Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Gardinas

LaikotarpisXIIIXVI1295–1568

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Gardinas šiame šaltinyje iškyla kaip ankstyvoji Vytauto valdų vieta, jo religinių fundacijų ir 1429 m. politinių derybų centras.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Vytautas Gardine rėmė dominikonus ir pranciškonus, skirdamas jiems donacijas ir bažnyčias.
t-002 Kovo mėnesį karalius, padedamas Skirgailos, šturmu užėmė Vytauto valdos sostine vadintą Gardiną.
t-003 Dovydiškių sutartis 1380 m. gegužės 31 d. slapta surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino.
t-004 Kadangi Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai, Vytautas galėjo gauti tik Gardiną su Palenke.
t-005 Vaclovas pripažino Ordinui Žemaičius ir visą kairiąją Panemunę iki Gardino.
t-006 1801 m. Lietuvos gubernija padalyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas.
t-007 1917 m. Berno konferencijoje Lietuvos teritorijai siūlyta priskirti Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritis.
t-008 A. Jofė sutiko Gardiną ir Lydą priskirti Lietuvai, nors šiose žemėse lietuvių gyventa mažai.
t-009 Dovydiškių sutartis buvo slapta surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino, 1380 m. gegužės 31 d.
t-010 Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę ir Palenkę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe nebuvo saugios.
t-011 Vilniaus ir Gardino apylinkėse buvo laikoma daugiau jaučių.
t-012 1392 m. birželio pabaigoje Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.
t-013 1376 m. Vytautas, jau būdamas Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.
t-014 Vytauto laikais Gardine, Naugarduke, Melnike ir Lucke imta statyti pilis toli nuo etninės Lietuvos.
t-015 XVIII a. tribunolas rinkdavosi tik Vilniuje ir Gardine.
t-016 1379 m. paliaubose Gardinas minėtas tarp krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių Ordinas pasižadėjo nepulti.
t-017 Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.
t-018 Ostrovo taikos metu Jogaila grąžino Vytautui jo tėviškę, įskaitant Trakus ir Gardiną.
t-019 Lietuvių politinių grupuočių teritorinės aspiracijos apėmė etnines lietuvių žemes Gardino gubernijoje.
t-020 1365 m. pradžioje Patrikas iš Gardino kartu su Kęstučiu, Algirdu ir Aleksandru Karijotaičiu puolė Skalvos žemę.
t-021 1390 m. sausio pradžioje Vytautas, išsiuntęs šeimą iš Gardino į Prūsiją, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę.
t-022 1305 m. Konradas iš Lichtenhageno su didele kariuomene nusiaubė Gardino pilies apylinkes degindamas ir plėšdamas.
t-023 Vytauto laikais Gardine, Juodosios Rusios LDK žemėje, imta statyti gotikines pilis.
t-024 Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt.
t-025 1380 m. gegužės 31 d. slapta taikos sutartis su kryžiuočiais buvo surašyta Dovydiškėse, turbūt arti Gardino.
t-026 Vytautas turėjo valdyti atgaunamus Trakus, Gardiną ir kitas žemes kaip Ordino vasalas.
t-027 Prie Trakų Kęstutis rado Vytautą, atsivedusį kariuomenės būrį iš Gardino.
t-028 Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe niekada nebuvo saugios.
t-029 1503 m. Gardine Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją statyti Vilniaus gynybinę mūro sieną.
t-030 Gedimino arba Algirdo laikais Gardino pilis priklausė mūro pilių sistemai aplink Lietuvos valstybės branduolį.
t-031 Vytautas Gardine donacijomis parėmė dominikonus ir pranciškonams pastatė bažnyčią.
t-032 Steponas Batoras mirė Gardine 1586 m. gruodžio 12 d.
t-033 XVIII a. pabaigoje Gardine mėginta gaminti šautuvus, tačiau kariuomenės vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo.
t-034 1584 m. Stepono Batoro raštas buvo duotas Gardine penktadienį prieš Sekmines.
t-035 Kovo mėnesį karalius, padedamas Skirgailos, šturmu užėmė Vytauto valdos sostine vadintą Gardiną.
t-036 1295 m. penki broliai ir 150 vyrų iš Sembos bei Notangos išjojo link Gardino pilies ir apiplėšė lietuvių kaimą prie Nemuno.
t-037 Lietuvos teritorinės aspiracijos apėmė Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų lietuvių žemes bei dalį Kuršo.
t-038 Rusija privertė Stanislovą Augustą 1793 m. birželio 17 d. targovitėnų valdomame Gardine sušaukti Seimą.
t-039 Švitrigaila su didžiuoju magistru Konradu Jungingenu nusiaubė prie Gardino buvusius panemunės pavietus.
t-040 Antanas Tyzenhauzas Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų ir veterinarų mokyklas.
t-041 Šešiasdešimt brolių su vyrais iš Prūsijos patraukė link Gardino pilies ir pasiuntė 400 vyrų apiplėšti jos apylinkių.
t-042 Antanas Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją ir Gardine įkūrė profesines mokyklas.
t-043 Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke, arba Lietuvos Brasta.
t-044 Vytautas galėjo gauti Gardiną su Palenke, nes Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai.
t-045 Henrikas Cutsvertas puolė Gardino pilį, bet dėl stipraus pilėnų pasipriešinimo ir daugybės sužeistųjų pasitraukė nepasiekęs tikslo.
t-046 1586 m. gruodžio 12 d. Gardine netikėtai mirė Steponas Batoras, ir ši mirtis nuliūdino Vilnių bei visą šalį.
t-047 Gardine atsirado jėzuitų kolegija, funduota Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kitų rėmėjų.
t-048 1501 m. dokumentas buvo aktuotas ir duotas Gardine šeštadienį po šv. Baltramiejaus šventės.
t-049 Balińskis Garteną tapatino su Gardinu ir minėjo jį kaip valsčių bei pilį netoli Pagraudenės.
t-050 1390 m. sausio pradžioje Vytautas išsiuntė šeimą iš Gardino į Prūsiją ir dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę.
t-051 Vytautas dominikonus parėmė donacijomis Gardine, Lucke ir Naugardėlyje.
t-052 Jogaila grąžino Vytautui jo tėviškę, įskaitant Trakus ir Gardiną, ir pridėjo kitų žemių.
t-053 Jaučių daugiau buvo laikoma Vilniaus ir Gardino apylinkėse.
t-054 Prie Trakų Kęstutis rado Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės būrį iš Gardino.
t-055 Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Gardino.
t-056 1392 m. birželio gale prie Nemuno buvo sudegintas Naujasis Gardinas, Metena ir Ritterswerderis.
t-057 1792 m. rugsėjo 11 d. Targovicos ir Vilniaus konfederacijos Brastoje susijungė į Abiejų Tautų konfederaciją ir centru paskelbė Gardiną.
t-058 Vasarą maršalo pajėgos žygiavo Gardino link ir bandė pereiti Nemuną brasta, bet buvo sustabdytos.
t-059 1401 m. rudenį buvo teriojamos Kauno ir Gardino sritys.
t-060 1503 m. Gardine Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją statyti Vilniaus gynybinę mūro sieną.
t-061 1429 m. rugsėjo 29 d. Vytautas svečius priėmė savo dvare Gardine.
t-062 1568 m. birželio 15 d. Lietuvos seimas Gardine apsaugojo miestiečius nuo dvariškių, valdininkų ir pasiuntinių apgyvendinimo be miesto tarybos leidimo.
t-063 Lietuviai pretendavo į buvusios Rusijos imperijos Gardino gubernijos žemes, kurias Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.
t-064 Vytautas, negavęs Skirgailai atiduotų Trakų, galėjo gauti tik Gardiną su Palenke.
t-065 1586 metų gruodžio 13 dieną Gardine Lietuvos ponų taryba parengė laišką dėl Turkijos čiaušo Ibrahimo apgyvendinimo Vilniuje.
t-066 XVIII a. pabaigoje Gardine mėginta gaminti šautuvus, tačiau kariuomenės vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo.
t-067 Užsienio lietuvių atstovai siūlė į „Lithuania Propria“ ribas įtraukti Gardino apskritį.
t-068 Vasarą maršalo pajėgos žygiavo Gardino link ir bandė pereiti Nemuną brasta, bet buvo sustabdytos.
t-069 Skomantas su prūsų kariais patraukė Gardino kryptimi, paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą ir sugriovė įtvirtinimus.
t-070 Magistras Konradas dviem žygio voromis įsiveržė į Lietuvą ir nuniokojo Gardino kraštą.
t-071 Magistras Konradas įsakė Albertui Hagenui staiga užpulti ir užimti Gardino pilį bei miestą.
t-072 Vilniuje ir Gardine siautęs maras lėmė, kad karalius likusius žiemos mėnesius praleido Kaune.
t-073 Gardino seime luomai svarstė valstybės reikalus, kai Mengli Girėjaus pasiuntiniai pranešė apie Maniako rengiamą karą prieš Rusią.
t-074 Gardinas buvo aprašytas kaip miestas prie Krono upės, kuri vėliau vadinta Nemunu.
t-075 Narbutas nurodė iš Gardino gavęs ištrauką iš lotyniško in folio veikalo, kuriame buvo XVI a. Gardino raižinys.
t-076 Narbutas abejojo, ar Lietuvos seimas posėdžiavo Gardine 1567 m., nes vien kronikos šios abejonės nepašalino.
t-077 Narbutas manė, kad karalius, nenutraukęs karo veiksmų, 1567 m. pabaigoje skubėjo sušaukti seimą Gardine.
t-078 Narbutas rašė, kad Gardine aprašomas seimas pradėjo posėdžiauti 1568 m. vasarį, o balandžio 28 d. ten buvo karalius.
t-079 Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.

Ryšiai