Gardinas

PDF 259

Jaučių daugiau\nbuvo laikoma Vilniaus ir Gardino apylinkėse^3 ).\n\nIš taip vedamo dvarų ūkio Vytautas gaudavo didelių paja­\nmų.

PDF 36

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau\nrado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­\nrį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­\nbartas.

PDF 290

Abu\nmagistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti­\njos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko,\nBrastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su\nKęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių\nOrdino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir\nVarmijos)^1 ).

PDF 315

Stai­\nga grįžęs, sudegino patį Ritterswerderi ir dar dvi ordino pili prie\nNemuno, būtent, Naująjį Gardiną ir Meteną22 23 *. Už tą naują «išda­\nvystę », kurią kryžiuočiai ilgai garsino Vakarams, iki 1398 m.

PDF 96

Rugsėjo 11 dieną Targovicos ir Vilniaus \nkonfederacijos Brastoje susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją ir \nsavo centru paskelbė Gardiną. LLV sąjungininkę Prūsiją išgąsdino gali-\nmas valstybės sustiprėjimas dėl reformų, o Rusijos imperatorė Jekateri-\nna II nerimavo, kad Prancūzijos jakobinizmo šmėkla jau pasiekė Rusijos \nsienas.

PDF 40

Vasarą su gausiais svetimšalių būriais\nir savais kariais maršalas žygiavo Gardino\nlink, bandė pereiti Nemuną brasta, bet\njiems buvo sukliudyta. Grįžęs namo, jis vėl\norganizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė\nstabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per\n\nKauno mūrinės pilies statyba.

PDF 40

Tą pačią žiemą kryžiuočiai iš Ragainės du kar- tus ėjo „prieš stabmeldžius“, žudė, degino ir plėšė. Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta. Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba.

PDF 336

Tad jiems beliko vėl įprastiniame stiliuje daryti «reyzus » Lietuvon. Jau 1401 m. rudenį buvo teriojamos Kauno ir Gardino sritys^23. O kitų metų pradžioje abi ordino šakos vėl lankė įvairias Lietuvos vietas.

PDF 238

Tuos sve­ čius Vytautas priėmė savo dvare, Gardine (1429. IX. 29).

PDF 294-295

278 ## Puslapis 295 IV KNYGA pavedė bet kokia teise paklusti magistratui. O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėji- mo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi­ ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi­ jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist­ rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo­ rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran­ gus.

PDF 142

Lietuviai pre-\ntendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardi-\nno gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo \nlietuviškomis. Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, \nA. Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyven-\nta išties mažai, priskirti Lietuvai.

PDF 285

Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstu­ taičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.

PDF 370-372

354 ## Puslapis 371 IV KNYGA B) ATVIRAS LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS DUOTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO 13 DIENĄ TURKIJOS ČLAUŠUI IBRAHIMUI, SKIRTAS KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LDK LAUKO ETMONUI IR T T, O JO NESANT VILNIUJE, VAIVADIJOS VIETININKUI KUNIGAIKŠČIUI JONUI BOLESLAVOVIČIUI SVIRSKIUI IR VILNIAUS VAITUI STANISLOVUI SABINAI, ĮPAREIGOJANTIS VILNIAUS MIESTE PARINKTI GERUS NAMUS APSISTOTI TAM ČIAUŠUI IR ATITINKAMAM LAIKUI GARANTUOTI SAUGŲ GYVENIMĄ (Iš originalo) Šviesiajam dauggaliui ponui Jo Malonybei Kristupui Rad­ vilai, Dubingių ir Biržų kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui, Solecko, Ūž- endovo ir Borisovo seniūnui, Eustachijus Valavičius, Vilniaus kaštelionas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris, Be- restos ir Kobrino seniūnas, Mikalojus Manvydas Dorohostais- kis, Polocko vaivada, Lepelio seniūnas, Šerešovo valdytojas ir Veliuonos tėvonis Žemaičių Gondingos ir Baisogalos že­ mėje, Mikalojus Tolvaišas, Žemaičių kaštelionas, Rodūnios seniūnas, Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys­ tės pakancleris, Slonimo, Markovo ir Medilo seniūnas, Teodo­ ras Skuminas, Krašto iždininkas ir Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės raštininkas, Breslaujos ir Alytaus seniūnas, - o jo malonybės nesant, tuo laiku - ponui Vilniaus vaivadai, Vil­ niaus vietininkui Jo Malonybei tenykščiam kunigaikščiui 355 ## Puslapis 372 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS Jonui Boleslavovičiui Svirskiui, jo karališkosios malonybės maršalkai, Maišiagalos valdytojui ir taip pat gerbiamam Sta­ nislovui Sabinai, Jo Malonybės karaliaus sekretoriui, Vilniaus vaitui, kad tuo laiku Turkijos imperatoriaus čiaušas Ibrahi- mas, atvažiavęs nuo didžiojo Maskvos kunigaikščio, turėda­ mas tam tikrų reikalų į jo karališkąją malonybę, palikęs Vil­ niaus mieste tarnus su žirgais ir kai kuriais savo daiktais, būtų atvažiavęs čia, pas jo malonybę karalių į Gardiną, bet Vieš­ pats Dievas savo šventąja valia tuo laiku jo karališkąją malo­ nybę mūsų valdovą teikėsi pašaukti į savo šventąją garbę, mus ir visą Respubliką ištikus nelaimei, tasai čiaušas negali būti šiuo metu išsiųstas neišsprendus tų reikalų, dėl kurių buvo Turkijos imperatoriaus atsiųstas pas jo karališkąją ma­ lonybę. Todėl, jo pageidavimu, jam leidome kurį laiką pagy­ venti Vilniaus mieste, kol jų malonybės tarybos ponai visi čia, į Gardiną, suvažiuos.

PDF 134

Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta \nuž etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: \nKauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko \napskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), \nbe to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti \nir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). \nApskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei si-\ntuacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.

PDF 156

Po kruvino antpuolio jis paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą, sugriovė arba sudegino visus įtvirtinimus; du tūkstančiai raitelių, pasklidusių niokoti kraštą, išsivarė didžiulį grobį. Tuo tarpu keletas kitų lietuvių būrių niokojo Lenkijos pasienius, grįždami jie pateko į prie­ šų pasalas, ir tuo metu, kai namai, regis, buvo ranka pasiekiami, šie juos išžudė. Tą pralaimėjimą jie pa­ tyrė dėl dviejų prūsų didikų, bartų Numos ir Derskos, kurie tup metu, pabėgę iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje, vildamiesi, jog už naują išdavystę kryžiuočiai jiems atleis jų ankstesnį nusikaltimą.

PDF 182

Magistras Konradas, gavęs ži­ nią apie lenkų pralaimėjimą, pamanė, kad Gardino gy­ nėjai su kitais kariais išvesti į Lenkiją, todėl įsakė Albertui Hagenui staiga užpulti Gardino pilį ir miestą, likusius be gynėjų, ir užimti. Linksmai nusiteikę, prie­ šai iš arti grasino piliai, vildamiesi, jog klastingas su­ manymas pasiseks, tačiau jų kėslus suardė kilusi ne­ regėta audra. Smarkios liū- I š v y k u s V y te n iu i, tys, juodi debesys ir baisios P rū sijo s k ry žiu o č ia i ūkanos, dieną mažne paver- u žp u o la G ardin ą tusios naktimi, neleido ne tik imtis ginklo, bet ir vienam kitą matyti, be to, nesiliaujantis griaustinio dundėji­ mas, vėjo šėlsmas, lietaus šniokštimas trukdė vadams įsakinėti, o kariams išgirsti įsakymą.

PDF 453

Arčiausiai jo yra\nGardinas, išsidėstęs prie Krono upės, dabar Nemunu vadina­\nmos. Jis pastatytas iš dalies ant kalvos, o iš dalies slėnyje, kaip\nįprasta tame krašte. Jame yra labai nedaug daugiaaukščių, ne­\ndaug plytinių namų, bet daug iš paprastos medžiagos kaimiškai\nsuręstų. Nėra nei mūrinių sienų, nei pylimų, nei gynybinių bokš­\ntų, nei vartų.

PDF 514

Tame vei­ kale turėtų būti ir Vilniaus vaizdas. Po trumpo miesto aprašymo ir žinutės apie Lietuvos seimą, posėdžiavusį Gardine 1567 metais (Ar posėdžia­ vo seimas Gardine 1567 metais, buvo abejonių, kurių vien kronikos nepašalino. Iš tikrųjų tais me­ tais vyko Lenkijos seimas Piotrkove, trukęs ilgai ir sėkmingai posėdžiavęs.

PDF 514

Romanas Sanguška kovojo kruvinus mū­ šius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su ka­ riuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Ra- daškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis. Nors karalius nenutraukė karo veiksmų, už kuriuos stojo San­ guška ir Jonas Chodkevičius, tačiau, matyt, sku­ bėjo sušaukti seimą Gardine dar 1567 metų pa­ baigoje, išsiuntinėjęs universalus Lietuvai. Čia ap­ rašomas seimas pradėjo posėdžiauti 1568 metų pa­ vasarį, nes Gardino archyvuose yra likęs pėdsa­ kas, jog tų metų balandžio 28 dieną karaliaus bū­ ta Gardine.

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

PDF 156

Po kruvino antpuolio jis paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą, sugriovė arba sudegino visus įtvirtinimus; du tūkstančiai raitelių, pasklidusių niokoti kraštą, išsivarė didžiulį grobį. Tuo tarpu keletas kitų lietuvių būrių niokojo Lenkijos pasienius, grįždami jie pateko į prie­ šų pasalas, ir tuo metu, kai namai, regis, buvo ranka pasiekiami, šie juos išžudė. Tą pralaimėjimą jie pa­ tyrė dėl dviejų prūsų didikų, bartų Numos ir Derskos, kurie tup metu, pabėgę iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje, vildamiesi, jog už naują išdavystę kryžiuočiai jiems atleis jų ankstesnį nusikaltimą.

PDF 182

Magistras Konradas, gavęs ži­ nią apie lenkų pralaimėjimą, pamanė, kad Gardino gy­ nėjai su kitais kariais išvesti į Lenkiją, todėl įsakė Albertui Hagenui staiga užpulti Gardino pilį ir miestą, likusius be gynėjų, ir užimti. Linksmai nusiteikę, prie­ šai iš arti grasino piliai, vildamiesi, jog klastingas su­ manymas pasiseks, tačiau jų kėslus suardė kilusi ne­ regėta audra. Smarkios liū- I š v y k u s V y te n iu i, tys, juodi debesys ir baisios P rū sijo s k ry žiu o č ia i ūkanos, dieną mažne paver- u žp u o la G ardin ą tusios naktimi, neleido ne tik imtis ginklo, bet ir vienam kitą matyti, be to, nesiliaujantis griaustinio dundėji­ mas, vėjo šėlsmas, lietaus šniokštimas trukdė vadams įsakinėti, o kariams išgirsti įsakymą.

PDF 245-246

Neatnešė ato­ kvėpio nė kitų metų sausis. Prūsų magistras, sulaukęs paramos iš Bavarijos grafo Volfgango ir Livonijos kryžiuočių, kalaviju ir ugnimi nusiaubė visą Lietuvą: Ariogalos, Pernaravos ir Labūnavos žemės Žemaiti­ joje tapo visai sunaikintos. Sėkmingai išsigabenus vi­ są grobį ir išsivedus visus belaisvius, grėsmingai įsi­ veržė į Lietuvą Prūsijos maršalas Šindekopfas ir 2 47 apsupo Gardiną; kadangi Pat- 1363 m e ta i rikas, vadovavęs pilies gyny- P iū sų ž y g ia i į Lie- bai, narsiai atrėmė keletą tu v ą ir Ž e m a itiją antpuolių, kryžiuotis, išsiža­ dėjęs minties užimti pilį, iš­ siuntė karius niokoti kaimų.

PDF 3

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 465

Ateinantį metą mistras sukėlė naują kariauną ir nujautęs, jqg daug lietuvių Parusny, nenorinčių vo- kyčiams vergauti, išsikraustė į Lietuvą ir Žemai­ čius ir apygardose Gardino apsigyveno, kurie, trau­ kiant lietuviams ir žemaičiams į Parusnį, rodė kelią ir tuo pačiu didžiai pavojais buvo kryžėjams, kurie dėl to vien ketėjo šiuo žygiu su kariauna tą sritį aplankyti, kaipogi mistras paėmęs dar su savim Skomantą, kaipo žinovą tų kraštų, kursai slapsty­ damos nuo kryžėjų pirma tenai gyveno. Vasarop persikėlęs per Nemuną, įsigrūdo staiga į Lietuvą ir Gardino pilį, ant dešinio skardžio Nemuno riogsan­ čią, apgulė. Vos buvo atkolęs drobynas į mūrus, tuojau visų baisiausia kova prasidėjo.

PDF 249

Šiporiai sudarydavo sutartis su Kauno, Vilniaus, Gardino pirkliais, savo valdų pro- dukciją eksportuojančiais bajorais ir savo laivais gabendavo prekes. 1582 m. Steponas Ba- toras rašė valdovinių Gardino dvarų tvarkytojui, kad Gardino miestiečiai skundžiasi, esą jie Kaune pasisamdą vytines grūdams gabenti į Karaliaučių, bet toms vytinėms atplaukus į Gardiną Gardino dvarų pareigūnai taip pat grūdų išvežimo į Karaliaučių tikslu jas peri- ma iš miestiečių.

PDF 364

Adomas, Jo- nas, Kasperas, Martynas, 1551 m. Petras Valadka, 1552 m. Jokūbas iš Gardino, Mar- tynas Rudzilas.

PDF 389

Tai antra pagal dydį suma, daugiau turėjo mokėti Vilnius - 500 kapų grašių ir dar iš- rengti 300 raitelių. Po Kauno ėjo 100 kapų grašių mokėti turėję Belskas, Drohičinas, Gardinas, Pinskas, Polockas, kiti - dar mažiau. Iš valstybės lietuviškųjų žemių miestų sąraše dar yra Trakai, kurių miestiečiai krikščionys ir karaimai kartu turėjo mokėti 60 kapų grašių, ir Merkinė, turėjusi mokėti 30 kapų grašių.

PDF 389

Vilniaus sąraše nėra, bet iš kitų šaltinių žinoma, kad jam teko 8 000 kapų grašių norma. Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.

PDF 7

1556 m. Gardino vaz­ nys raportavo apie atvejį, kai bėglių slapstymu įtariami asmenys neįleido į savo dvarą nei ieškovo, nei vaznio, o į pateiktus teismo raštus net nebuvo sureaguota 4 7.

PDF 9

Antrasis dokumentas\" y r a iš Gardino žemės teismo teismo \nk n y g o s Nr. 13. Tai \n1594 m. Gardino seniūno J. Kliukovskio raštas (pakvitavimas), d u o t a s dar 1591 m . m o ­\nk e s č i u s\n3 2 paviete rinkusiam Gardino stalininkui Jonui Melcškai.

p. 18 (PDF 10)

Antai 1432 m. Švitrigaila laiške Didžiajam magistrui teigė, kad pa­\nsiuntinybės klausimą spręs Trakuose su ten susirinksiančia „mūsų pilnąja \ntaryba\" (volkomlichem imsenn rothef\n9, o praėjus keliems mėnesiams savo \ntarybos narių laukė atvykstant į Gardiną\n2 0.

PDF 211

Dėl tų ir dau­\ngelio kitų priežasčių, kurias, kaip labai nutolusias nuo mūsų pasako­\njimo temos, praleidžiame, pripažinsime Gardino įkūrimo metus esant, \nbeveik neabejotinai, 990-uosius.

PDF 211

Gardino įkūrimo pėdsakai dingo praslinkusių amžių glūdumoje. \nSlavų pasirodymo tose žemėse pradžioje, būtent V amžiuje, ten turėjo \nstovėti tvirtovė.

PDF 313

Perėję ledu Nemuną, užpuolė gretimus Gardino \nkaimus bei kitas apylinkes, kurias sudegino, o grįždami \nišsivedė du šimtus belaisvių1.

PDF 437

Jeigu Jūsų Šventenybė,— toliau jie rašo,— mūsų krašto, \nt. y. Plocko diecezijos, ir apskritai lenkų tautos neapgins \nnuo lietuvių, tuomet tie pagonys, jau pralobę iš grobimo, \nturtingi karo amunicijos, per paliaubas sustiprinę ir pa­\ntaisę savo pasienio pilis, kaip neseniai kuo puikiausiai \nsutvirtino Gardiną, esantį tik už keleto mylių nuo mūsų \nsienų, po kurio priedanga nesiliauja pulti mūsų kraštų \npanašiai kaip per anksčiau aprašytą neseniai buvusį puo­\nlimą, taigi tie pagonys be perstojo viską niokos

PDF 449

Šešiasdešimt riterių nemažos kariuomenės priešakyje pa­\ntraukė Gardino link, kur tikėjosi neblogos medžioklės. \nTačiau pakeliui žvalgai jiems pranešė, kad lietuviai, su­\nžinoję apie šį žygį, gerai pasirengė gynybai.

PDF 126

Kunigaikštis Kęstutis, nau­ dodamasis taikiais laikais, ėmėsi susitarimų su Mazovijos ku­ nigaikščiu Ziemovitu dėl Lietuvos sienos, skiriančios nuo Mazovijos, būtent Gardino pavieto, tuo m etu toli išsiplėtusio į vakarus, taip pat dėl Viznos ir Goniondzo žemių, dėl kurių kildavo dažni ginčai.

PDF 133

Dar į du žygius tais pačiais metais buvo išsiruošęs maršalka - vieną palei Gardiną, kur jam lietuviai sutrukdė persikelti per Nemuną, turėjo grįžti visai nieko nepešęs.

PDF 156

Kariauna žygiavo tiesiai Gardino link, kur vadovavo kunigaikštis Patirgas. Greitai kryžiuočių ka­ riai pasirodė prie Nemuno, priešais miestą, tasai vadas, neži­ nia kodėl, pasiuntė gyventojus pasitikti maršalką su duona ir druska, kartu su jais buvo žynių su kryžiais ir visokiais krikš­ čionių simboliais.

PDF 309

Kad ir kaip ten buvo, tuoj pat po per­ galės prie Vilkyškių, laimėtos prieš Ragainės komtūrą, didysis kunigaikštis patraukė iš Gardino su nemaža kariauna, nuvyko į Pultuską, kur, užkariavęs Mazovijos žemes, priartėjo prie Vys­ los, ir jos dešiniuoju krantu nužygiavo net iki Sano žiočių.

PDF 382

Karalius, ne­ prarasdamas drąsos, skubėjo Gardino link ir, persikėlęs per Nemuną, kovo pradžioje prie miesto įsirengė stovyklą.

PDF 407

Nedaug tepraėjo laiko, kai kunigaikštis Vytautas su pagalbon atėjusiomis pajėgomis, tik ką minėtomis, apsupo Gardiną; tuo metu Žemutinė pilis po pastarojo jos užėmimo, regis, nebuvo pakilusi iš griuvėsių, tik Aukštutinė tegalėjo būti ginama.