Žygimantas Senasis

PDF 298

Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū­ liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se­ nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite­ tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne­ dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin­ dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb­ tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va­ dinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsinda­ mas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip pa­ tvirtina Ossolinskis vertingame vei­ kale Wiadomości Hist.

PDF 390

## Puslapis 390\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nLENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS\nVARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI\n1514 METAI\n(Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio\nkodekso buv.

PDF 279

Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten­ kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa­ vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis. Vandenis leido vamzdžiais po visus namus iš­ vedžioti. Netgi pats, 1535 metais būdamas Vilniuje, važi­ nėjo už miesto apžiūrėti tos versmės ir įsitikinti, jog ji trykšta karaliaus, o ne privačioje žemėje8.

PDF 273-275

Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius\n— • —\n257\n\n## Puslapis 274\n\n258\n\n## Puslapis 275\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri­\nvalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.

PDF 276

Miesto sargyba ir policija, laikinai pri­ klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po­ tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma­ gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras­ tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri­ ma dieną ir naktį. Tačiau karo bei gresiančio priešų užpuolimo atveju visi tarnautojai ir gyventojai paklusdavo vaivados ar­ ba jo vietininko valdžiai.

PDF 402-403

Dėl to mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Že­ maitijos ir 1.1, kunigaikštis, valdovas ir paveldėtojas. Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pa­ sieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val­ dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap­ mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa­ togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 ## Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei­ kalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin­ dami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo­ mis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va­ žiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa­ čiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- las, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.

PDF 427-428

Norime ir įsakome, kad lei­ dimas minėtam ponui vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams Vil­ niaus vyskupams steigti minėtas mėsos prekyvietes su mo­ kesčių iš tokių mėsinių mokėjimu bažnyčios muzikantams būtų amžinas ir nepakeistas, ir į bažnytinį, pas mus priimtą, imunitetą tai įrašome ir inkorporuojame šiuo raštu, prie kurio patikimumui patvirtinti pakabinamas antspaudas. Duota Velavičiuose artimiausią pirmadienį po šv. Liucijos, mergelės ir kankinės, šventės, tūkstantis penki šimtai ketu­ riasdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Karalius ŽYGIMANTAS 411 ## Puslapis 428 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VALERIJONO BURSOS PASTATYMAS IR APRŪPINIMAS 1579 METAI (Iš Vilniaus kapitulos archyvo) Valerianus DEI gratia Episcopus Vilnensis.

PDF 317-318

m. ## Puslapis 318 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS II RAŠTAS VILNIAUS VAITUI, ĮSPĖJANTIS JI, KAD VILNIAUS MIESTIEČIAMS NETAIKYTŲ JOKIOS PRIEVARTOS (Iš Lietuvos Metrikos) 1532 m. Žygimantas, Dievo malone karalius.

PDF 277

Buvo laikomasi deramų abipusių tarpu­ savio santykių tarp miesto tarnautojų ir miestiečių. Tei­ singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo­ kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik­ tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve­ nę šešerius metus4.

PDF 277

Tei­ singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo­ kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik­ tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve­ nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja­ mos augo ir buvo geriau tvarkomos.

PDF 331-332

Dauge­\nliui pilių, siųsdami patrankas, ginklus ir kulkas, pridėdavę \nir jų liejimo formas bei daugybę įrangos, reikalingos apka­\nsams daryti.\n\n## Puslapis 332\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nV\nKARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA \nPRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI \n1542 METAIS\n(Iš Vilniaus kapitulos rankraščių)\nSigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Litua- \nniae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.

PDF 332

## Puslapis 332\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nV\nKARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA\nPRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI\n1542 METAIS\n(Iš Vilniaus kapitulos rankraščių)\nSigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Litua-\nniae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.

PDF 257

Taigi \nmes, Žygimantas, DIEVO malone Lenkijos karalius, didysis \nLietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, ku­\nnigaikštis. Ponas ir tėvonis.

PDF 401-402

Šio rašto patikimumui mūsų antspaudas yra prikabintas. Duota Vilniuje, liepos dvidešimt šeštąją, tūkstantis penki šimtai trisdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vys­ kupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakil­ niesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršal­ kai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvi­ lai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vai­ vadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui kitų liudininkų. Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 402 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA" 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen.

PDF 251

Tačiau netrukus į Vilnių at­\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio\nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai\ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių,\njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.

PDF 210

## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen. Kad [įsivėlusi] klaida per nerū­ pestingumą dėl vykstančių reikalų kartais neatneštų kokios nors skriaudos, atsirado protingas poreikis, kad tai būtų iš­ dėstyta raštu ir sutvirtinta ir patikimų liudytojų liudijimu patvirtinta. Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara­ lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis ku­ nigaikštis.

PDF 276

Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu­ rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū­ tų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai pri­ klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po­ tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma­ gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras­ tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri­ ma dieną ir naktį.

PDF 288

Tame pačiame seime \nLietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka­\nraliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg­\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi­\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba­\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles­\ntėjimo viršūnės.

PDF 282-283

Grzybowski, 1. 40), matyti,\n266\n\n## Puslapis 283\n\nIV KNYGA\nVisi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei \nir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin­\ngai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin­\ntas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius \n1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui \nir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo­\nmis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15.

PDF 419

Taip pat norime, kad to, kuris vienu ar kitu būdu daugiau kaip metus išdrįs bažnytinių cenzūrų vengti ir paniekinti, kad ir kas jis būtų, ar katalikų tikėjimo, ar stačiatikių apeigų, atžvilgiu būtų praplėsta pasaulietinė valdžia, kurią suteikiame ponui Vilniaus vyskupui Povilui ir kitiems jo įpėdiniams, būsimiems Vilniaus vyskupams, ir duodame tai patvirtinantį raštą. O jei reikės ar iškils dvejo­ nių dėl vietos ar asmens, gali šauktis mūsų ir mūsų parei­ gūnų pagalbos. Todėl šiuo raštu įgaliojame visus seniūnus ir mūsų valdinius, kad, iškilus bet kokio pobūdžio būtiny­ bei, kiek tik kartų būtų pono Vilniaus vyskupo ar jo institu­ cijos instigatoriaus kviečiami, suteiktų jiems savo pagalbą; į didelę mūsų nemalonę pateks tas, kuris šios mūsų valios, išreikštos rašte, nepadės ar apskritai nenorės vykdyti ir tam priešinsis.

PDF 288

Tame pačiame seime \nLietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka­\nraliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg­\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi­\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba­\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles­\ntėjimo viršūnės.

PDF 389-390

Ten pat dalyvaujant Vilniaus vyskupui di­\ndžiai gerbiamam Kristuje tėvui ponui Albertui ir didingie­\nsiems, garbingiesiems, prakilniesiems ir kilmingiesiems - \nTrakų vaivadai Mikalojui Mikolajevičiui, Trakų kaštelionui \nir Žemaičių seniūnui Stanislovui Janavičiui, Gniezno baž­\nnyčios ir mūsų karalystės kancleriui Jonui iš Lasko (Laszko), \ndidžiajam maršalkai Jonui Jurgevičiui iš Zabrežjės, mūsų Di­\ndžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui Stanislovui Kiškai, \nmūsų Lietuvos rūmų maršalkai kunigaikščiui Mykolui Lvo- \nvičiui Glinskiui, Vilniaus vaivada Jonui Mikolajevičiui, Sta­\nnislovui Janavičiui iš Zabrežjės, mūsų gydytojui, Gniezno \nkanauninkui Motiejui iš Blonių, karalystės rūmų iždininkui \nStanislovui Milanovskiui, mūsų Didžiosios Kunigaikštystės \nrūmų pakamariui ir Petrui Narbutavičiui, mūsų dvariškiui \nMartynui Volskiui ir daugeliui kitų mūsų tarėjų ir rūminin­\nkų, specialiai pakviestų liudininkų, nuoširdžiai ištikimų ir \nmums mielų.\n\n## Puslapis 390\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nLENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS \nVARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI \n1514 METAI\n(Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio \nkodekso buv.

PDF 273-275

Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius\n— • —\n257\n\n## Puslapis 274\n\n258\n\n## Puslapis 275\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri­\nvalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.

PDF 387

Šiam ponui kunigaikščiui\nŽygimantui, broliui ir paveldėtojui, mūsų įpėdiniui ir ypa­\ntingosios paskutinės valios vykdytojui bei visiems karalys­\ntės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prelatams ir tei­\nsėjams atskirai (specialiter) perduodame ir patikime\nšviesiausiąją kunigaikštienę ir mūsų žmoną ponią Eleną, di­\ndžiąją Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienę, jos veiks­\nmų bei teisių globą (protectio).

PDF 275

Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra­ cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri­ tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.

PDF 275

Šio išmintingo karaliaus nuopel­ nas - vietinio Lietuvos ūkio pradmenys bei tvarka jos sosti­ nėje. Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra­ cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri­ tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus.

PDF 286

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš­ silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au­ gimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai- garbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto ar­ chyve.

PDF 286

Suklestėjus prekybai, sukru­ to ir iki tol apverktinoje padėtyje Vilniuje buvę amatai, o išaugęs pasiturinčiųjų skaičius byloja apie miesto išteklius ir krašto turtingumą, be kita ko, visi amatų srities pasieki­ mai aniems laikams dažniausiai buvo neblogi24. Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš­ silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au­ gimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25.

PDF 81

Pasiuntinys taip pat gabeno Kazanės chano Mahometo- Amino laišką, kuriame jis Lietuvai siūlė są- jungą prieš Maskvą. Naujasis LDK valdovas Žygimantas Senasis ir taip turėjo reikalų į valias, todėl sąjunga su Krymu buvo patvir- tinta. Tiesa, po kelerių metų totorių antpuo- liai ir tuo pačiu kovos su jais vėl atsinaujino, todėl galime sakyti, kad politine prasme Klecko pergalės vaisiai nebuvo ilgalaikiai.

PDF 393-394

Valerijonas\n\n## Puslapis 394\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nŽYGIMANTO SENOJO RAŠTAS VILNIAUS MAGISTRATUI, \nRAŠYTAS ANT POPIERIAUS SU PRISPAUSTU ANTSPAUDU \n1538 METŲ BALANDŽIO 6-Ą, DĖL VYSKUPO NESIKIŠIMO \nJ TARNAUJANČIŲJŲ MIESTO JURISDIKCIJOJE TEISES \n1533 METAIS\n(Iš Vilniaus kapitulos archyvo rankraščių)\nSigismundus DEI gratia Rex Pol oniae Magnus Dux Litu- \naniae, Russiae, totiusq. Prussiae ac Masoviae etc. Dominus et \nHaeres.

PDF 282-283

40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin­ gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin­ tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo­ mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele­ lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.

PDF 251

Tačiau netrukus į Vilnių at­\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio\nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai\ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių,\njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.

PDF 298

Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil­ niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo­ gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie­ tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū­ liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se­ nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite­ tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne­ dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin­ dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb­ tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va­ dinamus Dzieckje.

PDF 97

Šias valdovo palaimintas naujoves įgyvendino Kauno muitinę kelerius metus valdęs Abromas Jezofavičius. Lietuvoje pradėjus valdyti Žygimantui Senajam buvo vykdoma muitinių pertvarka. 1507 m.

PDF 104

Vienuolynui bu- vo siūlomas kitas sklypas, ir tik Aleksandras Jogailaitis leido bernardinams statydin- tis numatytoje vietoje, šalia pilies. 1511 m. Žygimantas Senasis, suteikdamas Kauno pilininko pareigas Vaskui Daškovičiui, nurodė, kad šis Kauno pilį tvirtintų mūru ir medžiu.

PDF 112

1514 m. Žygimantas Senasis, karo su Rusų valstybe sąlygomis nuolat stokojantis lėšų, atidavė Abraomui Jezofavičiui kaip užstatą už 10 000 auksinų paskolą Kauno pilį su Rumšiš- kių dvaru (valsčiumi). Nuo 1514 m. Abraomas Jezofavičius titulavosi Kauno seniūnu.

PDF 113

Kauno seniūnai pavietą ir pilį tvarkė padedami savo administracijos. Svarbiausias pa- reigūnas buvo Kauno pilininkas (ZOpOOHU'1UU), kurį skirdavo pats valdovas, kaip liudija 1511 m. Žygimanto Senojo privilegija, kuria Vaskas Daškovičius buvo skiriamas į Kauno pilininko pareigas.

PDF 123

Lietuvos bernardinų provincijos sukūrimą palaikė Lietuvos atskirumą nuo Len- kijos pabrėžiantys ir stiprinantys Lietuvos didikai, ypač Albertas Goštautas, taip pat Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1527 m. Lietuvos bernardinų atsis- kyrimo siekius ėmė remti ir Žygimantas Senasis.

PDF 173

Maras Kauną ištiko 1531 m. Kaip sakoma 1532 m. Žygimanto Senojo rašte že- mės iždininkui Ivanui Hornostajui, praeitais metais miestas nukentėjo dėl maro, nemažai žmonių išmirė, todėl miestiečiai prašė atleisti nuo naujų muitų.

PDF 214

Kauniečiai beveik visada sulaukdavo valdovų paramos, ypač gindami savąją rin- ką nuo Karaliaučiaus ir Dancigo pirklių skverbimosi. 1540 m. Žygimantas Senasis, spręsdamas Kauno miestiečių tarpusavio ginčus, matė reikalą į savo privilegiją­ sprendimą įrašytame straipsnyje nurodyti, kad Kaune atvykėliai ir svečiai iš Prūsų tarp savęs negali prekiauti, išskyrus vietą kauniečių, pas kuriuos bus apsistoję, na- muose.

PDF 222

Bet vis dėlto kauniečiai turėjo teisę nemokėti vidaus muitų. 1541 m. Žygiman- tas Senasis ne tik patvirtino draudimą svetimšaliams pirkliams prekiauti krašte, bet ir nurodė visiems žemvaldžiams nereikalauti iš Kauno pirklių vidaus muitų ir turgaus mokesčių.

PDF 303

Todėl bus pateikta tik šios Kauno miesto gyvenimo srities apžvalga. 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje-sprendime buvo išvardyti, matyt, nesie- kiant išsamumo, miesto pajamų šaltiniai.

p. 59 (PDF 2)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 12

Tačiau tuo metu Žygi- mantas Senasis ir jo aplinka atrado veiksmingų priemonių pristabdyti diduome- nės valdžios bei socialinio sluoksniavimosi kilmingųjų luomo viduje stiprėjimą. Tais pačiais 1529 m., kaip ir Pirmasis Lietuvos Statutas, buvo paskelbti du tarpu- savyje susiję valdovo įsakai. Vienu jų Radvilų bajorai, gyvenantys Goniondzo paviete, „amžiniems laikams" buvo atleisti nuo teisinio pavaldumo savo senjo- rams. Kitu įsaku Žygimantas Senasis garantavo, kad bajorai ateityje nebus ati- duodami ponų ir kunigaikščių valdžion 52.

PDF 12

Paskutiniai leidimai sumedžioti stumbrą kilmingiesiems (nedalyvaujant \nvaldovui) surašyti tik valdant Žygimantui Senajam, o valdant Žygimantui Au-\ngustui tokių aktų kol kas nėra žinoma.

PDF 468

Vėliau \nLietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygi­\nmantas Senasis tą privilegiją atnaujino, t. y. patvirtino \nankstesnius mainus. Tai įvyko 1523 metų balandžio 16 \ndieną.