Gardinas

PDF 140

Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane­ munėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir Naugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias Kaune, Gardine, Pinske, Drahočyne. Bažnyčios ir kunigai buvo atleisti nuo mokesčių, naturali­ jų, teismo ir kitokių valstybinių prievolių.

PDF 140

Savo tėviškėn į Trakus parkvietė benediktinus, kuriems pa­ statė vienuolyną ir bažnyčią, kad jie užsiimtų mokslu. Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane­ munėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir Naugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias Kaune, Gardine, Pinske, Drahočyne.

PDF 134

Pats tuo metu už­\nėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su­\nražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur­\nmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip\npatvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau\nVilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.

PDF 279

Jis\nbuvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti\nGardino (1380.V.31).

PDF 285

Kryžiuočių stovykloje veikiąs Vytautas, kurį palaikė dalis Lietuvos, Jogailai buvo gana pavojingas. Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė.

PDF 140

Kitais me- tais, į ordino pusę patrauktas, Vaclovas pripažino jam Že- maičius ir visą kairiąją Panemunę iki Gardino. Jogaila su Vytau- tu apkaltino Vaclovą šališkumu ir, pratęsę paliaubas su ordinu iki 1410 m. šv. Jono (birželio 24 d.), ėmė ruoštis dideliam žygiui.

PDF 100

1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos \nGardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pra-\ndėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819 m.

PDF 134

Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta \nuž etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: \nKauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko \napskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), \nbe to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti \nir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). \nApskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei si-\ntuacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.

PDF 142

Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, \nA. Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyven-\nta išties mažai, priskirti Lietuvai. Lietuvai pripažinta teritorija buvo gana \nartima 1795 m.

PDF 279

Jis\nbuvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti\nGardino (1380.V.31).

PDF 255

O ir paties Kęstučio visos\nvaldos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa­\nlenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe,\nniekada nebuvo saugios.\nVeiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias ma­\ngistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm\nanksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo\ndideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.

PDF 259

Jaučių daugiau\nbuvo laikoma Vilniaus ir Gardino apylinkėse^3 ).\n\nIš taip vedamo dvarų ūkio Vytautas gaudavo didelių paja­\nmų.

PDF 315

Stai­\nga grįžęs, sudegino patį Ritterswerderi ir dar dvi ordino pili prie\nNemuno, būtent, Naująjį Gardiną ir Meteną22 23 *. Už tą naują «išda­\nvystę », kurią kryžiuočiai ilgai garsino Vakarams, iki 1398 m.

PDF 27

) pradeda\ndalyvauti įvairiuose karo žygiuose: 1368 ir 1372 metais į Mask­\nvos žemes; 1376 metais, jau kaip Gardino‘kunigaikštis, jis da­\nlyvauja kartu žygyje prieš lenkus. Pirmąją gi didelę karinę\npamoką Vytautas gavo viename mūšyje su kryžiuočiais.

PDF 56

pradžios.\nJau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

PDF 307

XVIII\namž. jis ėmė rinktis tik Vilniuje ir Gardine.\nTribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas\npirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.

PDF 290

Abu\nmagistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti­\njos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko,\nBrastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su\nKęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių\nOrdino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir\nVarmijos)^1 ).

PDF 315

Stai­\nga grįžęs, sudegino patį Ritterswerderi ir dar dvi ordino pili prie\nNemuno, būtent, Naująjį Gardiną ir Meteną22 23 *. Už tą naują «išda­\nvystę », kurią kryžiuočiai ilgai garsino Vakarams, iki 1398 m.

PDF 174

Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

PDF 131

Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

PDF 44

Atsakydami į kryžiuočių bei kryži-\nninkų Ariogalos, Paštuvos puolimą,\n\n1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas,\nPatrikas iš Gardino ir Aleksandras Ka-\nrijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės\nkrante sunaikino kelias priešo pilaites\n(Kaustryčių ir kt.).

PDF 134

1390 metų sausio pradžioje visą savo šei­ mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks­ tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­ gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­ siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­ tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.

PDF 199

Apie Pagraudės ir Gardino valsčių nusiaubimą 1305 metais\n\n Tų pačių metų žiemą brolis Eberhardas iš Firneburgo, Karaliaučiaus komtūras, su\ndviem tūkstančiais raitelių patraukė į Lietuvą. Tačiau negalime nepaminėti ir to, kad\nbrolis Konradas iš Lichtenhageno, Brandenburgo komtūras, jį pralenkė, pasukdamas\nsu didele kariuomene į Gardino pilies apylinkes, kurias ir nusiaubė, degindamas bei\nplėšdamas, nors daugiau ten nieko nepešė, nes Lietuvos žemės raiteliai irgi sujojo į šį\nvalsčių.

PDF 56

pradžios.\nJau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

PDF 279

Jis\nbuvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti\nGardino (1380.V.31).

PDF 285

O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas\nturėjo valdyti kaip ordino vasalas.\nGavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy­\nvendinti.

PDF 36

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau\nrado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­\nrį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­\nbartas.

PDF 255

O ir paties Kęstučio visos\nvaldos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa­\nlenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe,\nniekada nebuvo saugios.\nVeiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias ma­\ngistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm\nanksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo\ndideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.

PDF 78-79

Kai Krymo totorių antpuoliai ėmė\n\n| | pasiekti Vilniaus apylinkes, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkinda-\n\nmas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. Gardine išleista privilegija nurodė statyti\n\na i miesto gynybinę mūro sieną\n\n## Puslapis 79\n\nNuo 1466 m.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta \nvisa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, \nKrėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo \npolitinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung-\ntos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje \nbuvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 140

Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane­ munėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir Naugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias Kaune, Gardine, Pinske, Drahočyne. Bažnyčios ir kunigai buvo atleisti nuo mokesčių, naturali­ jų, teismo ir kitokių valstybinių prievolių.

PDF 314

Ankstyva ir netikėta\nStepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die­\nną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys\nžinomame veikale Bibliograficznych\nKsiąg dwoje, išleist.

PDF 151

dokumentuose aptinkamų žinių, kartais\nPrūsijoje būdavo įsigyjama ne ypač geros kokybės šautuvų. Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.

PDF 455-456

Šio dalyko patvirtinimui mū­ sų antspaudas rašto apačioje yra įspaustas. Duota Gardine artimiausią penktadienį prieš Sekmines, tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt ketvirtaisiais Viešpaties metais, mū­ sų karaliavimo devintaisiais. Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv.

PDF 189

260 (253). Apie brolio Ditricho iš Ezbeko, kitų trijų brolių, daugybės krikščionių bei\n netikėlių žūtį\n\n 1295 viešpaties metais, penktadienį prieš sekmines (gegužės 20), 5 broliai ir šimtas\npenkiasdešimt vyrų iš Sembos ir Notangos išjojo link Gardino pilies; kai priartėjo prie\npilies, jie nutarė, palikę arklius, plaukti Nemunu žemyn; apiplėšę Nemuno pakrantėje\nvieną lietuvių kaimą, nukovę ir paėmę į nelaisvę daug žmonių, vėl nuplaukė tolyn.

PDF 131

Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

PDF 96

Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdo-\nmame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti \nnaujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą.

PDF 152

); kitais metais\nŠvitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­\ngistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę\nprie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­\ngarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir\nprisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo,\nnet iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­\nje, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­\nnai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­\nkiolika dienų teplėšė Lietuvą.

PDF 88-89

A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė \nmatininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine. Jis\n\n2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S\n89\nLietuvos valstiečiai.

PDF 253

6. Apie Gardino pilies apylinkių nusiaubimą Tuo metu 60 brolių ir būrys vyrų iš Prūsijos patraukė link Gardino pilies, tačiau, patyrę, jog tie perspėti, pasiuntė 400 vyrų, kurie įsiveržė į šios pilies apylinkes, apiplėšė jas ir sugrįžo ten, kur stovėjo brolių kariuomenė. Kitą dieną, kai lietuviai, manydami, jog broliai bus patraukę į savo žemę, ėjo į savo laukus, broliai su visa savo kariuomene užgriuvo mūsų minėtą žemę ir per šešias mylias ją nusiaubė, degindami bei grobdami.

PDF 88

Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: \nsteigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, \nbuvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti me- \nlioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veis-\nlės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė \nmatininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.

PDF 253

Dar sunkesni uždaviniai atiteko Kęstučiui vakarinėje valstybės dalyje. Jis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke (Liet. Brasta).

PDF 285

Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstu­ taičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.

PDF 192

Brolis Bertoldas, Karaliaučiaus komtūras, nuo seno didžiai troško sulaukti tokios progos,\nkai karalius bus iškeliavęs iš savo žemės, ir ten nusigauti su brolių kariuomene; jis\nsubūrė didelę kariuomenę, jos vadu paskyrė brolį Henriką Cutsvertą, Baigos komtūrą, ir\nįsakė jam su šia kariuomene traukti link Lietuvos ir siaubti minėtojo karaliaus žemes. Šis,\nbemaž priėjęs prie karaliaus žemių, kažkodėl pasuko atgal ir, sugalvojęs pulti Gardino\npilį, sutiko tokį stiprų pilėnų priešinimąsi gausiai svaidant [per crebra jacula], jog tada,\nkai daugybė krikščionių liko sunkiai sužeista, jis pasitraukė, nepasiekęs tikslo.\n\n\n\n\n 268 (261) Apie penkių kaimų apiplėšimą\n\n Po to lietuvių kariuomenė įsibrovė į Kulmo žemę ir Goliubo pilies549 apylinkėse apiplėšė\npenkis kaimus, paimdama į nelaisvę ar nužudydama daugybę krikščionių.

PDF 314

Ankstyva ir netikėta\nStepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die­\nną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys\nžinomame veikale Bibliograficznych\nKsiąg dwoje, išleist.

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

PDF 379

To viso patikimumui ir galiai patvirtinti mū­ sų antspaudas yra prikabintas. Aktuota ir duota Gardine, artimiausią šeštadienį po šv. Baltramiejaus šventės, tūkstan­ tis penki šimtai pirmaisiais Viešpaties metais. Ten pat daly­ vaujant didžiai gerbiamiems, didingiesiems ir prakilnie­ siems vyskupui Albertui, Vilniaus kaštelionui ir Gardino seniūnui Aleksandrui Jurgėvičiui, Trakų vaivadai ir LDK didžiajam maršalkai Jonui iš Zabrežjės, LDK pataurininkiui ir Bełsko seniūnui Mikalojui Mikolajevičiui, mūsų raikyto- jui ir Slonimo tenuto laikytojui Jonušui Aleksandravičiui, Glinsko kunigaikščiui ir mūsų rūmų maršalkai Mykolui, mū­ sų virtuvininkui Petrui Aleknavičiui ir daugeliui kitų, pasi­ tikėjimo vertų.

PDF 63

Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų \n(356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnem- \nburgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: im­\nprovise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [neti­\nkėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę]. \nBuvo tai Lietuvos ar Žemaitijos ir Prūsijos pasienio valsčius, \nkuriame stovėjo Gedimino pilis, ir, regis, netoli nuo Garte- \nno, tai yra Gardino, valsčiaus ir pilies, į kurią tuojau po ano \natėjo Brandenburgo komtūras Konradas Lichtenhagenas. To­\nliau Dusburgas rašo: Sed vexillum fratrum cum sibi adjuncti \npetit ä mane usque ad meridiem in monte ex opposito Castri Jede- \nmine ubi dictus comes de Homberg et piures alii nobiles dignita­\ntem militiae susceperunt [Bet brolių vėliava jam prisijungus \nkovojo nuo ryto iki pat vidurdienio kalne priešais Gedimino\ne\nChroniam Prussiae.

PDF 133-134

Acta, tai yra*\n117\n\n## Puslapis 134\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nOrdino pagalbos. 1390 metų sausio pradžioje visą savo šei­\nmą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks­\ntesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar \nlabiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų \nsavo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas \npasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­\ngos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­\nsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios \npilies sudarė sutartį su Vytautu.

PDF 140

Savo tėviškėn į Trakus parkvietė benediktinus, kuriems pa­ statė vienuolyną ir bažnyčią, kad jie užsiimtų mokslu. Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane­ munėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir Naugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias Kaune, Gardine, Pinske, Drahočyne.

PDF 174

Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.