Apsirūpinus artilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siuntinėjami po Ukrainos pilis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 294
Apsirūpinus ar\ntilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu\nvo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės,\nPodolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide\nles karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti\ngausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy\ngiavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma\ngistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry\ngos arkivyskupą.
Karališkųjų muitinių valdytojai Ukrainoje naujais mokesčiais bandė varžyti iš Vilniaus gabenamų prekių prekybą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 304
Karališkųjų\nmuitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mo\nkesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė\nsuvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutram\ndė54. Svarbi sutartis su Paleckiu, stiklo liejyklos savininku, ka\nraliaus paskirtų senatorių pastangomis, išlaisvino miestą\nnuo ateityje labai nemalonaus monopolio, kuris būtų smar\nkiai pakėlęs stiklo kainą miesto gyventojams55.
Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą praleisti paskutinių senatvės dienų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
1595 m. Ukrainoje kuopai vadovavęs karys pasižymėjo malšindamas kazokų sukilimą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 112
1595 m. Ukrainoje,\nvadovaudamas kuopai, pasižymėjo malšindamas ka-\nzokų sukilimą. Veiksmuose prieš kazokus dalyvavo\nir1596 m.
Švitrigaila po prieglobsčio Vitebske nusigavo į Ukrainą praleisti paskutinių savo senatvės dienų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
Turkija siekė užvaldyti visą vidinių kovų draskomą Moldaviją ir Valakiją bei plėsti savo ekspansiją toliau į Lenkijai priklausiusios Ukrainos teritoriją.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 114
Jie būdavo ginkluoti lankais ir\nstrėlėmis, kardais, pistoletais ir kitokiais ginklais\n\n112\n\nMūšio priešistorė\nXVI a. pabaigoje XVII a. pirmojoje pu-\nsėje Lenkija ir Turkija kovojo dėl įtakos\nMoldavijoje. Turkija siekė užvaldyti visą vi-\ndinių kovų draskomą Moldaviją ir Valakiją\nbei plėsti savo ekspansiją toliau į Lenkijai\npriklausiusios Ukrainos teritoriją.
Unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcionavo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 30
Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcio navo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino ka ralių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federa ciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo bau džiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltaru sių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami suki lę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę, Lietuvos ir Lenkijos feodalai su šlėk tomis slopino juos, panaudodami ne tik jungtinės vals tybės, bet ir savo valdų privačią kariuomenę.
Mykolo tėvas Jeremijas kazokų maištų metu buvo turtingiausias Ukrainos ponas ir didžiausias kazokų priešas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 372
Čia jie turėjo milžiniškų dvarų. Mykolo tėvas Jeremijas kazokų maištų metu buvo turtingiausias Ukrainos ponas ir didžiausias kazokų priešas. Jis su kazokais kariavo net pats vienas, savo jėgomis.