Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
Šio išmintingo karaliaus nuopel nas - vietinio Lietuvos ūkio pradmenys bei tvarka jos sosti nėje. Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus.
Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius\n— • —\n257\n\n## Puslapis 274\n\n258\n\n## Puslapis 275\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri\nvalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
Taigi \nmes, Žygimantas, DIEVO malone Lenkijos karalius, didysis \nLietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, ku\nnigaikštis. Ponas ir tėvonis.
Tame pačiame seime \nLietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka\nraliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.
Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius\n— • —\n257\n\n## Puslapis 274\n\n258\n\n## Puslapis 275\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri\nvalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
Buvo laikomasi deramų abipusių tarpu savio santykių tarp miesto tarnautojų ir miestiečių. Tei singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve nę šešerius metus4.
Tei singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja mos augo ir buvo geriau tvarkomos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
