Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailaičių dinastija. Lenkijos ir Lietuvos sostuose sėdėjo lietuviškos kilmės Jogailaičių dinastija (iki 1572 m.), XV a. Čekijai „atkritus“ nuo Jogailaičių dinastinės sistemos, joje, kaip ir anksčiau, liko tik Lenkija ir Lietuva.
Ne mažiau jų davė ir santykiai su Lenkija. Rytų Europos tolimesniam vystymuisi yra laikoma labai stambiu įvykiu^12 , kad Lietuvos valdovas tapo karaliumi kaimyninėje lenkų žemėje. Tai reiškė pradžią visai naujos, beveik du amžiu (1386-1572) patveru sios Jogailaičių epochos, sekusios keliolika metų po paskutiniojo Piasto Kazimiero Didžiojo mirties (1370).
Vienas jo anūkų (Kazi mieras) pasiekė altorių garbės ir tapo Lietuvos Globėju, kuris, kaip žymus lietuvių tautos šventasis, yra lietuvių plačiai garbinamas. « Jogailaičių epocha» Lenkijos istorijoje yra laikoma pati šviesiau sioji. Kilmė tos rytų Europos istorijoje reikšmingos dinastijos pradingsta tamsoje.
Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai- čių dinastija. Ši Gediminaičių šaka vėliau (XV a. pab.–XVI a. pr.) pasiekė įtakos viršūnę. Jos atstovai vienu metu sėdėjo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos (1471–1526) ir Vengrijos (1490–1506) sostuose.
Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulinę šlovę Lietuvai sutei- kusi žydų litvakų bendruomenė, nors ji išlaikė gyvąsias šaknis Lietuvoje, JAV ir Palestinoje (vėliau Izraelio valstybėje). Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybi- ninkų, audėjų, auklių, inžinierių.
Valdant Jogailaičių dinastijai valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai, ir Kauno miestiečiams dėl šito papročio išnykimo nereikėjo nerimauti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kaip atrodo, tai, kad valdovas Kauno miesto vaitu skirdavo Kauno miestietį, buvo įsisenėjęs paprotys, teisiškai niekur neužfiksuotas. Valdant Jogailaičių dinastijai valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai, ir Kauno miestiečiams dėl šito papročio išnykimo nereikėjo nerimauti. Bet po 1569 m.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)