Gardinas

Santrauka

Gardinas šiame šaltinyje iškyla kaip ankstyvoji Vytauto valdų vieta, jo religinių fundacijų ir 1429 m. politinių derybų centras.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-011 Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe niekada nebuvo saugios.		c-001
t-012 Dovydiškių sutartis buvo slapta surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino, 1380 m. gegužės 31 d.		c-002
t-013 Vytautas turėjo valdyti atgaunamus Trakus, Gardiną ir kitas žemes kaip Ordino vasalas.		c-003
t-014 Vytautas, negavęs Skirgailai atiduotų Trakų, galėjo gauti tik Gardiną su Palenke.		c-004
t-015 1392 m. birželio pabaigoje Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.		c-005
t-016 1401 m. rudenį buvo teriojamos Kauno ir Gardino sritys.		c-006
t-017 1376 m. Vytautas, jau būdamas Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.		c-007
t-018 Nusiuntęs Vytautą į Gardiną, Kęstutis Žemaičiuose surinko kariuomenę ir pasiskelbė einąs į Prūsus.		c-008
t-019 Prie Trakų Kęstutis rado Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės būrį iš Gardino.		c-009
t-020 Vytautas pastatė vieną iš savo bažnyčių Gardine.		c-010
t-021 Vytautas Gardine donacijomis parėmė dominikonus ir pranciškonams pastatė bažnyčią.		c-011
t-022 Jogaila grąžino Vytautui jo tėviškę, įskaitant Trakus ir Gardiną, ir pridėjo kitų žemių.		c-012
t-023 1429 m. rugsėjo 29 d. Vytautas svečius priėmė savo dvare Gardine.		c-013
t-024 Vilniaus ir Gardino apylinkėse buvo laikoma daugiau jaučių.		c-014
t-025 Vytauto valdymo metu Gardinas minimas tarp žymių miestų kartu su Trakais ir Lucku.		c-015
t-026 Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Gardino.		c-016
t-027 Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.		c-017
t-028 Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.		c-018
t-029 Vytauto laikais Gardine, Juodosios Rusios LDK žemėje, imta statyti gotikines pilis.		c-019
t-030 A. Tyzenhauzas Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų ir veterinarų mokyklas.		c-020
t-031 Gardino ekonomijoje buvo įsteigtos tekstilės, popieriaus, galanterijos, ginklų ir vežimų manufaktūros.		c-021
t-032 Rugsėjo 11 dieną Targovicos ir Vilniaus konfederacijos Brastoje susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją ir savo centru paskelbė Gardiną.		c-022
t-033 Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdomame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą.		c-023
t-034 1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai.		c-024
t-035 Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu.		c-025
t-036 Lietuvių politinių grupuočių teritorinės aspiracijos apėmė etnines lietuvių žemes Gardino gubernijoje.		c-026
t-037 Užsienio lietuvių atstovai siūlė į „Lithuania Propria“ ribas įtraukti Gardino apskritį.		c-027
t-038 Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyventa išties mažai, priskirti Lietuvai.		c-028
t-040 Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke.		c-030
t-041 Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę ir Palenkę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe nebuvo saugios.		c-031
t-042 Dovydiškių sutartis 1380 m. gegužės 31 d. slapta surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino.		c-032
t-044 Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.		c-034
t-045 Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta.		c-035
t-046 Atsakydami į kryžiuočių bei kryžininkų Ariogalos, Paštuvos puolimą, 1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas, Patrikas iš Gardino ir Aleksandras Karijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės krante sunaikino kelias priešo pilaites (Kaustryčių ir kt.).		c-036
t-047 1503 m. Gardine išleista Aleksandro privilegija nurodė statyti Vilniaus gynybinę mūro sieną.		c-037
t-048 Gardine mėginta gaminti šautuvus, tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo.		c-038
t-049 Lietuviai iš totorių nugalėtų Voluinės kunigaikščių atsiėmė Gardino, Naugarduko, Slanimo ir Volkovisko sritis.		c-039
t-050 Kitais metais, į ordino pusę patrauktas, Vaclovas pripažino jam Žemaičius ir visą kairiąją Panemunę iki Gardino.		c-040
t-051 Lietuviai Gardine sušaukė atskirą seimą ir siūlė lenkams nelaikyti išrinktu nei Batoro, nei Maksimilijono II.		c-041
t-052 XVIII a. tribunolas rinkdavosi tik Vilniuje ir Gardine.		c-042
t-053 Stp. Batoras mėgo Lietuvoje medžioti ir gyventi; dažniausiai gyvendavo Gardine, kur atnaujino senąją pilį (iš dalies jis čia gyvendavo dėl to, kad nereikėtų gyventi kartu su savo sena žmona Ona).		c-043
t-054 Gardine atsirado jėzuitų kolegija, funduota Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kitų rėmėjų.		c-044
t-056 1390 m. sausio pradžioje Vytautas, išsiuntęs šeimą iš Gardino į Prūsiją, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę.		c-046
t-057 Kovo mėnesį Skirgailos padedamas valdovas šturmu užėmė Vytauto valdos sostinę Gardiną.		c-047
t-058 Švitrigaila su didžiuoju magistru Konradu Jungingenu nusiaubė prie Gardino buvusius panemunės pavietus.		c-048
t-059 Vytautas per Velykas turėjo būti Gardine ir ten pasikvietė Manvydą.		c-049
t-060 1568 m. birželio 15 d. Lietuvos seimas Gardine apsaugojo miestiečius nuo dvariškių, valdininkų ir pasiuntinių apgyvendinimo be miesto tarybos leidimo.		c-050
t-062 Steponas Batoras mirė Gardine 1586 m. gruodžio 12 d.		c-052
t-063 1586 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Ponų Tarybos laiškas iš Gardino leido Turkijos čiaušui Ibrahimui kurį laiką gyventi Vilniuje.		c-053
t-064 1501 m. dokumentas buvo aktuotas ir duotas Gardine šeštadienį po šv. Baltramiejaus šventės.		c-054
t-065 1584 m. Stepono Batoro raštas buvo duotas Gardine penktadienį prieš Sekmines.		c-055

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe niekada nebuvo saugios.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Žemaičiams jis nuolatos gelbėjo jų iš kartos į kartą einan­ čiuose karuose, dėl kurių visa vakarinė Lietuva buvo tapusi kasmet įvairiose vietose atsiveriančia žaizda. O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa­ lenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios. Veiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias ma­ gistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm anksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo dideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Dovydiškių sutartis buvo slapta surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino, 1380 m. gegužės 31 d.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Svarbesnė buvo jo nauja taikos sutartis su kry­ žiuočiais — per 8 mėnesius iš eilės jau trečias dokumentas. Jis buvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti Gardino (1380.V.31).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vytautas turėjo valdyti atgaunamus Trakus, Gardiną ir kitas žemes kaip Ordino vasalas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Siena nuo Livonijos iki Ne­ vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22. O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas. Gavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy­ vendinti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vytautas, negavęs Skirgailai atiduotų Trakų, galėjo gauti tik Gardiną su Palenke.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstu­ taičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1392 m. birželio pabaigoje Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1392 m. birželio gale, apsimes­ damas, iš Ritterswerderio patraukė Lietuvon į tariamą žygį. Stai­ ga grįžęs, sudegino patį Ritterswerderi ir dar dvi ordino pili prie Nemuno, būtent, Naująjį Gardiną ir Meteną22 23 *. Už tą naują «išda­ vystę », kurią kryžiuočiai ilgai garsino Vakarams, iki 1398 m. sun­ kią dalį ordino kalėjime turėjo pernešti Vytauto brolis Žygimantas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1401 m. rudenį buvo teriojamos Kauno ir Gardino sritys.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad jiems beliko vėl įprastiniame stiliuje daryti «reyzus » Lietuvon. Jau 1401 m. rudenį buvo teriojamos Kauno ir Gardino sritys^23. O kitų metų pradžioje abi ordino šakos vėl lankė įvairias Lietuvos vietas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1376 m. Vytautas, jau būdamas Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

) pradeda dalyvauti įvairiuose karo žygiuose: 1368 ir 1372 metais į Mask­ vos žemes; 1376 metais, jau kaip Gardino‘kunigaikštis, jis da­ lyvauja kartu žygyje prieš lenkus. Pirmąją gi didelę karinę pamoką Vytautas gavo viename mūšyje su kryžiuočiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Nusiuntęs Vytautą į Gardiną, Kęstutis Žemaičiuose surinko kariuomenę ir pasiskelbė einąs į Prūsus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nusiuntęs Vytautą Gardinan, pats atsargiai surinko Že­
maičiuose kariuomenę ir pasiskelbė einąs į Prūsus. Bet kelio­
nėje greit pasuko į Vilnių, kurį be kovos paėmė tuo pačiu laiku
(1381 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Prie Trakų Kęstutis rado Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės būrį iš Gardino.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­ rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­ bartas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Vytautas pastatė vieną iš savo bažnyčių Gardine.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip, pavyzdžiui, yra išlikusių ži­ nių, kad Vytautas pastatė apie 35 bažnyčias įvairiose Lietuvos valstybės vietose: Vilniuje katedrą (1399) ir šv. Onos bažnyčią,

118

Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau­ juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv. Pane­ lės paveikslas, žmonių laikomas stebuklingu), Sen. Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du­ bingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet. Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­ niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen­ varniuose, Veliuonoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Vytautas Gardine donacijomis parėmė dominikonus ir pranciškonams pastatė bažnyčią.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane­ munėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir Naugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias Kaune, Gardine, Pinske, Drahočyne. Bažnyčios ir kunigai buvo atleisti nuo mokesčių, naturali­ jų, teismo ir kitokių valstybinių prievolių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Jogaila grąžino Vytautui jo tėviškę, įskaitant Trakus ir Gardiną, ir pridėjo kitų žemių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogaila dovanojo Vytautui ir jo šalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­ ką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar pridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: 1429 m. rugsėjo 29 d. Vytautas svečius priėmė savo dvare Gardine.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuos sve­ čius Vytautas priėmė savo dvare, Gardine (1429. IX. 29).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Vilniaus ir Gardino apylinkėse buvo laikoma daugiau jaučių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jaučių daugiau buvo laikoma Vilniaus ir Gardino apylinkėse^3 ).

Iš taip vedamo dvarų ūkio Vytautas gaudavo didelių paja­ mų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Vytauto valdymo metu Gardinas minimas tarp žymių miestų kartu su Trakais ir Lucku.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo valdymo metu buvo dar žymūs Trakai, Gardinas, Luckas. Steigdamas daugiur Lietuvoje bažnyčias jau tuo pačiu spietė apie jas žmones, nes tose vietose prasidėdavo judresnis apylin­ kės žmonių gyvenimas, palankus prekybai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Gardino.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Abu magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti­ jos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko, Brastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su Kęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių Ordino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir Varmijos)^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Vytauto laikais Gardine, Juodosios Rusios LDK žemėje, imta statyti gotikines pilis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško- se LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: A. Tyzenhauzas Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų ir veterinarų mokyklas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine. Jis

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 89 Lietuvos valstiečiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Gardino ekonomijoje buvo įsteigtos tekstilės, popieriaus, galanterijos, ginklų ir vežimų manufaktūros.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jis

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 89 Lietuvos valstiečiai. Dail. P. Smuglevičius, 1800 m. įsteigė tekstilės, popieriaus, galanterijos, ginklų, vežimų manufaktūras Gardino ekonomijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Rugsėjo 11 dieną Targovicos ir Vilniaus konfederacijos Brastoje susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją ir savo centru paskelbė Gardiną.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Rugsėjo 11 dieną Targovicos ir Vilniaus konfederacijos Brastoje susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją ir savo centru paskelbė Gardiną. LLV sąjungininkę Prūsiją išgąsdino gali- mas valstybės sustiprėjimas dėl reformų, o Rusijos imperatorė Jekateri- na II nerimavo, kad Prancūzijos jakobinizmo šmėkla jau pasiekė Rusijos sienas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdomame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdo- mame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: 1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pra- dėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1840 m. panaikintas Lietuvos Statutas, o teismų sistema surusinta. Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Lietuvių politinių grupuočių teritorinės aspiracijos apėmė etnines lietuvių žemes Gardino gubernijoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Užsienio lietuvių atstovai siūlė į „Lithuania Propria“ ribas įtraukti Gardino apskritį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). Apskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei si- tuacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyventa išties mažai, priskirti Lietuvai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, A. Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyven- ta išties mažai, priskirti Lietuvai. Lietuvai pripažinta teritorija buvo gana artima 1795 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke (Liet. Brasta). Nėra aiškių įrodymų, kad Kęstučiui Gediminas butų atidavęs Že­ maičius, kuriuose ir toliau laikėsi smulkus kunigaikščiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę ir Palenkę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe nebuvo saugios.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa­ lenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios. Veiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias ma­ gistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm anksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo dideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Dovydiškių sutartis 1380 m. gegužės 31 d. slapta surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis buvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti Gardino (1380.V.31).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Vytautas turėjo valdyti atgaunamus Trakus, Gardiną ir kitas žemes kaip Ordino vasalas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas. Gavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy­ vendinti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Stai­ ga grįžęs, sudegino patį Ritterswerderi ir dar dvi ordino pili prie Nemuno, būtent, Naująjį Gardiną ir Meteną22 23 *. Už tą naują «išda­ vystę », kurią kryžiuočiai ilgai garsino Vakarams, iki 1398 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta. Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per

Kauno mūrinės pilies statyba.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Atsakydami į kryžiuočių bei kryžininkų Ariogalos, Paštuvos puolimą, 1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas, Patrikas iš Gardino ir Aleksandras Karijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės krante sunaikino kelias priešo pilaites (Kaustryčių ir kt.).

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Atsakydami į kryžiuočių bei kryži- ninkų Ariogalos, Paštuvos puolimą,

1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas, Patrikas iš Gardino ir Aleksandras Ka- rijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės krante sunaikino kelias priešo pilaites (Kaustryčių ir kt.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: 1503 m. Gardine išleista Aleksandro privilegija nurodė statyti Vilniaus gynybinę mūro sieną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kai Krymo totorių antpuoliai ėmė

| | pasiekti Vilniaus apylinkes, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkinda-

mas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. Gardine išleista privilegija nurodė statyti

a i miesto gynybinę mūro sieną

Puslapis 79

Nuo 1466 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Gardine mėginta gaminti šautuvus, tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,

tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo

Rusijos pajėgos

Lietuviams puolant balandžio 23 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Lietuviai iš totorių nugalėtų Voluinės kunigaikščių atsiėmė Gardino, Naugarduko, Slanimo ir Volkovisko sritis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Iš totorių nugalėtų Voluinės kunigaikščių lietuviai atsi- ėmė kadaise nustotas (žiūr. 38 psl.) lietuviškąsias Gardino, Nau- garduko, Slanimo ir Volkovisko sritis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Kitais metais, į ordino pusę patrauktas, Vaclovas pripažino jam Žemaičius ir visą kairiąją Panemunę iki Gardino.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kitais me- tais, į ordino pusę patrauktas, Vaclovas pripažino jam Že- maičius ir visą kairiąją Panemunę iki Gardino. Jogaila su Vytau- tu apkaltino Vaclovą šališkumu ir, pratęsę paliaubas su ordinu iki 1410 m. šv. Jono (birželio 24 d.), ėmė ruoštis dideliam žygiui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Lietuviai Gardine sušaukė atskirą seimą ir siūlė lenkams nelaikyti išrinktu nei Batoro, nei Maksimilijono II.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuviai protestavo, kad jis buvo išrinktas, jiems ne- dalyvaujant. Kol Batoras įsiviešpatavo, lenkai sušaukė net ke- letą seimų, tačiau lietuviai nė viename iš jų nedalyvavo; sušaukę savo atskirą seimą Gardine, jie siūlė lenkams panaikinti rinki- mus, t. y. nelaikyti išrinktu nei Batoro nei imperatoriaus Mak- similijono II, ir šaukti naują seimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: XVIII a. tribunolas rinkdavosi tik Vilniuje ir Gardine.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

XVIII amž. jis ėmė rinktis tik Vilniuje ir Gardine. Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Stp. Batoras mėgo Lietuvoje medžioti ir gyventi; dažniausiai gyvendavo Gardine, kur atnaujino senąją pilį (iš dalies jis čia gyvendavo dėl to, kad nereikėtų gyventi kartu su savo sena žmona Ona).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Stp. Batoras mėgo Lietuvoje medžioti ir gyventi; dažniausiai gyvendavo Gardine, kur atnaujino senąją pilį (iš dalies jis čia gyvendavo dėl to, kad nereikėtų gyventi kartu su savo sena žmona Ona). Savo paties atnaujintoje Gardino pilyje jis ir mirė 1586 m. gruodžio 12 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Gardine atsirado jėzuitų kolegija, funduota Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kitų rėmėjų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: 1390 m. sausio pradžioje Vytautas, išsiuntęs šeimą iš Gardino į Prūsiją, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1390 metų sausio pradžioje visą savo šei­ mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks­ tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­ gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­ siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­ tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Kovo mėnesį Skirgailos padedamas valdovas šturmu užėmė Vytauto valdos sostinę Gardiną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pats tuo metu už­ ėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su­ ražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur­ mu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: Švitrigaila su didžiuoju magistru Konradu Jungingenu nusiaubė prie Gardino buvusius panemunės pavietus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­ gistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­ garduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­ je, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­ nai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­ kiolika dienų teplėšė Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Vytautas per Velykas turėjo būti Gardine ir ten pasikvietė Manvydą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tasai pasiuntinys pasakoja mums, ger­ biamasai ir malonusis Pone Magistre, kad kunigaikštis (de Vörste, der Fürst) Vytautas turėjo būti Gardine apie sekmadienį balan­ dį ir per Velykas…, todėl tad pakvietė pas save į Gardiną Man- vydą; pastarasis atvyko susitikti su juo labai susikrimtęs ir kal­ bėjo (dubie), kad .

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: 1568 m. birželio 15 d. Lietuvos seimas Gardine apsaugojo miestiečius nuo dvariškių, valdininkų ir pasiuntinių apgyvendinimo be miesto tarybos leidimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

278

Puslapis 295

IV KNYGA pavedė bet kokia teise paklusti magistratui. O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėji- mo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi­ ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi­ jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist­ rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo­ rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran­ gus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Steponas Batoras mirė Gardine 1586 m. gruodžio 12 d.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ankstyva ir netikėta Stepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die­ ną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys žinomame veikale Bibliograficznych Ksiąg dwoje, išleist.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: 1586 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Ponų Tarybos laiškas iš Gardino leido Turkijos čiaušui Ibrahimui kurį laiką gyventi Vilniuje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

354

Puslapis 371

IV KNYGA B) ATVIRAS LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS DUOTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO 13 DIENĄ TURKIJOS ČLAUŠUI IBRAHIMUI, SKIRTAS KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LDK LAUKO ETMONUI IR T T, O JO NESANT VILNIUJE, VAIVADIJOS VIETININKUI KUNIGAIKŠČIUI JONUI BOLESLAVOVIČIUI SVIRSKIUI IR VILNIAUS VAITUI STANISLOVUI SABINAI, ĮPAREIGOJANTIS VILNIAUS MIESTE PARINKTI GERUS NAMUS APSISTOTI TAM ČIAUŠUI IR ATITINKAMAM LAIKUI GARANTUOTI SAUGŲ GYVENIMĄ (Iš originalo) Šviesiajam dauggaliui ponui Jo Malonybei Kristupui Rad­ vilai, Dubingių ir Biržų kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui, Solecko, Ūž- endovo ir Borisovo seniūnui, Eustachijus Valavičius, Vilniaus kaštelionas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris, Be- restos ir Kobrino seniūnas, Mikalojus Manvydas Dorohostais- kis, Polocko vaivada, Lepelio seniūnas, Šerešovo valdytojas ir Veliuonos tėvonis Žemaičių Gondingos ir Baisogalos že­ mėje, Mikalojus Tolvaišas, Žemaičių kaštelionas, Rodūnios seniūnas, Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys­ tės pakancleris, Slonimo, Markovo ir Medilo seniūnas, Teodo­ ras Skuminas, Krašto iždininkas ir Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės raštininkas, Breslaujos ir Alytaus seniūnas, - o jo malonybės nesant, tuo laiku - ponui Vilniaus vaivadai, Vil­ niaus vietininkui Jo Malonybei tenykščiam kunigaikščiui 355

Puslapis 372

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS Jonui Boleslavovičiui Svirskiui, jo karališkosios malonybės maršalkai, Maišiagalos valdytojui ir taip pat gerbiamam Sta­ nislovui Sabinai, Jo Malonybės karaliaus sekretoriui, Vilniaus vaitui, kad tuo laiku Turkijos imperatoriaus čiaušas Ibrahi- mas, atvažiavęs nuo didžiojo Maskvos kunigaikščio, turėda­ mas tam tikrų reikalų į jo karališkąją malonybę, palikęs Vil­ niaus mieste tarnus su žirgais ir kai kuriais savo daiktais, būtų atvažiavęs čia, pas jo malonybę karalių į Gardiną, bet Vieš­ pats Dievas savo šventąja valia tuo laiku jo karališkąją malo­ nybę mūsų valdovą teikėsi pašaukti į savo šventąją garbę, mus ir visą Respubliką ištikus nelaimei, tasai čiaušas negali būti šiuo metu išsiųstas neišsprendus tų reikalų, dėl kurių buvo Turkijos imperatoriaus atsiųstas pas jo karališkąją ma­ lonybę. Todėl, jo pageidavimu, jam leidome kurį laiką pagy­ venti Vilniaus mieste, kol jų malonybės tarybos ponai visi čia, į Gardiną, suvažiuos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: 1501 m. dokumentas buvo aktuotas ir duotas Gardine šeštadienį po šv. Baltramiejaus šventės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

To viso patikimumui ir galiai patvirtinti mū­ sų antspaudas yra prikabintas. Aktuota ir duota Gardine, artimiausią šeštadienį po šv. Baltramiejaus šventės, tūkstan­ tis penki šimtai pirmaisiais Viešpaties metais. Ten pat daly­ vaujant didžiai gerbiamiems, didingiesiems ir prakilnie­ siems vyskupui Albertui, Vilniaus kaštelionui ir Gardino seniūnui Aleksandrui Jurgėvičiui, Trakų vaivadai ir LDK didžiajam maršalkai Jonui iš Zabrežjės, LDK pataurininkiui ir Bełsko seniūnui Mikalojui Mikolajevičiui, mūsų raikyto- jui ir Slonimo tenuto laikytojui Jonušui Aleksandravičiui, Glinsko kunigaikščiui ir mūsų rūmų maršalkai Mykolui, mū­ sų virtuvininkui Petrui Aleknavičiui ir daugeliui kitų, pasi­ tikėjimo vertų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: 1584 m. Stepono Batoro raštas buvo duotas Gardine penktadienį prieš Sekmines.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šio dalyko patvirtinimui mū­ sų antspaudas rašto apačioje yra įspaustas. Duota Gardine artimiausią penktadienį prieš Sekmines, tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt ketvirtaisiais Viešpaties metais, mū­ sų karaliavimo devintaisiais. Karalius Steponas

Puslapis 456

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai