Santrauka
sandūroje didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvare, tačiau lūžis įvyko Žygimantui Senajam 1519 m. vedus Milano kunigaikštytę Boną Sforcą (Bona Sforza).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Žygimantas Senasis 1519 m. vedė Milano kunigaikštytę Boną Sforcą. | c-001 | |
| t-002 Naujasis LDK valdovas Žygimantas Senasis ir taip turėjo reikalų į valias, todėl sąjunga su Krymu buvo patvirtinta. | c-002 | |
| t-003 1507 m. Melnike Žygimantas Senasis patvirtino 1388 m. Vytauto privilegiją Trakų žydams. | c-003 | |
| t-004 Žygimantas Senasis, Glogovo kunigaikštis ir mirusio karaliaus brolis, atvyko į Vilnių ir padėjo išvengti pilietinio karo. | c-004 | |
| t-005 1510 m. Žygimantas Senasis žmonai Elenai iki gyvos galvos paskyrė dalį Švč. Trejybės vienuolyno Vilniuje. | c-005 | |
| t-007 Žygimantas Senasis perėmė Lietuvos valdymą ir siekė įvesti tvarką. | c-007 | |
| t-008 1536 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje Žygimantas Senasis įsakė paskelbti naujus miesto įstatymus. | c-008 | |
| t-009 1522 m. Žygimantas Senasis įsakė miesto sargybą ir policiją sugrąžinti Vilniaus magistratui. | c-009 | |
| t-010 Žygimantas Senasis baudė miesto valdininkus už valdžios ribų peržengimą ir tramdė bajorų piktnaudžiavimą Vilniuje. | c-010 | |
| t-011 Žygimantas Senasis atidavė Vilniui savo šaltinį už Subačiaus vartų, kad miestas būtų aprūpintas vandeniu. | c-011 | |
| t-012 1515 m. Žygimantas Senasis leido Ulrikui Hozijui savo lėšomis statyti malūną prie Vilniaus. | c-012 | |
| t-013 Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au gimo. | c-013 | |
| t-014 1544 m. Brastos seime Žygimantas Senasis dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią. | c-014 | |
| t-015 Vyskupui prašant, Žygimantas Senasis paskelbė sprendimą, kuriuo Kulvietis turėjo stoti prieš dvasinį teismą. | c-015 | |
| t-016 1532 m. Žygimantas Senasis raštu įspėjo Vilniaus vaitą netaikyti miestiečiams prievartos. | c-016 | |
| t-017 1542 m. Žygimantas Senasis davė Vilniaus vyskupui privilegiją prieš eretikus. | c-017 | |
| t-018 Žygimantui Senajam, kaip broliui ir įpėdiniui, buvo patikėta kunigaikštienės Elenos teisių globa. | c-018 | |
| t-019 1514 m. Žygimantas Senasis rašė Varmės kanauninkui Andriui Kopernikui. | c-019 | |
| t-021 Žygimantas Senasis raštu nagrinėjo Vilniaus miesto tarybos ir katedros kapitulos ginčą dėl jurisdikcijos. | c-021 | |
| t-022 1536 m. rugpjūčio 6 d. Žygimantas Senasis suteikė privilegiją rinkti muitą už perėjimą tiltu per Viliją. | c-022 | |
| t-023 Žygimantas Senasis pavedė Ulrikui Hozijui savo lėšomis pastatyti tiltą per Viliją prie Vilniaus. | c-023 | |
| t-024 Žygimantas Senasis suteikė Vilniaus vyskupui Povilui pasaulietinės valdžios įgaliojimus bažnytinėms cenzūroms vykdyti. | c-024 | |
| t-025 1543 m. Žygimantas Senasis leido Vilniaus vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams steigti mėsos prekyvietes. | c-025 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žygimantas Senasis 1519 m. vedė Milano kunigaikštytę Boną Sforcą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Renesansas ir reformacija Humanistinio išsilavinimo žmonių būta jau XV–XVI a. sandūroje didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvare, tačiau lūžis įvyko Žygimantui Senajam 1519 m. vedus Milano kunigaikštytę Boną Sforcą (Bona Sforza).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naujasis LDK valdovas Žygimantas Senasis ir taip turėjo reikalų į valias, todėl sąjunga su Krymu buvo patvirtinta.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Naujasis LDK valdovas
Žygimantas Senasis ir taip turėjo reikalų į
valias, todėl sąjunga su Krymu buvo patvir-
tinta. Tiesa, po kelerių metų totorių antpuo- liai ir tuo pačiu kovos su jais vėl atsinaujino, todėl galime sakyti, kad politine prasme
Klecko pergalės vaisiai nebuvo ilgalaikiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1507 m. Melnike Žygimantas Senasis patvirtino 1388 m. Vytauto privilegiją Trakų žydams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 210
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen. Kad [įsivėlusi] klaida per nerū pestingumą dėl vykstančių reikalų kartais neatneštų kokios nors skriaudos, atsirado protingas poreikis, kad tai būtų iš dėstyta raštu ir sutvirtinta ir patikimų liudytojų liudijimu patvirtinta. Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis ku nigaikštis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis, Glogovo kunigaikštis ir mirusio karaliaus brolis, atvyko į Vilnių ir padėjo išvengti pilietinio karo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau netrukus į Vilnių at vyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio karaliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo. Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie tuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1510 m. Žygimantas Senasis žmonai Elenai iki gyvos galvos paskyrė dalį Švč. Trejybės vienuolyno Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai kurie karaliaus potvarkiai dėl prekybos ir daugybės 48 Karalienė Elena mirė Vilniuje 1513 gavusi iš vyro, 1510 metais jai skyrė metais, palaidota graikų apeigų kop- dalį Švč. Trejybės vienuolyne Vilniu- lyčioje. Karalius Žygimantas Sena- je iki gyvos galvos. Metryki.Litew., sis, be nemenko kraičio, koki buvo XVTT, 300 235
Puslapis 252
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS namų statymas teikė naudingos veiklos Vilniaus gyvento jams, ir miestiečiai darėsi turtingesni.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis perėmė Lietuvos valdymą ir siekė įvesti tvarką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius — • — 257
Puslapis 274
258
Puslapis 275
IV KNYGA Žygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri valumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1536 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje Žygimantas Senasis įsakė paskelbti naujus miesto įstatymus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1522 m. Žygimantas Senasis įsakė miesto sargybą ir policiją sugrąžinti Vilniaus magistratui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri ma dieną ir naktį. Tačiau karo bei gresiančio priešų užpuolimo atveju visi tarnautojai ir gyventojai paklusdavo vaivados ar ba jo vietininko valdžiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis baudė miesto valdininkus už valdžios ribų peržengimą ir tramdė bajorų piktnaudžiavimą Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tei singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja mos augo ir buvo geriau tvarkomos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis atidavė Vilniui savo šaltinį už Subačiaus vartų, kad miestas būtų aprūpintas vandeniu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis. Vandenis leido vamzdžiais po visus namus iš vedžioti. Netgi pats, 1535 metais būdamas Vilniuje, važi nėjo už miesto apžiūrėti tos versmės ir įsitikinti, jog ji trykšta karaliaus, o ne privačioje žemėje8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1515 m. Žygimantas Senasis leido Ulrikui Hozijui savo lėšomis statyti malūną prie Vilniaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
40), matyti, 266
Puslapis 283
IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au gimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au gimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai- garbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto ar chyve.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1544 m. Brastos seime Žygimantas Senasis dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tame pačiame seime Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka raliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg tas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi niu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba jorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles tėjimo viršūnės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vyskupui prašant, Žygimantas Senasis paskelbė sprendimą, kuriuo Kulvietis turėjo stoti prieš dvasinį teismą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va dinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsinda mas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip pa tvirtina Ossolinskis vertingame vei kale Wiadomości Hist.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1532 m. Žygimantas Senasis raštu įspėjo Vilniaus vaitą netaikyti miestiečiams prievartos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 318
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS II RAŠTAS VILNIAUS VAITUI, ĮSPĖJANTIS JI, KAD VILNIAUS MIESTIEČIAMS NETAIKYTŲ JOKIOS PRIEVARTOS (Iš Lietuvos Metrikos) 1532 m. Žygimantas, Dievo malone karalius. Vilniaus vaitui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1542 m. Žygimantas Senasis davė Vilniaus vyskupui privilegiją prieš eretikus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 332
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS V KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA PRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI 1542 METAIS (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Litua- niae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantui Senajam, kaip broliui ir įpėdiniui, buvo patikėta kunigaikštienės Elenos teisių globa.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiam ponui kunigaikščiui Žygimantui, broliui ir paveldėtojui, mūsų įpėdiniui ir ypa tingosios paskutinės valios vykdytojui bei visiems karalys tės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prelatams ir tei sėjams atskirai (specialiter) perduodame ir patikime šviesiausiąją kunigaikštienę ir mūsų žmoną ponią Eleną, di džiąją Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienę, jos veiks mų bei teisių globą (protectio).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1514 m. Žygimantas Senasis rašė Varmės kanauninkui Andriui Kopernikui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 390
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS LENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS VARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI 1514 METAI (Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio kodekso buv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis raštu nagrinėjo Vilniaus miesto tarybos ir katedros kapitulos ginčą dėl jurisdikcijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, Civitatis famulos et Officiales, ob receptum a subditis Capituli vinum sublimatum, et panes contra constitutionem minores factos, — • - 378
Puslapis 395
IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios ir visos Prūsijos bei Mazovijos ir 1.1, kunigaikš tis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1536 m. rugpjūčio 6 d. Žygimantas Senasis suteikė privilegiją rinkti muitą už perėjimą tiltu per Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šio rašto patikimumui mūsų antspaudas yra prikabintas. Duota Vilniuje, liepos dvidešimt šeštąją, tūkstantis penki šimtai trisdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vys kupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakil niesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršal kai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvi lai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vai vadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui kitų liudininkų. Karalius ŽYGIMANTAS
Puslapis 402
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA” 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis pavedė Ulrikui Hozijui savo lėšomis pastatyti tiltą per Viliją prie Vilniaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dėl to mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Že maitijos ir 1.1, kunigaikštis, valdovas ir paveldėtojas. Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pa sieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386
Puslapis 403
IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei kalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin dami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo mis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va žiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa čiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- las, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Senasis suteikė Vilniaus vyskupui Povilui pasaulietinės valdžios įgaliojimus bažnytinėms cenzūroms vykdyti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat norime, kad to, kuris vienu ar kitu būdu daugiau kaip metus išdrįs bažnytinių cenzūrų vengti ir paniekinti, kad ir kas jis būtų, ar katalikų tikėjimo, ar stačiatikių apeigų, atžvilgiu būtų praplėsta pasaulietinė valdžia, kurią suteikiame ponui Vilniaus vyskupui Povilui ir kitiems jo įpėdiniams, būsimiems Vilniaus vyskupams, ir duodame tai patvirtinantį raštą. O jei reikės ar iškils dvejo nių dėl vietos ar asmens, gali šauktis mūsų ir mūsų parei gūnų pagalbos. Todėl šiuo raštu įgaliojame visus seniūnus ir mūsų valdinius, kad, iškilus bet kokio pobūdžio būtiny bei, kiek tik kartų būtų pono Vilniaus vyskupo ar jo institu cijos instigatoriaus kviečiami, suteiktų jiems savo pagalbą; į didelę mūsų nemalonę pateks tas, kuris šios mūsų valios, išreikštos rašte, nepadės ar apskritai nenorės vykdyti ir tam priešinsis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1543 m. Žygimantas Senasis leido Vilniaus vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams steigti mėsos prekyvietes.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Norime ir įsakome, kad lei dimas minėtam ponui vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams Vil niaus vyskupams steigti minėtas mėsos prekyvietes su mo kesčių iš tokių mėsinių mokėjimu bažnyčios muzikantams būtų amžinas ir nepakeistas, ir į bažnytinį, pas mus priimtą, imunitetą tai įrašome ir inkorporuojame šiuo raštu, prie kurio patikimumui patvirtinti pakabinamas antspaudas. Duota Velavičiuose artimiausią pirmadienį po šv. Liucijos, mergelės ir kankinės, šventės, tūkstantis penki šimtai ketu riasdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Karalius ŽYGIMANTAS 411
Puslapis 428
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VALERIJONO BURSOS PASTATYMAS IR APRŪPINIMAS 1579 METAI (Iš Vilniaus kapitulos archyvo) Valerianus DEI gratia Episcopus Vilnensis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |