Ne veltui 1791 m. vasarą Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui, kad, be Prancūzijos, „yra dar viena tauta Europoje“. Žlugus Saksų dinastijai, 1764 m. LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Liepos pabaigoje gynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną atėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.
1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas \nStanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Len-\nkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų. Karalius laikėsi pozicijos, kad \nRusijos armijai, stovinčiai prie Varšuvos, nebesipriešinti, priimti liepos \n21 dieną iš Jekaterinos II gautą notą.
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo išrinktas LLV valdovu, o jo valdymo laikas 1764–1795 m. tapo permainų, reformų bandymų ir valstybės agonijos epocha.
LLV valdovu buvo išrinktas Stanislo-\nvas Augustas Poniatovskis. Nors jis ne iš tų valdovų, kurie lemia istorijos\nvyksmą, būtent jo valdymo laikas (1764–1795) tapo istorine epocha – tai\nir permainų ir reformų bandymų, ir baroko saulėlydžio bei valstybės ago-\nnijos ir sunaikinimo epocha.
1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peter-\nburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos \nvalstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo \npridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisaky-\nmo) aktas.
O prie Varšuvos viskas atsirėmė į Stanislovo Augusto poziciją, kuris \ntaip ir nepasirodė fronte ir neišnaudojo visuotinės mobilizacijos, nesufor-\nmavo miestiečių milicijos. Neabejotina, kad 1792 m.
Taigi 1795-ieji yra visų pirma Stanislovo Au- gusto fiasko, o į tai nuosekliai vedė jo visa ankstesnė biografija ir asmens savybės. Norėdamas įsitvirtinti valdžioje, jis žaidė su Rusija, bet ne per LLV ambasadą Peterburge, o su Rusijos ambasada Varšuvoje. Dėl savo ambicijų užsiėmė smulkiomis intrigėlėmis, susipyko su visa savo aplin- ka, todėl lemtingais momentais stūksojo vienišas, o visuomenė, tiek daug sudėjusi vilčių į šį valdovą ir Gegužės trečiosios konstitucija atsisakiusi valdovų elekcijos, buvo nuvilta ir išduota.
Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdo-\nmame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti \nnaujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. \nNors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus \nrusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną pa-\ndalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Au-\ngustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti \nikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.