga tada buvo labai turtingas miestas. Per ją ėjo prekyba su visais Lietuvai priklausiusiais ir dar nepriklau- siusiais Dauguvos ir Dniepro upyno miestais. Per ją ėjo vienin- telis kelias į pasaulį, nes, Dniepro žemupy įsigalėjus totoriams, prekyba su pietiniais kraštais visai nutrūko.
Tas pats atsitiko ir kitam Lietuvos prekybos keliui, ėju- siam Dauguvos upe per Rygą. Kai 1621 m. Ryga atiteko Šve- dams, laisvajai prekybai užsidarė ir šis kelias.
Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.