Vytauto laikais Ryga buvo vienas iš prekybos centrų, buvusių netoli Lietuvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana\npatogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su ku\nriomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo,\nDniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie\nanų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko\nvas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k.
Ryga buvo turtingas miestas, per kurį ėjo prekyba su Dauguvos ir Dniepro upyno miestais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 80
Ryga tada buvo labai turtingas miestas. Per ją ėjo prekyba su visais Lietuvai priklausiusiais ir dar nepriklau- siusiais Dauguvos ir Dniepro upyno miestais. Per ją ėjo vienin- telis kelias į pasaulį, nes, Dniepro žemupy įsigalėjus totoriams, prekyba su pietiniais kraštais visai nutrūko.
1621 m. Rygai atitekus Švedams, Lietuvos laisvoji prekyba Dauguvos keliu per Rygą užsidarė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 351
Tas pats atsitiko ir kitam Lietuvos prekybos keliui, ėju- siam Dauguvos upe per Rygą. Kai 1621 m. Ryga atiteko Šve- dams, laisvajai prekybai užsidarė ir šis kelias.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias buvo rankomis susikibusių žmonių grandinė Vilnius–Ryga–Talinas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 238-239
LPS staigus populiarumas ir masiškumas \n(Lietuvoje nebuvo kampelio, kuriame nebūtų įsikūręs Sąjūdžio skyrius ar \nGyvasis Baltijos kelias – rankomis susikibusių žmonių \ngrandinė Vilnius–Ryga–Talinas.1989 m. rugpjūčio 23 d. \nA. Petrovo nuotrauka\n\n6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A\n239\niniciatyvinė grupė), jo pasiekti rezultatai pirmiausia priverčiant LSSR AT \npriimti Lietuvai palankius sprendimus, parodė didelį Lietuvos gyventojų \nsąmoningumą ir apsisprendimą reikalauti dar didesnių nuolaidų iš Mas-\nkvos.
XIII-XIV a. Ryga buvo svarbiausias Lietuvos prekybos punktas, nes laisvas miestas buvo sukalbamesnis už kryžiuočius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 180
Bet vis dėlto XIII ir XIV amžiuje Lietuvai pats svarbusis pre- kybos punktas buvo Rygos miestas. Nemuno žiotys buvo ap- gultos kryžiuočių, kurie stengėsi visaip trukdyti Lietuvos pre- kybą. Priėjimas prie Rygos Dauguvos upe taip pat buvo ga- na sunkus, — čia irgi trukdė tie patys kryžiuočiai, — vis dėlto čia buvo kiek lengviau: mat, Ryga buvo laisvas miestas, kuris, no- rėdamas pasipelnyti, buvo sukalbamesnis.
1323 m. spalio 2 d. Lietuva Vilniuje sudarė taikos sutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 14
Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.
1313 m. Rygos arkivyskupas ir miestiečiai buvo priversti taikytis su ordinu ir nutraukti sąjungą su Vyteniu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 80
pas ir miestiečiai buvo priversti padaryti taiką su ordinu ir nu-\ntraukti sąjungą su Vyteniu.
Ryga nepripažino 1561 m. Livonijos pasidavimo sutarties ir liko nepriklausoma iki 1582 m., kai ją nukariavo Steponas Batoras.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 230
Šitos sutarties nepripažino tik Rygos miestas; jis liko nepri-\nklausomos iki 1582 m., kada jį nukariavo Steponas Batoras.
Po kautynių, kuriose žuvo 9 000 švedų, Ryga buvo išgelbėta.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 321
Užmuštų buvo 9.000 švedų. Ryga buvo išgelbėta, Livonija\natvaduota.
Li vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Helmenas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diunamundė, Ryga, Šmetenė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 330-331
[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc kas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- cas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diuna- mundė, Ryga, Šmetenė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šie pareiškimai, taip pat Gedimino laiškai, adresuoti žymiems Europos miestams Liubekui, Bremenui, Kelnui ir kitiems „iki pat Romos“, „kiekvienam geros valios žmogui“, dominikonų ir pranciškonų ordinams51, turėjo platų tarptautinį atgarsį. Lietuvos valstybė sugebėjo pirmą kartą tokiu mastu kuriam laikui izoliuoti bei sukompromituoti Kryžiuočių ordiną krikščioniškosios feodalinės Europos akivaizdoje. Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos sutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.