Santrauka
Ne veltui 1791 m. vasarą Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui, kad, be Prancūzijos, „yra dar viena tauta Europoje“. Žlugus Saksų dinastijai, 1764 m. LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Liepos pabaigoje gynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną atėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Stanislovas Augustas Poniatovskis siūlė nebesipriešinti prie Varšuvos stovėjusiai Rusijos armijai. |
| t-002 Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo išrinktas LLV valdovu, o jo valdymo laikas 1764–1795 m. tapo permainų, reformų bandymų ir valstybės agonijos epocha. |
| t-003 Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos aktas buvo pridėtas prie 1797 m. sausio 26 d. Peterburgo konvencijos. |
| t-004 Prie Varšuvos Stanislovas Augustas nepasirodė fronte, neišnaudojo visuotinės mobilizacijos ir nesuformavo miestiečių milicijos. |
| t-005 Stanislovo Augusto veiksmai su Rusijos ambasada Varšuvoje prisidėjo prie jo politinio fiasko 1795 metais. |
| t-006 Rusija privertė Stanislovą Augustą 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušaukti Seimą, turėjusį patvirtinti antrąjį LLV padalijimą. |
| t-007 Istorikų vertinimu, Stanislovo Augusto susitaikėliška pozicija buvo nepagrįsta, nes LLV dar turėjo galimybių priešintis Rusijai. |