Čekija

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Su\n5000-7000 vyrų jis nusiuntė Čekijon Jogailos brolio Kaributo-\nDimitro narsų sūnų Zigmantą Kaributaitį, ten vadinamą tiesiog\n_«_ Kaributu ». Šis veikė vardu « kviestojo Čekijos karaliaus Vytau­\nto » (« postulati regis Bohemiae Vitoldi »)^17.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tada su tuo pačiu siūlymu jie kreipėsi į Vytautą Didįjį. Iš pradžių Vytautas delsė, neduodamas tikro atsakymo, bet po kiek laiko sutiko rūpintis jų reikalais ir į Čekiją su kariuo­ mene nusiuntė Zigmantą Kaributą padėti husitams kovose su ciesorium Zigmantu. Vytautas tai darė ne iš simpatijos pačiam husitizmui, bet iš pykčio ant ciesoriaus (in odium Sigismundi), kuris Breslavo sprendimu (142Ü) pripažino Ordinui Žemaičius ir rėmė agresingus jo žygius prieš Vytautą; pats gi kovojo su če­ kais, kaip kandidatas į Čekijos sostą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O Vytautui pasisiūlė galimybė imperatoriui už neprie­ telišką ištarmę atmokėti pačiu skaudžiausiu būdu. Lietuvos val­ dovas gavo progos įsikišti į husitų reikalus ir sudaryti Zigmantui sunkenybių Čekijoje, kurią šis stengėsi paveldėti po karaliaus Vaclovo mirties (1419). Jogailai atsisakius priimti jam husitų siūlomą Čekijos karūną, veiklusis pusbrolis čekams parodė žymiai daugiau palankumo.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

N ei\npasiuntinybei, nei chanui nepagailėta g au sių dovanų.\nK azim ierui, k u ris n e tru k u s sugrįžo į L enkiją, čia rodėsi\nb ea tsiv e rią k eliai į n a u ja s valdas. M at, m irus b ev aik iam\nV ladislovui, Čekijos karaliui, kurio seserį buvo vedęs,\nm anė, jog g im in y stės teisėmis galėsiąs tą karalystę pa­\nimti sau arb a k u riam savo sūnui.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Taip pat pavyko rasti prie Skidliaus cerkvės 1553 metų užrašą, liudijantį, kad šioje cerkvėje tuo metu buvo krikštijami Jotvingijos pagonys1. Turime akivaizdų įrodymą, jog jazigai dar XV amžiuje gyveno Vengrijoje arba gretimuose kraštuose. Juk žino­ ma, kad 1402 ir 1403 metais Čekijoje, o 1404 metais Mo­ ravijoje Vengrijos karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio kariai kartu su kumanais linksminosi2.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plini- jaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakoji­ mą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neat­ skirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lie­ tuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės ang­ lių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai ga­ balų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras. Kai kuriose Ja­ ponijos salose turėtų būti gintaro, nes tenykščiai gyven­ tojai žino, iš ko jis atsiranda2.