220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
Turkija siekė užvaldyti visą vidinių kovų draskomą Moldaviją ir Valakiją bei plėsti savo ekspansiją toliau į Lenkijai priklausiusios Ukrainos teritoriją.
Jie būdavo ginkluoti lankais ir\nstrėlėmis, kardais, pistoletais ir kitokiais ginklais\n\n112\n\nMūšio priešistorė\nXVI a. pabaigoje XVII a. pirmojoje pu-\nsėje Lenkija ir Turkija kovojo dėl įtakos\nMoldavijoje. Turkija siekė užvaldyti visą vi-\ndinių kovų draskomą Moldaviją ir Valakiją\nbei plėsti savo ekspansiją toliau į Lenkijai\npriklausiusios Ukrainos teritoriją.
Apsirūpinus ar\ntilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu\nvo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės,\nPodolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide\nles karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti\ngausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy\ngiavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma\ngistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry\ngos arkivyskupą.
Karališkųjų\nmuitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mo\nkesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė\nsuvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutram\ndė54. Svarbi sutartis su Paleckiu, stiklo liejyklos savininku, ka\nraliaus paskirtų senatorių pastangomis, išlaisvino miestą\nnuo ateityje labai nemalonaus monopolio, kuris būtų smar\nkiai pakėlęs stiklo kainą miesto gyventojams55.
