Vieta

Ryga

11 teiginių12 įrašų39 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 teiginių

t-001vidutinis

Vytauto laikais Ryga buvo vienas iš prekybos centrų, buvusių netoli Lietuvos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 263

Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana patogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su kuriomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo, Dniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Pskovas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k.

t-002vidutinis

Ryga buvo turtingas miestas, per kurį ėjo prekyba su Dauguvos ir Dniepro upyno miestais.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 80

Ryga tada buvo labai turtingas miestas. Per ją ėjo prekyba su visais Lietuvai priklausiusiais ir dar nepriklausiusiais Dauguvos ir Dniepro upyno miestais. Per ją ėjo vienintelis kelias į pasaulį, nes, Dniepro žemupy įsigalėjus totoriams, prekyba su pietiniais kraštais visai nutrūko.

t-003vidutinis

1621 m. Rygai atitekus Švedams, Lietuvos laisvoji prekyba Dauguvos keliu per Rygą užsidarė.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 351

Tas pats atsitiko ir kitam Lietuvos prekybos keliui, ėjusiam Dauguvos upe per Rygą. Kai 1621 m. Ryga atiteko Švedams, laisvajai prekybai užsidarė ir šis kelias.

t-004aukstas

1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias buvo rankomis susikibusių žmonių grandinė Vilnius–Ryga–Talinas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 238-239

LPS staigus populiarumas ir masiškumas (Lietuvoje nebuvo kampelio, kuriame nebūtų įsikūręs Sąjūdžio skyrius ar Gyvasis Baltijos kelias – rankomis susikibusių žmonių grandinė Vilnius–Ryga–Talinas.1989 m. rugpjūčio 23 d. A. Petrovo nuotrauka

t-005

XIII-XIV a. Ryga buvo svarbiausias Lietuvos prekybos punktas, nes laisvas miestas buvo sukalbamesnis už kryžiuočius.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 180

Bet vis dėlto XIII ir XIV amžiuje Lietuvai pats svarbusis prekybos punktas buvo Rygos miestas. Nemuno žiotys buvo apgultos kryžiuočių, kurie stengėsi visaip trukdyti Lietuvos prekybą. Priėjimas prie Rygos Dauguvos upe taip pat buvo gana sunkus, — čia irgi trukdė tie patys kryžiuočiai, — vis dėlto čia buvo kiek lengviau: mat, Ryga buvo laisvas miestas, kuris, norėdamas pasipelnyti, buvo sukalbamesnis.

t-006vidutinis

1323 m. spalio 2 d. Lietuva Vilniuje sudarė taikos sutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 14

Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos sutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.

t-007

1313 m. Rygos arkivyskupas ir miestiečiai buvo priversti taikytis su ordinu ir nutraukti sąjungą su Vyteniu.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 80

pas ir miestiečiai buvo priversti padaryti taiką su ordinu ir nutraukti sąjungą su Vyteniu.

t-008

Ryga nepripažino 1561 m. Livonijos pasidavimo sutarties ir liko nepriklausoma iki 1582 m., kai ją nukariavo Steponas Batoras.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 230

Šitos sutarties nepripažino tik Rygos miestas; jis liko nepriklausomos iki 1582 m., kada jį nukariavo Steponas Batoras.

t-009vidutinis

Po kautynių, kuriose žuvo 9 000 švedų, Ryga buvo išgelbėta.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 321

Užmuštų buvo 9.000 švedų. Ryga buvo išgelbėta, Livonija atvaduota.

t-010vidutinis

Li vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Helmenas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diunamundė, Ryga, Šmetenė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečiame: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Polockas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremenecas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Livonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diunamundė, Ryga, Šmetenė.

t-224474vidutinis

Kronikoje užfiksuota žinių apie Ordino santykius su Ryga.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 31

Kronikoje užfiksuota daug žinių apie prūsų išsivaduojamąją kovą XIII a., apie Herkų Mantą ir kitus jo bendražygius, Lietuvos karą prieš Vakarų Europos feodalų ir popiežijos agresiją, ypač XIII a. pabaigoje— XIV a. pirmajame trečdalyje, apie santykius su Ryga, Lenkija, popiežiaus kurija